Pilietinis Tiesos.lt portalas pirmąją 2015-ųjų dieną skelbia prieš septynerius metus priimtą Prahos deklaraciją ir viliasi, kad jo nuostatomis Lietuvos valstybės gyvenimas bus grindžiamas nuosekliau.
2008 m. birželio 3 d., Praha, Čekijos Senatas
Turint omenyje mūsų Europos namų orią ir demokratinę ateitį,
• atsižvelgiant į tai, kad praeities nepaisančios visuomenės neturi ateities,
• atsižvelgiant į tai, kad Europa nebus vieninga, jei negalės dar kartą suvienyti savo istorijos, pripažinti komunizmo ir nacizmo bendru palikimu ir surengti sąžiningos ir išsamios diskusijos apie visus praėjusio amžiaus totalitarinius nusikaltimus,
• atsižvelgiant į tai, kad komunizmo ideologija yra tiesiogiai atsakinga už nusikaltimus žmogiškumui,
• atsižvelgiant į tai, kad iš komunizmo praeities kylanti sunki sąžinė yra slegianti našta Europos ateičiai ir mūsų vaikams,
• atsižvelgiant į tai, kad skirtingi komunizmo praeities vertinimai gali padalyti Europą į „Vakarus“ ir „Rytus“,
• atsižvelgiant į tai, kad Europos integracija buvo tiesioginė reakcija į totalitarinių sistemų išprovokuotus karus ir žiaurumą žemyne,
• atsižvelgiant į tai, kad komunistinių režimų visame žemyne įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui suvokimas turėtų informuoti visus europiečius tiek pat, kiek ir nacistinio režimo nusikaltimai,
• atsižvelgiant į tai, kad nacizmas ir komunizmas labai panašūs savo šiurpiu ir pasibaisėtinu pobūdžiu ir savo nusikaltimais žmogiškumui,
• atsižvelgiant į tai, kad komunizmą tebereikia įvertinti ir nuteisti teisiniu, moraliniu, politiniu ir istoriniu požiūriu,
• atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai buvo pateisinami klasių kovos teorija ir „proletariato“ diktatūros principu, naudojant terorą kaip diktatūros išlaikymo priemonę,
• atsižvelgiant į tai, kad komunizmo ideologija buvo naudojama kaip įrankis imperijų Europoje ir Azijoje statytojų ekspansiniams tikslams siekti,
• atsižvelgiant į tai, kad daugelis nusikaltėlių, vykdžiusių nusikaltimus komunizmo vardan, nebuvo teisti, o jų aukos dar negavo kompensacijos,
• atsižvelgiant į tai, kad objektyvios ir išsamios informacijos apie komunizmo totalitarinę praeitį suteikimas, padėsiantis geriau suprasti ir diskutuoti, yra būtina sąlyga tvirtai visų Europos tautų integracijai ateityje,
• atsižvelgiant į tai, kad galutinis visų Europos tautų susitaikymas yra neįmanomas be koncentruotų ir nuodugnių pastangų nustatyti tiesą ir atgaivinti atmintį,
• atsižvelgiant į tai, kad akademinė ir plačioji visuomenė privalo iš pagrindų išsiaiškinti su Europos komunistine praeitimi, kad ateities kartos turėtų parengtą prieigą prie informacijos apie komunizmą,
• atsižvelgiant į tai, kad skirtingose pasaulio vietose išliko tik keli totalitariniai komunizmo režimai, jie kontroliuoja penktadalį pasaulio gyventojų ir vis dar įsikibę į valdžią vykdo nusikaltimus ir nustato aukštą savo žmonių gerovės kainą,
• atsižvelgiant į tai, kad nors komunistinės partijos ir nėra valdžioje, daugelyje šalių jos viešai neatsiribojo nuo komunizmo režimų nusikaltimų ir nepasmerkė jų,
• atsižvelgiant į tai, kad Praha yra viena iš tų vietų, kurios išgyveno ir nacizmo, ir komunizmo valdymą,
tikėdami, kad milijonai komunizmo aukų ir jų šeimos turi teisę mėgautis teisingumu, užuojauta supratingumu ir jų išgyvenimų pripažinimu kaip ir nacizmo aukos, kurios yra morališkai ir politiškai pripažintos,
mes, Prahos konferencijos „Europos sąžinė ir komunizmas“ dalyviai,
• atsižvelgdami į 2005 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje. (1945 m. gegužės 8 d.) metinių,
• atsižvelgdami į 2006 m. sausio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1481,
• atsižvelgdami į 2005 m. vasario 5 d. Europos liaudies partijos šešioliktojo kongreso rezoliuciją, reikalaujančią sukurti nepriklausomų ekspertų instituciją, kuri rinktų ir vertintų informaciją apie totalitarinio komunizmo žmogaus teisių pažeidimus ir raginančią atidaryti komunizmo aukų memorialinį muziejų,
• atsižvelgdami į įvairių nacionalinių parlamentų priimtas rezoliucijas dėl komunistinių nusikaltimų,
• atsižvelgdami į Pietų Afrikos Tiesos ir susitaikymo komisijos patirtį,
• atsižvelgdami į Atminties institutų ir memorialų Lenkijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Jungtinėse Valstijose ir okupacijos muziejų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje patirtį,
• atsižvelgdami į dabartines ir būsimas ES ir Europos Tarybai pirmininkaujančias valstybes,
• atsižvelgdami į faktą, kad 2009 m. yra dvidešimtosios komunizmo žlugimo Rytų ir Centrinėje Europoje bei žudynių Pekino Tiananmeno aikštėje metinės,
reikalaujame:
1. siekti, kad visa Europa suprastų, jog nacistų ir komunistų totalitariniai režimai, kurių kiekvienas teisiamas už savo baisius darbus, yra destruktyvūs savo sistemingai taikomo teroro formų politikomis, kurios, pradėdamos agresyvius karus ir kaip neatskiriamą savo ideologijų dalį naikindamos ir tremdamos ištisas tautas ir gyventojų grupes, slopina visas pilietines ir žmogaus laisves; ir jie iš esmės turi būti laikomi pagrindine XX amžių ištikusia nelaime,
2. pripažinti, kad daugelis komunizmo vardu įvykdytų nusikaltimų turėtų būti vertinami kaip nusikaltimai žmogiškumui, taip įspėjant ateities kartas, kaip kad nacių nusikaltimai buvo įvertinti Niurnbergo tribunole,
3. suformuluoti bendrą požiūrį į totalitarinių režimų, įskaitant komunistinius režimus, nusikaltimus ir didinti visos Europos žinias apie komunistinius nusikaltimus, siekiant aiškiai apibrėžti bendrą požiūrį į komunistinių režimų nusikaltimus,
4. parengti teisės aktus, kurie leistų teismams vertinti ir nuteisti komunistinių režimų nusikaltėlius ir suteiktų kompensaciją komunizmo aukoms,
5. užtikrinti vienodo elgesio ir visų totalitarinių režimų aukų nediskriminavimo principą,
6. Europos ir tarptautinio spaudimo buvusių komunistų nusikaltimų efektyviam pasmerkimui ir kovai su dabar vykdomais komunistų nusikaltimais,
7. pripažinti komunizmą neatskiriama ir siaubinga bendros Europos istorijos dalimi,
8. pripažinti visos Europos atsakomybę už komunizmo įvykdytus nusikaltimus,
9. paskelbti rugpjūčio 23 dieną, dieną, kai buvo pasirašytas Hitlerio ir Stalino paktas, žinomas kaip Molotovo ir Ribentropo paktas, nacistinių ir komunistinių totalitarinių režimų aukų atminimo diena taip, kaip Europa mini holokausto aukų dieną sauso 27 dieną,
10. atsakingo nacionalinių parlamento požiūrio į komunistinių nusikaltimų pripažinimą nusikaltimais žmogiškumui ir taip parengti tinkamus teisės aktus ir tokių teisės aktų parlamentinę stebėseną,
11. efektyvių viešių debatų apie netinkamą komercinį ir politinį komunistinių simbolių naudojimą,
12. tęsti Europos Komisijos svarstymus dėl totalitarinių režimų, siekiant surinkti Komisijos pranešimus,
13. Europos valstybėse, kurias valdė totalitariniai komunistiniai režimai, įsteigti komitetus, kuriuos sudarytų nepriklausomi ekspertai, turintys surinkti ir įvertinti informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus totalitarinio komunistinio režimo metu nacionaliniame lygmenyje, siekiant artimai bendradarbiauti su Europos Tarybos komiteto ekspertais,
14. užtikrinti aiškią tarptautinę teisinę bazę, kad būtų laisva ir neribojama prieiga prie archyvų, turinčių informacijos apie komunizmo nusikaltimus,
15. įsteigti Europos atminimo ir sąžinės tyrumų institutą, kuris būtų A) Europos totalitarizmo studijų turimų institutas, rengiantis mokslinius ir švietimo projektus ir remiantis nacionalinių tyrimų institutų, besispecializuojančių totalitarinės patirties srityje, sujungimą, ir B) visos Europos visų totalitarinių režimų aukų muziejus/memorialas, kurio tikslas – įamžinti šių režimų aukas ir skleisti informaciją apie jų padarytus nusikaltimus,
16. suorganizuoti tarptautinę konferenciją apie totalitarinių komunistinių režimų įvykdytus nusikaltimus, kuriame dalyvautų vyriausybių atstovai, parlamentarai, akademikai, ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos, o rezultatai būtų plačiai publikuojami visame pasaulyje,
17. pritaikyti ir peržiūrėti Europos istorijos vadovėlius, kad vaikai galėtų mokytis ir būtų perspėti apie komunizmą ir jo nusikaltimus taip pat, kaip jie yra mokomi apie nacių nusikaltimus,
18. plačių ir išsamių visos Europos debatų apie komunistinę istoriją ir jos palikimą,
19. kitais matais bendrai minėti dvidešimtąsias Berlyno sienos griuvimo ir žudynių Tiananmeno aikštėje metines.
Mes, Prahos konferencijos „Europos sąžinės ir komunizmas“ dalyviai, kreipiamės į visus Europos žmones, visas Europos politines institucijas, įskaitant nacionalines valdžias, parlamentus, Europos Parlamentą, Europos Komisiją, Europos Tarybą ir kitus panašius tarptautinius organus, ir kviečiame juos priimti šioje Prahos deklaracijoje išdėstytas mintis ir prašymus bei įgyvendinti juos praktiniais veiksmais ir politikomis.
Deklaraciją pasirašė:
Václav Havel, buvęs disidentas ir Čekoslovakijos/Čekijos Respublikos prezidentas, Čekija
Joachim Gauck, buvęs Stasi archyvų federalinis komisaras, Vokietija
Göran Lindblad, Europos Tarybos asamblėjos vicepirmininkas, Parlamento narys, Švedija
Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys, buvęs disidentas ir Lietuvos prezidentas, Lietuva
Jana Hybášková, Europos Parlamento narė, Čekija
Christopher Beazley, Europos Parlamento narys, Jungtinė Karalystė
Tunne Kelam, Europos Parlamento narys, Estija
Jiří Liška, senatorius, Čekijos Parlamento vicepirmininkas, Čekija
Martin Mejstřík, senatorius, Čekijos Parlamentas, Čekija
Jaromír Štětina, senatorius, Čekijos Parlamentas, Čekija
Emanuelis Zingeris, Lietuvos parlamento narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Lietuva
Tseten Samdup Chhoekyapa, Jo Didenybės Dalai Lamos atstovas, Ženeva, Tibetas, Šveicarija
Ivonka Survilla, ištremta Baltarusijos prezidentė, Kanada
Zianon Pazniak, Baltarusijos Tautos nacionalinio fronto pirmininkas, Baltarusijos krikščionių konservatorių partijos pirmininkas, Jungtinės Valstijos
Růžena Krásná, buvusi politinė kalinė, Čekija
Jiří Stránský, buvęs politinis kalinys, buvęs PEN klubo pirmininkas, Čekija
Václav Vaško, buvęs politinis kalinys, katalikų aktyvistas, Čekija
Alexandr Podrabinek, buvęs disidentas ir politinis kalinys, žurnalistas, Rusijos Federacija
Pavel Žáček, Totalitarinių režimų studijų instituto direktorius, Čekija
Miroslav Lehký, Totalitarinių režimų studijų instituto direktoriaus pavaduotojas, Čekija
Łukasz Kamiński, Nacionalinio atminimo instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenkija
Michael Kißener, istorijos profesorius, Johano Gutenbergo universitetas, Mainas, Vokietija
Eduard Stehlík, istorikas, Karo istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Čekija
Karel Straka, istorikas, Karo istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Čekija
Jan Urban, žurnalistas, Čekija
Jaroslav Hutka, buvęs disidentas, dainų kūrėjas, Čekija
Lukáš Pachta, politologas, rašytojas, Čekija