interpretermag.com
Vakar [gruodžio 28-ąją – Tiesos.lt] kalbėdamas susitikime su 20 000 čečėnų savanorių Grozne, Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pasakė, kad ir jis, ir jie yra pasiruošę vykdyti Vladimiro Putino užduotis, „kurios gali būti atliktos tik savanorių“, o ne „reguliariosios kariuomenės, karinių oro pajėgų, karinio jūrų laivyno ar branduolinių pajėgų“.
„Putino pagalba [čečėnams] trunka štai jau 15 metų, – tęsė Kadyrovas. – Dešimtys tūkstančių [čečėnų], įgijusių ypatingą pasirengimą, prašo, kad nacionalinis Rusijos lyderis laikytų mus savanorių padaliniu ypatingiesiems pavedimams, duotiems Vyriausiojo vado, pasiruošusiu ginti Rusiją, jos stabilumą ir sienas bei įvykdyti karinę užduotį, nesvarbu kokio ji sudėtingumo“
Ir jis pridūrė, kad „Amerika ir Europa paskelbė Rusijai ekonominį karą ir bando pasėti chaosą, paniką, ir masinį sutrikimą šalyje“. Bet „Rusijos žmonės susivienijo aplink savo lyderį Vladimirą Putiną … [ir] Čečėnijos žmonės šioje vienybėje užima vieną iš svarbiausių vietų“.
Kadyrovas nepatikslino, kokias ypatingas užduotis jis ir jo čečėnų pajėgos galėtų įvykdyti Putino įsakymu. Galima sakyti, kad jis nepasakė daugiau, tik pakartojo savo pasiūlymą, padarytą prieš dvi savaites per NTV, pasiųsti čečėnus kovoti į Ukrainos Donbasą ar dar kartą pompastiškais žodžiais pabrėžė savo asmeninę ištikimybę Kremliaus lyderiui.
Bet nerimą kelias ir kitos bent dvi galimybės. Viena vertus, Kadyrovas galbūt siūlė panaudoti čečėnų kovotojus kariniams veiksmams ar kitokiems išpuoliams, įskaitant ir atakas prieš infrastruktūrą bei asmenis už Rusijos sienų, kad Maskva galėtų įtikinamai neigti savo tiesioginį dalyvavimą juose.
Ir, kita vertus, Kadyrovas galbūt pasiūlė Putinui čečėnus kaip ypatingą rūmų sargybą, panašią į janyčarus (janyčarai, arba „nauji kariai“, – osmanų pėstininkų daliniai, veikę XIV–XIX a. Iš pradžių juose daugiausiai tarnaudavo karo metu į nelaisvę paimti, į islamą atsivertę krikščionys.), kuriais, jo užuomina, Rusijos prezidentas galėtų pasitikėti, jei kartais Rusijos saugumo tarnybos sugalvotų pasipriešinti jo tvarkai.
Rusijoje tokios pajėgos turi ilgą tradiciją. 1917 metais, pavyzdžiui, vadinamoji Laukinė divizija, sudaryta iš Šiaurės Kaukazo gyventojų, vadovaujama generolo Krymovo, kone įžengė į Petrogrado prieigas ketindama paskandinti revoliuciją kraujyje, tačiau Pulkovo aukštumose buvo įtikinta agitatorių, primygtinai siūliusių kariams grįžti namo ir imti valdžią ten.
Bet Kadyrovo pasiūlymas gali duoti priešingą rezultatą – ir jam, ir Putinui. Daugelis Rusijos vyriausybėje pamatys dar vieną ženklą, kad Čečėnijos lyderis tapo daugiau nei Rusijos prezidento atstovu vienoje ištikimoje Rusijos valstybės dalyje. Dar daugiau tai įvertins kaip pavojingą ženklą – ir to, ką Putinas dar gali padaryti, ir to, ko Kremliaus lyderis gali bijoti.
Iš anglų kalbos vertė Ramutė Bingelienė