15min.lt
Įsivaizduokite, kad jūs este švedas, gyvenantis nedideliame jaukiame kurortiniame miestelyje Baltijos jūros pakrantėje. Ir štai šeštadienio rytą jūs, kaip įprastai, dar su chalatu ir šlepetėmis išeinate į savo kiemą, iš pašto dėžutės išsitraukiate mėgstamiausią savo dienraštį „Dagens Nyheter“ ir jo pirmame puslapyje išvystate įspūdingą jūsų miestelio mero namą, o toliau matote spausdinamą išsamų interviu su juo.
Jei jūs esate švedas, jūs, be abejo, iškart suprantate, kad meru ir jo finansine padėtimi susidomėjo arba Mokesčių inspekcija, arba dar rimtesnės teisėsaugos institucijos, todėl su nekantrumu imate skaityti spausdinamą interviu.
Tačiau jei jūs esate lietuvis, jums, matant didžiausiame šalies dienraštyje spausdinamą jūsų mažo miestelio mero didžiulio namo nuotrauką, tokia mintis niekada nešaus į galvą. Ir interviu jūs susidomėjęs skaitote tik todėl, kad jame meras išsamiai pasakoja apie savo gyvenimo moteris, lygindamas vieną su kita, kol galiausiai prisipažįsta šiuo metu vėl esąs laisvas ir ieškąs naujos gyvenimo draugės. O jūs tuo metu spausdinamose nuotraukose galite ramiai apžiūrėti visą įspūdingą mero namą, pradedant svetaine su židiniu ir baigiant tualetais su brangiais klozetais.
Apie tai, kad mūsų šalies Mokesčių inspekcija ar kokia rimtesnė TT tarnyba gali susidomėti, kokie aitvarai politikui sunešė turtus, leidžiančius kaip kokiais viduramžiais puikuotis nuosava pilaite, išdygusia ant kalvos miestelio centre, jūs net pagalvoti nedrįstate. Nes jūs žinote, kad šios iš valdiškų pinigų išlaikomos tarnybos pajėgios tik išsiaiškinti, kiek svarų sterlingų Londone statybininku dirbantis Petras pervedė į Balbieriškyje pusbadžiu gyvenančios savo motinos Petraitienės sąskaitą bei nubausti jį už „pinigų plovimą“.
Dar labiau neįtikėtina jums atrodytų mintis, jog šitaip reklamuotis politikui nederėtų ne tik dėl galimų įtarimų neteisėtai praturtėjus (kuo jis niekada nebus įtartas), bet vien iš moralinių etinių sumetimų. Nes jūs, lietuvis, puikiai žinote, kad tokios sąvokos, juolab šių normų laikymasis, daugeliui mūsų paties įvairiausio rango politikų atrodo juokinga atgyvena, tinkanti nebent kokiems švedams.
Tačiau jei jūs esate vis dar tą patį „Dagens Nyheter“ skaitantis švedas, jums pro akis, be abejo, nepraslystų informacija, kad jūsų mylima Socialdemokratų partija staiga kaip kokie kraštutiniai dešinieji nusprendė atsisakyti progresinių mokesčių, taip pagerindama itin sunkiai dirbančių pačių turtingiausių jūsų šalies gyventojų padėtį.
Dar labiau jūs nustebtumėte, perskaitęs, jog tie patys kairieji staiga visiems panaikino nekilnojamojo turto mokestį, tačiau planuoja naujais mokesčiais apkrauti smulkųjį verslą. Jūs, švedas, bemat griebtumėte telefoną, skambintumėte savo profsąjungos pirmininkui ir kartu su juo imtumėte kurti tekstą savo rinktam Riksdago nariui, protindamas jį nepritarti tokiam savižudiškam kairiųjų Vyriausybės žingsniui.
Bet jūs esate lietuvis, todėl jūs abejingai sutinkate viešą premjero socialdemokrato atsižegnojimą nuo ikirinkiminių pažadų įvesti progresinius mokesčius bei bandymą uždėti dar vieną apynasrį lobistų Seime neturintiems smulkiesiems verslininkams.
Jūs esate lietuvis, todėl jau seniai nebetikite ne tik ikirinkiminiais tiek neva kairiųjų, tiek neva dešiniųjų partijų pažadais, bet ir šių pažadų porinkiminiu (ne)įgyvendinimu.
Todėl jūs, kaip tikras lietuvis, atsisėsite prie asmeninio kompiuterio ir visą savo pyktį bei pagiežą netikusia Lietuvos valdžia ir jos neprotingais sprendimais išliesite komentaruose.
Tiesą sakant, o kas jums, mažos internetinės parduotuvėlės įkūrėjui, iš nuosavo versliuko iki šiol vargais negalais sugebėjusiam išlaikyti savo mažą šeimą, lieka daryti?