Už cenzūrą pasisakančios vyriausybės vienijasi.
Jungtinės Valstijos (JAV) ir 60 šalių partnerių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą, Australiją ir Europos Sąjungos (ES) nares, pasirašė ypač svarbią „Interneto ateities deklaraciją“, kuria įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“ ir tam tikra prasme riboti žodžio laisvę, tuo pat metu cenzūruojant „žalingą“ turinį.
Baltieji rūmai apibrėžė deklaraciją kaip kažką, palaikančio laisvę ir privatumą, sutelkdami dėmesį į savo įsipareigojimus ginti žmogaus teises, laisvą informacijos srautą ir privatumą. ES dėstė panašias temas ir tvirtino, kad tie, kurie pasirašė deklaraciją, palaiko atvirą, nemokamą, visuotinį, sąveikų, patikimą ir saugų būsimą internetą.
Tačiau deklaracijoje nurodyti įsipareigojimai yra neaiškūs ir dažnai prieštaringi. Pavyzdžiui, deklaracijoje daug kartų įsipareigojama remti išraiškos laisvę, tačiau taip pat įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“. Joje taip pat yra iš pažiūros prieštaringas įsipareigojimas užtikrinti, kad „teisė į raiškos laisvę“ būtų apsaugota, kai vyriausybės ir platformos cenzūruoja turinį, kuris, jų nuomone, yra žalingas.
Be to, daugelis vyriausybių, pasirašiusių šią deklaraciją, šiuo metu stumia plačias pasekmes turėsiančius internetinės cenzūros įstatymus arba atvirai remia internetinę cenzūrą.
Pavyzdžiui, vos prieš kelias dienas Biden‘o administracija paragino privačias įmones cenzūruoti internetinę „klaidingą informaciją“ – tai paskiausias iš daugelio panašių raginimų. ES taip pat neseniai priėmė Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA), kuriame numatyti reikalavimai cenzūruoti „neapykantą kurstančią kalbą“ ir „klaidingą informaciją“.
Kai kurie vyriausybės pareigūnai, įskaitant Kanados inovacijų, mokslo ir pramonės ministrą François-Philippe’ą Champagne’ą ir JK skaitmeninės, kultūros, žiniasklaidos ir sporto (DCMS) valstybės sekretorę Nadine Dorries, net paminėjo savo šalies internetinės cenzūros įstatymus per tiesioginį. Deklaracija dėl interneto ateities pristatymą.
„Šioje deklaracijoje išdėstyta vizija labai gerai dera su daugybe iniciatyvų, prie kurių dirbame čia, Kanadoje, įskaitant mūsų Skaitmeninę chartiją“, – sakė Champagne.
Kanados skaitmeninė chartija buvo paskelbta 2019 m. ir platformoms grasina „reikšmingomis finansinėmis pasekmėmis“, jei jos nesugebės kovoti su „neapykanta“ ir „dezinformacija“ internete.
„Esu labai skatinama įžvelgti, kad saugumas internete yra pagrindinis šios deklaracijos principas“, – sakė Dorries. „Kaip JK skaitmeninės sekretorės, vienas iš mano pagrindinių prioritetų yra labiau stengtis apsaugoti žmones internete – ir praėjusį mėnesį aš didžiavausi galėdama JK parlamentui pristatyti novatorišką internetinės saugos įstatymo projektą, kuris padarys internetą saugesnį visiems.
JK interneto saugos įstatymas suteiks vyriausybei plačius cenzūros įgaliojimus, cenzūruos tam tikrą „teisėtą, bet žalingą“ turinį ir kriminalizuos „žalingą“ ir „netikrą“ komunikaciją.
Kaip ir įsipareigojimus dėl žodžio laisvės, deklaracijos įsipareigojimus dėl privatumo taip pat prisiima vyriausybės, kas garantuoja arba leidžia masinį sekimą.
Pavyzdžiui, ES leidžia susieti veido atpažinimo duomenų bazes, kad būtų sukurta didžiulė stebėjimo sistema. Federalinis tyrimų biuras (FTB) neseniai sustiprino savo socialinės žiniasklaidos stebėjimo technologiją. O kadenciją baigianti Londono Metropoliteno policijos komisarė neseniai pasveikino save už sekimo padėties pratęsimą.
Nors šiuo metu šią deklaraciją pasirašė vyriausybės, Baltieji rūmai planuoja bendradarbiauti su „privačiuoju sektoriumi, tarptautinėmis organizacijomis, technikos bendruomene, akademine bendruomene ir pilietine visuomene bei kitomis tiesiogiai susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis visame pasaulyje, kad būtų skatinama, puoselėjama ir pasiekta“ „bendra“ šios Deklaracijos dėl interneto ateities „vizija“.
Didžiosios technologijų įmonės, tokios kaip Facebook ir Google, jau įvertino šią deklaraciją palankiai.
„Smagu matyti, kad šalys šiandien susirenka drauge skelbti Deklaraciją dėl interneto ateities (DFI)“, – dienoraščio įraše rašė Google viceprezidentas, atsakingas už vyriausybės reikalus ir viešąją politiką, Karan Bhatia. „Esame įsipareigoję bendradarbiauti su vyriausybėmis ir pilietine visuomene taikydami Deklaraciją, siekdami suardyti dezinformacijos kampanijas ir piktavalę užsienio veiklą, kartu užtikrindami, kad žmonės visame pasaulyje galėtų turėti prieigą prie patikimos informacijos.“
Google ir jos vaizdo įrašų dalijimosi platforma YouTube naudojo terminą „klaidinga informacija“, kad pateisintų masinę turinio cenzūrą. Be to, Bhatia įsipareigojimas užtikrinti prieigą prie „patikimos informacijos“ atkartoja YouTube įsipareigojimą skatinti „autoritetingus šaltinius“ – tai praktika, kuri sukuria didžiulį skirtumą tarp pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir nepriklausomų kūrėjų, ir dėl to pagrindinės žiniasklaidos priemonės yra dirbtinai palaikomos net 20 kartų daugiau.
„Ši deklaracija yra svarbus kai kurių pirmaujančių pasaulio demokratijų signalas“, – Tviteryje rašė Nick‘as Clegg‘as, Facebook‘ą patronuojančios įmonės Meta pasaulinių reikalų prezidentas. „Vienintelis būdas išsaugoti ir sustiprinti tai, kas geriausia atvirame internete, tai neleisti jam dar labiau susiskaidyti ir apsaugoti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje dirbant kartu.
Nors Clegg‘o pareiškime pagrindinis dėmesys skiriamas atviram internetui ir žmogaus teisių apsaugai, Meta taip pat masiškai cenzūruoja turinį savo platformose ir planuoja tęsti šią cenzūrą savo virtualiojoje erdvėje.
Ir nežiūrint deklaracijos įsipareigojimo užtikrinti privatumą, tiek Google, tiek Meta įmonės labai priklauso nuo vartotojų stebėjimo, kad galėtų teikti tikslinius skelbimus.
Į dabartinį sąrašą šalių, patvirtinusių šią Deklaraciją dėl interneto ateities, įeina Albanija, Andora, Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Žaliasis Kyšulys, Kanada, Kolumbija, Kosta Rika, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Dominikos Respublika, Estija, Europos Komisija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Jamaika, Japonija, Kenija, Kosovas, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Maldyvai, Malta, Maršalo salos, Mikronezija, Moldova, Juodkalnija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Nigeris, Šiaurės Makedonija, Palau, Peru, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Senegalas, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Taivanas, Trinidadas ir Tobagas, Jungtinė Karalystė, Jungtinės valstijos, Ukraina ir Urugvajus.
Deklaracija nėra teisiškai įpareigojanti, bet skirta naudoti kaip „nuoroda viešosios politikos formuotojams, taip pat piliečiams, įmonėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms“. Pasirašiusios šalys taip pat ketina jos principus paversti „konkrečia politika ir veiksmais bei dirbti kartu, kad propaguotų šią viziją visame pasaulyje.“
Mes jums gavome Deklaracijos Interneto Ateičiai kopiją.
Šaltinis: reclaimthenet.org