Tiesos.lt supažindina su plačiau visuomenei nepristatyta aktualia informacija apie mobilizaciją. Ekspertų nuomone, niekas nežino, ar karo atveju ši instrukcija suveiktų, nes per 15 metų Lietuva nėra surengusi nė vienų mobilizavimo pratybų. Ir iš tiesų, nežinia, ką veiktų dešimtys tūkstančių Vilniaus miesto ir rajono gyventojų, įvykdę instrukciją ir visi suėję į jiems nurodytą susirinkimo centrą Mindaugo g. 26.
Aktuali informacija Lietuvos piliečiams apie mobilizaciją
Kas yra mobilizacija?
Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų bei įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat ir pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms.
Mobilizacijos metu ,kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.
Kas skelbia mobilizaciją?
Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui – Prezidentas vienasmeniškai.
Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.
Kur skelbiama apie mobilizacijos pradžią?
Pranešimas dėl mobilizacijos būtų nedelsiant skelbiamas per visuomenės informavimo priemones.
Karo prievolininkus papildomai informuos asmeniškai už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.
Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime bus nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.
Dalinės mobilizacijos atveju pranešime bus nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.
Kaip veikia mobilizacijos sistema?
Mobilizacijos sistemą sudaro trys Mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).
Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdys mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).
Ūkio subjektai vykdys mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvaus mobilizacijoje, bendradarbiaus ir padės mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.
Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.
Paskelbus mobilizaciją: karo prievolininkų pareigos
Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį, būtų šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (jų adresus rasite ČIA). Taip pat šiame skyriuje bus suteikta informacija ir karinio parengimo neturintiems karo prievolininkams.
Dalinės mobilizacijos atveju karo prievolininkai būtų šaukiami, tik jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus jų sveikatą, tinkami atlikti tarnybą bus siunčiami į paskirtą tarnybos vietą-karinius vienetus, kuriuose atnaujins individualius karinius įgūdžius.
Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai bus informuoti asmeniškai arba per visuomenės informavimo priemones.
Šiuo metu karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami įgyti savanoriškumo pagrindais – pasirinkdami tarnybos būdą. Tai – Baziniai kariniai mokymai, kario savanorio tarnyba ar Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai būtų paskiriami į pareigas kariniame vienete.
Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius kontaktus bei kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių.
Mobilizacijos atveju savivaldybės atsakingos už jose gyvenančių civilių informavimą
Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.
Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.
Lietuvos visuomenės, gyventojų, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų suteikimą: tiek civilinės infrastruktūros naudojimas, ryšių ir informacinių technologijų paslaugos, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.
Kas yra priimančiosios šalies parama?
Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą.
Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: suteikiamos galimybės naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų paslaugos, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.
Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies teikimui reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją.
Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, o valstybė plačiąja prasme.
Pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą
Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami mobilizaciniai ir priimančiosios šalies paramos mokymo seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas.
Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirtis, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti.
Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai pareigūnai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos suteikimo operacijas.
Galimybės jaunuoliams prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo
Kario savanorio tarnyba, baziniai kariniai mokymai arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindines karybos žinias ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės visuotinės mobilizacijos atveju.
Patriotiškai nusiteikę ir savo krašto saugumui neabejingi Lietuvos jaunuoliai kviečiami atlikti tarnybą trijų mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose. Tai savanoriški mokymai, jų metu įgyjamos pagrindinės karybos žinios.
Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, jog šiais metais baziniuose kariniuose mokymuose galės dalyvauti 900 jaunuolių. Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos.
Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai-savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus bei pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus.
Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnį, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Juose šiuo metu mokosi apie 230 studentų.
Daugiau informacijos apie galimybes savanoriškai pasirengti krašto gynybai arba tapti profesinės karo tarnybos eiliniu kariu pateikiama Lietuvos kariuomenės internetiniame puslapyje.
Taip pat informacijos galima gauti nemokamu tel. 8 800 12340 ir užduoti jums rūpimus klausimus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje.