2017

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, kas dažniausiai yra susiaurinama tik iki ideologinės fikcijos ar istorinės karikatūros“ ir tinkamą tapatybės kūrimą, kuris vyksta kaip „dialogišk[as] santyk[is] su esančiaisiais šalia“. Apie tinkamą tapatybės kūrimą D. Puslys rašo:

Vytautas Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris

propatria.lt

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai ruošiamas naujai okupacijai.

Prahos konferencija: Europos kraštutinės dešinės partijos ieškojo sąlyčio taškų

Šį savaitgalį Čekijos sostinėje buvo susirinkę vadinamosios kraštutinės dešinės partijų lyderiai, praneša Euronews. Europos Parlamento koalicijos „Tautų ir Laisvės Europa“ surengtoje Prahos už konferencijoje pavadinimu „Už tautų Europą“ jie ieškojo sąlyčio taškų ir derino savo pozicijas įvairiais klausimais, tarp jų – ir dėl imigracijos bei kitų klausimų.

Kodėl tyli balsingieji žmogaus teisių gynėjai?

Jau kelios dienos, kaip pasklido žinia apie filosofo, rašytojo ir publicisto Vytauto Rubavičiaus persekiojimą ir terorizavimą.

Apie tai akimirksniu žinia išplito veidaknygėje, informacija pasirodė portaluose Tiesos.lt, ProPatria.lt, Alkas.lt, straipsnius paskelbė „Respublika“, „Lietuvos rytas“, sureagavo vienas Seimo narys. Suprantama, BNS, Delfi.lt portalas ir visa likusi meinstryminė žiniasklaida šito įvykio dedasi nepastebėjusi, bet kitko, turbūt, ir negalima buvo tikėtis.

Vidmantas Valiušaitis. Kas lėmė, Antano Smetonos žodžiais tariant, „gruodžio 17-osios posūkį“?

Gruodžio 17-oji – 1926 m. valstybės perversmo diena. Ta proga siūlome prisiminti Vidmanto Valiušaičio pasvarstymus „Kaip atsitiko, kad patekome į diktatūrą?“, paskelbtus 2016 metų gruodžio 19 dieną 15min.lt portale (skaityti ČIA).

Straipsnio pretekstu tapo Aleksandro Diukovo vadovaujamo Rusijos fondo „Istoričeskaja pamiatj“ keliomis dienomis anksčiau, gruodžio 16-ąją, Maskvoje surengtas seminaras pavadinimu „1926 m. gruodžio 17 d. perversmas Lietuvoje sovietų užsienio žvalgybos dokumentuose“. Liūdnai pagarsėjusį istoriką „Lietuva yra įtraukusi į nepageidaujamų šalyje užsieniečių sąrašą ir neįsileidusi į šalį dėl priešiškai orkestruotos propagandos ir šališkai interpretuojamos istorijos“. Renginio anonse buvo skelbiama, kad seminaras skiriamas „karinio perversmo 90-mečiui, padariusiam galą demokratinės Lietuvos Respublikos raidai“ ir kad jame bus pristatyti „iki šiol nepublikuoti sovietų žvalgybos Kauno rezidentūros dokumentai“.

Scroll to Top