10 strategijų, Danijos panaudotų radikaliam imigracijos sumažinimui ir beveik homogeniškos europietiškos populiacijos išlaikymui.
Danijos kairiosios pakraipos vyriausybės nuolatinės pastangos, nukreiptos prieš masinę imigraciją, duoda apčiuopiamų rezultatų, įskaitant dramatišką prieglobsčio prašymų skaičiaus sumažėjimą ir apskritai staigų imigracijos apimties sumažėjimą. Vyriausybė ir toliau yra unikali visoje Europoje tuo, kad tai vienintelis valdantis kairiojo sparno blokas, rimtai besipriešinantis masinei imigracijai.
Naujoje Politinių inovacijų fondo (Fondapol) išsamioje ataskaitoje skaičiai kalba patys už save: 82 procentais sumažėjo užregistruotų prieglobsčio paraiškų, o bendroji imigracija sumažėjo 28 procentais.
Įvairios vyriausybės įgyvendinamos kliūtys ir apribojimai pavertė Daniją mažiau patrauklia imigrantams ir išlaikė šalį beveik visiškai europietišką etniniu požiūriu, kai didžioji dauguma gyventojų yra danų kilmės.
Nežiūrint to, kad Danija stokoja įvairovės, ši šalis paprastai laikoma viena iš laimingiausių Žemėje, ji pasižymi dideliu atlyginimu vienam gyventojui, aukšta gyvenimo kokybe, joje geresni nei kitur nelygybės, korupcijos, nusikalstamumo ir daugybė kitų svarbių rodiklių.
Galbūt daugelis Europos valstybių, kurias valdo kairieji liberalai, kovojantys už įvairovę kaip už esminį gėrį, norėtų išnagrinėti Danijos atvejį. Čia bus pateikiama 10 būdų, kaip šalis apribojo imigraciją ir patenkino gyventojų poreikius, pasipriešindama didesnio kiekio žmonių atvykimui.
Migrantai susiduria su apribojimais visuose lygmenyse
Prancūzijos laikraštis Le Figaro aprašo Danijos politiką kaip „neįmanomą Prancūzijoje“, atkreipdamas dėmesį, kad „20 metų Danija tęsė tokią pačią politiką, pradėtą dešiniojo sparno, atėjusio į valdžią 2001 metais, niekada neužginčytą ir tęstą net ir socialdemokratinės kairės.“
Danijos politikai „būdingas drastiškas migrantų srautų sumažinimas, reikli integracijos programa, sunkus pilietybės gavimas, o nuo šiol ir noras pasinaudoti trečiąja šalimi už Europos ribų paraiškų vizoms gauti apdorojimui.“
Pasak prancūzų laikraščio, Danijos požiūris į imigraciją yra apibūdinamas kaip „suvaržantis“ kiekviename lygmenyje nuo tos akimirkos, kai migrantai atvyksta į šalį, iki to momento, kai jie rašo paraiškas būstui, socialinėms išmokoms ir darbui.
Skaidrūs duomenys
Tuo metu kai šalys kaip Vokietija skuba slėpti migrantų nusikaltimus, Danijos duomenys šia tema yra skaidriausi tarp beveik visų Vakarų pasaulio šalių. Ji ne tik suseka migrantų nusikaltimus, bet ir skirsto šiuos duomenis pagal tai, ar nusikaltėlis europietis, ar ne europietis.
Šie duomenys, kuriuos nagrinėjo prancūzų žurnalas RAGE, rodo, kad ne europiečiai migrantai įvykdo žymiai daugiau nusikaltimų nei migrantai iš Europos ar Danijos piliečiai. Iš tiesų migrantai europiečiai, tokie kaip atvykusieji iš Lenkijos ar Vokietijos, faktiškai mažiau linkę įvykdyti nusikaltimą nei Danijos piliečiai.
Migrantai ne europiečiai ne tik vyrauja nusikaltimų statistikoje, bet kai kurių sunkių nusikaltimų, tokių kaip nužudymai, užpuolimai ir išprievartavimai jų vyravimas yra stulbinantis.
Pavyzdžiui, jei imtume žmogžudystes, pirmosios kartos ne europiečiai migrantai yra 279 procentais labiau linkę įvykdyti žmogžudystę, 464 procentais labiau linkę išprievartauti, 220 procentais labiau linkę įvykdyti užpuolimą ir 53 procentais labiau linkę prekiauti narkotikais.
Tačiau Danija žengia dar toliau ir analizuoja antros kartos ne europiečius migrantus, ir čia atskleista dar daugiau nerimo kelianti statistika. Nors daroma prielaida, kad šie migrantų vaikai turėtų būti geriau integravęsi nei jų tėvai, radiniai rodo priešingai.
Žmogžudysčių atveju ši grupė yra atstovaujama 850 procentais daugiau, jų stulbinančiai daugiau tarp įvykdžiusius užpuolimus 443 procentais) ir tarp prekiautojų narkotikais (304 procentais). Vienintelė kategorija, kur ši grupė kiek mažiau atstovaujama, yra išprievartavimai (159 procentais daugiau).
„Nuo antrosios kartos ne europiečių migrantų palikuonys tarp įvykdžiusių nusikaltimus šokteli iki +98%. Danijos skaičiai rodo, kad antrosios kartos ne europiečiai migrantai yra mažiau integruoti nei pirmosios kartos, ir jie turi 18% didesnę tikimybę nei jų tėvai pamėginti įvykdyti nusikaltimą,“ – rašo žurnalas RAGE.
Tokio pobūdžio detalūs duomenys, kurie vargu ar pateikiami kur nors kitur Vakarų Europoje, teikia Danijos visuomenei aiškų vaizdą, kokią didelę naštą ne Europos šalių užsieniečiai užkrovė taikumu garsėjančiai visuomenei.
Nuoširdi retorika
Atviri Danijos duomenys taip pat persikelia ir į politinę retoriką, susijusią su migracijos klausimu. Šalis nesivaržo parodyti realią situaciją, ir kairieji yra tiek pat atviri pasipriešinimui migracijai kaip ir dešinieji.
Tą patį galima pasakyti ir apie šalies socialistę Ministrę Pirmininkę Metę Frederiksen (Mette Frederiksen), kuri 2020 metais sakė: „Kas penktas ne Vakarų kilmės jaunas vyras, gimęs 1997 metais, iki sulaukdamas 21 metų pažeidė įstatymą. Tai ne kiekvienas. Bet yra per daug jaunų žmonių, kurie suvaržė kitų laisves, pavogė vaikų ateitį, įbaugina kalėjimo prižiūrėtojus ir palieka ilgą nesaugumo pėdsaką.“
„Tai vyksta pernelyg ilgą laiką. Merginos vadinamos žeminančiais vardais, nes jos yra danės. Arba merginoms imama taikyti socialinė kontrolė, nes jos tapo pernelyg daniškos. Dešrelių vežimėlis Bronshojuje (Brønshøj) atakuotas fejerverkais dėl to, kad jis pardavinėjo kiaulieną,‘ – pridūrė ji.
Jos atviras bėdų, su kuriomis susiduria Danija imigrantų bendruomenių dėka, apibūdinimas nebus svetimas ir Prancūzijos Marinės Le Pen (Marine Le Pen) ar Vengrijos Viktoro Orbano (Viktor Orbán) kalbose. Vis dėlto Frederiksen retorika šiuo klausimu taip pat buvo paremta ir veiksmais ir, atsižvelgiant į jos kairiosios pakraipos įgaliojimus, ji buvo stebėtinai neimli tarptautinės spaudos kritikai, net jei retkarčiais ir pasitaikė į ją nukreiptų priešiškų straipsnių.
Reikli integracijos politika
Danijos integracijos pastangos yra ypatingai griežtos, reikalaujančios iš imigrantų būti įvaldžius danų kalbą, sutikti su šalies vertybėmis ir žinoti jos istoriją. Jei imigrantai nepajėgia išlaikyti būtinų testų šiose srityse, pilietybės jie neįgyja.
Danijos politika kertasi su dabartinėmis tendencijomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje šalies liberali kairiųjų vyriausybė pateikia naują įstatymą, kuris palengvins kalbos standartus plačiam migrantų spektrui, įskaitant vyresnius nei 65 metai, o taip pat naikins reikalavimus žinoti apie Vokietijos istoriją ir kultūrą. Tokie negriežti reikalavimai, tikėtina, privilios dar daugiau imigrantų, tuo tarpu daugelis migrantų žino, jog Danija nėra verta pastangų.
Griežta politika, atgrasanti nuo imigracijos
Bet kuris migrantas, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar kuris buvo sulaikytas, visam laikui netenka galimybės įgyti Danijos pilietybę. Be to, jei prieglobsčio prašytojai pasirodo pasienyje su papuošalais, grynaisiais ar kitais daiktais, jie gali būti konfiskuoti, kad padengtų jų prieglobsčio prašymų tvarkymo išlaidas bei apgyvendinimą.
Nors tokios priemonės gali tarnauti tik kaip nedidelis atgrasymas individualiems migrantams, kai jos susideda, daugelis migrantų nusprendžia, kad Danijos geriausia vengti. Be to, jos tarnauja kaip simbolis, kad Danijos vyriausybė ir žmonės nėra labai trokštantys daugiau imigrantų, o tai savaime yra galinga atgrasymo forma.
Dabartinė Vokietijos kairiosios pakraipos vyriausybė, priešingai, siekia įgyvendinti labai reikšmingas naujas reformas, suteikiančias pilietybę milijonams migrantų, iš kurių daugelis atvyko į Vokietiją neteisėtai. Šalis vos į pietus nuo Danijos dabar susiduria su savo mažiau negu ribojančios politikos padariniais.
Imigracijos išlaidų paaiškinimas iš kairiojo sparno perspektyvos
Vyriausybė naudojasi naujais argumentais, kurių trūksta daugumos konservatyvių dešiniųjų politikų ir aktyvistų retorikoje. Pavyzdžiui, kairiosios pakraipos vyriausybė atkreipė dėmesį į išlaidas aplinkosaugai dėl nuolatinio gyventojų skaičiaus augimo, nulemto imigracijos, o taip pat ir didžiulę naštą dosniam Danijos socialinės gerovės modeliui.
Iš tiesų vyriausybė apibūdina Danijos modelį kaip „socialinį nacionalizmą, prisiimtą vardan gerovės valstybės“. Danija pripažino, kad negali apginti savo dosnaus socialinio modelio esant atvirų sienų politikai, nes pasaulio vargšai nugramzdins šalį, ir tai savo ruožtu sugriaus tai, ką danai sukūrė per šimtmečius.
Vyriausybė taip pat atvirai tvirtina, kad ši maža valstybė nėra imigracijos šalis ir neturi jokio noro tokia tapti.
Spaudimas tiems, kurių prieglobsčio prašymas atmestas, palikti šalį
Tiems migrantams, kurie siekia socialinės šalpos Šiaurės Europos šalyse, Danijoje sunkiau, ypač jei jų prieglobsčio prašymas yra atmetamas. Prieglobsčio prašytojams, kurių paraiška atmetama, Danijos vyriausybė sustabdo išmokų, pašalpų mokėjimą ir netgi siunčia į kalėjimą, stengdamasi, kad jie paliktų šalį.
Vos šiauriau esanti Švedija garsėja savo pilietybės dalinimais net ir labiausiai abejotiniems užsieniečiams, iš kurių daugelis yra susilaukę kriminalinio nuosprendžio bei vargiai integruojasi. Be to, net tiems, kurie prievartavo vaikus, dalyvavo gaujų prievartavimuose ar kankino savo paties nėščią merginą, leidžiama likti šalyje. Švedija yra tik viena iš daugelio Vakarų šalių, kuri ne tik atsisako deportuoti atmestus prieglobsčio prašytojus, net tuos, kurie yra nuteisti už nusikaltimus, bet net nesivargina mažinti savo socialinės šalpos ir galimybės naudotis būstu.
Reklama užsienyje
Danijos vyriausybė taip pat reklamuojasi užsienyje, nurodydama, kad imigracijos į Daniją procesas yra žymiai mažiau palankus nei į kitas šalis. Tos reklamos patikslina, kaip pagal naująsias taisykles naujiems pabėgėliams socialinės išmokos bus sumažintos 50 procentų, ir kad reikės laukti vienerius metus, kol bus galima teikti paraišką šeimos susijungimui.
Nors šios reklamos mažai keičia užsieniečių norą atvykti į Europą, jos labai užtikrintai atgraso nuo keliavimo į Daniją. Jos siunčia aiškią žinią, kad Danija yra nepalanki masinės imigracijos idėjai. Šią žinią sustiprina ir politinė klasė, pavyzdžiui Imigracijos ir integracijos ministras Matttias Tesfaye, daugelį kartų viešai pareiškęs, kad „mano svajonė yra nulis prieglobsčio prašytojų.“
Teisiniai pasiekimai ir trečiųjų šalių apdorojimas
Kaip Europos Sąjungos, Šengeno zonos bei Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) narei Danijai pavyko tęsti savo unikalią politiką eilės Europinių sutarčių sumenkinimo (nedalyvavimo jose) dėka.
Tai leidžia danams legaliai elgtis su trečiųjų šalių piliečiais pagal savo pačių taisykles ir paskatino Danijos novatorišką programą siųsti migrantus į Afrikos šalis, kol svarstomas jų prieglobsčio prašymas. Tai politika, kuriai nuožmiai prieštarauja Europos Sąjunga, bet kuri palaikoma Danijos visuomenės.
Šios teisinių pasiekimų teikiamos sąlygos yra didžia dalimi unikalios Danijai, suteikdamos jai daugiau autonomijos sprendžiant imigracijos problemą. Vis dėlto jos išryškina, kaip tokios institucijos kaip EŽTT ir net pati ES yra sukonstruoti tokiu būdu, kad neutralizuotų šalies galimybes kovoti su imigracija ir apsaugoti savo žmones, kultūrą bei demografinę ateitį.
Šios institucijos taip pat teikia patogius pasiteisinimus net konservatyvioms vyriausybėms, tokioms kaip Toriai Jungtinėje Karalystėje. Ši partija daugelį metų žadėjo dramatiškai sumažinti imigraciją, tik tam, kad 2022 metais šalis galėtų sulaukti rekordinio atvykusių užsieniečių skaičiaus. Partija dažnai griebiasi kaltinimų EŽTT ir tarptautinėms sutartims dėl tokios įvykių eigos.
Bet kuriai konservatyviai nacionalinei vyriausybei, rimtai galvojančiai apie imigraciją, jų tautos ištrūkimas iš šių tarptautinių susitarimų, atrodo, yra sunkus, bet būtinas pirmaeilis uždavinys.
Sėkmė gimdo sėkmę
Ši drastiška Danijos įdiegta politika turi dvi pastebimas pasekmes. Pirmoji – tai migrantų antplūdžio sumažėjimas. Imigracija nuo 2014 m., metų iki pabėgėlių krizės, iki 2019 m., metų iki Covid-19 krizės, sumažėjo 28 procentais. Bendras prieglobsčio prašymų skaičius 5,8 milijonų gyventojų turinčioje šalyje krito 82 procentais, nuo 14792 iki 2716. Jei toks santykis būtų pritaikytas Prancūzijai, ši šalis gautų tik 31000 prieglobsčio prašymų per metus, palyginus su 132000 2019 metai. Kaip tik 2022 metais Prancūzija imigracijos klausimu pasiekė rekordą.
Danijoje etninių europiečių dalis šalyje yra viena iš didžiausių, o ne europiečių gimdymų dalis šalyje sudaro apie 11 procentų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, šis skaičius apytiksliai vertinamas kaip 35 procentai visų gimdymų, o Vokietijoje – 24 procentai.
Dar labiau pastebima, kad, nepaisant agresyvios Danijos prieš imigraciją nukreiptos politikos, šalis išvengė griežtos kontrolės, nukreiptos į konservatyvias vyriausybes, už tai, kad jos išsako tokį patį pasipriešinimą imigrantams.
Danijos sėkmė stabdant masinę imigraciją gimdo dar daugiau sėkmės, ir tokia politika nuolat apdovanojama prie balsadėžių. Nors Danijos visuomenė turi keletą unikalių elementų, leidžiančių jai imigracijos klausimu eiti savo keliu, nėra abejonės, kad jei likusi Europa sektų šios šalies politikos ir požiūrio pavyzdžiu, tiek legalios, tiek neteisėtos imigracijos visose Vakaruose dramatiškai sumažėtų.
Šaltinis: Remix News