„Iš mūsų atėmė viską, bet mums lieka Jėzus, mūsų Viešpats“, – pasakė tėvas Georges Abu Khazen, apaštalinis lotynų vikaras Alepo mieste, Sirijoje, pasakodamas agentūrai SIR apie karo agoniją ir apie krikščionių, kurie dar liko, ruošimąsi Kalėdoms.
Iš tiesų, visame krikščioniškajame pasaulyje turbūt Artimųjų Rytų krikščionių, priklausančių visoms konfesijoms, Bažnyčioms ir bendruomenėms, Kalėdos bus sunkiausios ir tuo pat metu, kaip daugelis yra pažymėję, iš tiesų išgyvenamos žmonių širdyse, nes karo sąlygos nepalieka vietos lengvabūdiškumui ir paviršutiniškumui. Tad Kalėdoms visai priartėjus popiežius Pranciškus pasiuntė atskirą laišką Artimųjų Rytų krikščionims norėdamas juos sustiprinti, parodyti ypatingą dėmesį ir paguosti.
Šventasis Tėvas jį pradeda apaštalo Pauliaus žodžiais: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Kor 1, 3–4) .
„Žinau, – rašo popiežius, – kad daugeliui iš jūsų kalėdinės giesmės susimaišys su ašaromis ir sunkiais atodūsiais. Ir vis dėlto Dievo Sūnaus gimimas žmogiškame kūne yra nepaprastas paguodos slėpinys.“
Jei sukrėtimų netrūko ir praeityje, tai pastaraisiais keliais mėnesiais jų dar daugiau padaugėjo, ypač dėl anksčiau sunkiai įsivaizduojamos apimties teroristinės organizacijos, kuri daro visų rūšių nusikaltimus, rašo Pranciškus, užsimindamas apie islamistinę organizaciją „ISIS“, brutaliai ir žiauriai išvijusią krikščionis iš žemių, kuriose jie gyveno dar nuo apaštalų laikų.
„Kreipdamasis į jus, – priduria Pranciškus, – negaliu užmiršti ir kitų religinių bei etninių grupių, kurios taip pat patiria persekiojimus ir konfliktų pasekmes. Nuolatos seku naujienas apie milžinišką didelio skaičiaus žmonių kentėjimą Artimuosiuose Rytuose. Ypač galvoju apie vaikus, mamas, senelius, pabėgėlius, badaujančius, patiriančius žiemos kietumą. Šis kentėjimas šaukiasi Dievo ir mūsų visų įsipareigojimo maldoje ir kitoje veikloje. Visiems noriu išreikšti savo ir Bažnyčios artumą bei solidarumą, pasiūlyti vilties ir paguodos žodį. Brangūs broliai ir seserys, kurie drąsiai liudijate Jėzų žemėje, palaimintoje Viešpaties, mūsų paguoda ir viltis yra pats Kristus. Tad jus drąsinu išlikti prisirišus prie Jo, įsitikinus, kad niekas negali nuo Jo atskirti.“
Popiežius Pranciškus laiške taip pat prašo laikytis broliškos bendrystės, kaip jo laikėsi pirmoji krikščionių bendruomenė. Viešpaties norėta vienybė yra dar būtinesnė sunkiais momentais. Tai Dievo dovana, kuri atsižvelgia į mūsų laisvę ir laukia mūsų atsakymo. Tegu Dievo Žodis, sakramentai, malda, brolybė maitina ir nuolatos atnaujina jūsų bendruomenes.
„Situacija, kurioje atsidūrėte, yra stiprus kvietimas šventumui, kaip paliudijo šventieji ir kankiniai, priklausantys visoms bendruomenėms, – tęsia popiežius. – Su pagarba menu visus ganytojus ir tikinčiuosius, iš kurių buvo pareikalauta gyvybės aukos, dažnai vien dėl to, kad buvo krikščionys. Galvoju apie pagrobtuosius, tarp kurių yra ortodoksų vyskupų ir įvairių apeigų kunigų. Tegul grįžta gyvi ir sveiki į namus. Prašau Dievo, kad tiek daug kentėjimo, susieto su Viešpaties kryžiumi, suteiktų gerų vaisių Bažnyčiai ir Artimųjų Rytų tautoms. Priešiškumo ir konflikto centre bendrystė, išgyvenama broliškai ir paprastai, yra Dievo Karalystės ženklas. Džiaugiuosi dėl gerų santykių ir bendro darbo tarp Rytų Bažnyčių patriarchų katalikų ir ortodoksų, tarp visų tikinčiųjų. Patirtos kančios yra nepaprastas įnašas į vienybę. Tai kraujo ekumenizmas, kuris prašo patiklaus atsidavimo Šventosios Dvasios veikimui. […] Ačiū jums už ištvermę.“
Kuo sunkesnė situacija, tuo svarbesnis ir tarpreliginis dialogas, rašo Pranciškus. Nėra kito kelio. Atviras tiesos ir meilės dialogas yra geriausias priešnuodis religiniam fundamentalizmui, kuris yra grėsmė visoms religijoms, patarnavimas teisingumui ir taikai.
„Galite padėti jūsų bendrapiliečiams musulmonams parodyti autentiškesnį islamo veidą – to nori daugybė tų, kurie kartoja, kad islamas yra taikos religija, kad gali būti suderinamas su žmogaus teisėmis ir gali pagelbėti taikiam sugyvenimui“, – pridūrė popiežius. Tai nereiškia, pasak jo, atsisakyti aiškios ir tvirtos pozicijos dėl religijos vardu daromų nusikaltimų.
„Brangūs broliai ir seserys krikščionys Artimuosiuose Rytuose, turite didelę atsakomybę ir nesate vieni ją nešdami. Todėl norėjau jums parašyti ir padrąsinti, pasakyti, koks svarbus jūsų buvimas tose Viešpaties palaimintose žemėse. Jūsų liudijimas man labai padėjo. Kiekvieną dieną meldžiu už jus ir jūsų intencijas. Dėkoju jums, nes žinau kad ir jūs savo kančioje meldžiatės už mane ir mano tarnystę Bažnyčiai. Labai tikiuosi malonės asmeniškai jus aplankyti ir paguosti“, – baigdamas laišką rašo popiežius Pranciškus melsdamas savo adresatams Dievo Motinos užtarimo, linkėdamas šv. Kalėdų Kristaus Gelbėtojo meilėje ir taikoje.