Šiandien pirmąkart posėdžiavusi 1863–1864 metų sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija nutarė paspartinti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus ir numatyti šiam tikslui būtinus valstybės biudžeto asignavimus. Komisija apsvarstė ir nusprendė siūlyti Vilniaus savivaldybei identifikuotus palaikus laidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, tačiau galutinis sprendimas dėl palaikų laidojimo vietos bus priimtas po mėnesio, kito posėdžio metu. Taip buvo nuspręsta dėl atminimo įamžinimo glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija, Ukraina ir Baltarusija, rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Eligijus Raila komisijos nariams pristatė 1863–1864 metų sukilimo aplinkybes. Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Alvydas Nikžentaitis kalbėjo apie 1863–1864 m. sukilimo dalyvių pagerbimą tarptautiniame karų dėl istorijos kontekste. Vilniaus universiteto mokslo prorektorius profesorius Rimantas Jankauskas supažindino su 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikų identifikavimo tyrimo darbų eiga, o Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų amžių laikų archeologijos skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis pristatė archeologinių tyrimų eigą.
Kaip jau skelbėme, vykstant Gedimino kalno tvarkybos darbams buvo aptikta 17 palaikų. Tarp rastų palaikų jau identifikuoti šio sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikai, taip pat yra didelė tikimybė, jog pavyko identifikuoti ir Kosto Kalinausko palaikus.
Kaip pranešime rašoma, Vyriausybės vadovas S. Skvernelis padėkojo mokslininkams už vykdomus tyrimus ir svarbų istorinį atradimą . „Šie iškilūs kovotojai padėjo pagrindus mūsų tautiniam atgimimui, kuris atvedė į laisvę 1918 metais. Todėl visi identifikuoti sukilimo dalyvių palaikai turi būti palaidoti Vilniuje – garbingai ir oriai. Manau, kad istoriniu požiūriu tam tinkamiausia vieta būtų Rasų arba Bernardinų kapinės“, – pabrėžė premjeras.
Pristatydama sukilimo dalyvių laidojimo ir atminimo įamžinimo eigą, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. „Šis sukilimas prieš Rusijos imperiją buvo reikšmingas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, ir Latvijoje. Sukilimo vadų palaikų atradimas ir perlaidojimas – gera proga dar kartą kartu apmąstyti mūsų regiono pastangas žengti laisvės keliu. Todėl rengiantis sukilimo vadų įamžinimui sieksime bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kuriose vyko šis sukilimas“,– sakė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.