Aš, žinoma, galiu klysti, bet kiek pamenu, prezidentė Dalia Grybauskaitė dar nė vienoje savo spaudos konferencijoje nebuvo tiek daug kalbėjusi apie Lietuvos piliečius, kuriuos valstybė per 24 savo gyvavimo metus buvo, švelniai tariant, primiršusi.
Juo labiau nepamenu, kad šalies vadovė būtų vartojusi terminus „socialinė orientacija“ ir „ekonominės gerovės rodikliai“.
Šiandien išgirdau. Prezidentė paminėjo net šešis: didėjanti nedarbo išmoka, auganti nedarbingumo dėl ligos pašalpa, pensijų kompensavimas, bazinės pensijos didinimas, minimalios mėnesio algos kėlimas ir mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų kėlimas. Berods, 5 procentais.
Prezidentė paminėjo ir kitus skaičius – 26 mln. eurų, kurių reikės bazinėms pensijoms padidinti, 50 mln. eurų minimaliai algai 25 eurais padidinti nuo liepos pirmos ir dar 52 mln. eurų, kurie bus skirti pensijų kompensavimui.
Kartu sudėjus, tai yra daugiau nei suma, kuri šių metų biudžete buvo papildomai skirta krašto apsaugai (apie 134 mln. eurų).Tikriausiai, tai yra geras rodiklis, nors kai kas sako, kad šių skaičių lyginti nevalia.
Kalbėdamas apie visus šiuos skaičius, prezidentė nuolat sakė „mes“, „mums“, nors jei kas klaustų manęs, tai sakyčiau, kad ji su visais šiais išvardytais sprendimais neturi beveik nieko bendro. Nė vienas jų nebuvo pasiūlytas prezidentūros, nė vienas neatkeliavo įstatymo ar nutarimo projekto pavidalu iš Daukanto aikštės į Gedimino prospektą.
Tiesa, viena maža sąsaja yra: iš esmės visi paminėti sprendimai (išskyrus gal tik minimalios algos didinimą) yra ankstesnės A.Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės padarytų sprendimų taisymas. Tą vyriausybę ir jos sprendimus D.Grybauskaitė, kaip žinia, visokeriopai rėmė ir palaikė.
Žmonės, kaip žinome, keičiasi, o Lietuvos prezidentė juk irgi žmogus.
Žmonės moka stebinti, tad nustebino ir D.Grybauskaitė. Tada, kartu su A.Kubiliumi, saugojusi biudžetą ir Lietuvos nekaltybę prieš Tarptautinį valiutos fondą (pensininkų, bedarbių, ligonių ir mokytojų sąskaita), šiandien šalies vadovė pasakė tai, kas anksčiau būtų privertę prisėsti ant kėdės: kad minimalios algos didinimas yra naudingas Lietuvos žmonėms ir ekonomikai ir kad minimalią algą galima bus didinti, net jei ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuoja Lietuvos bankas (o aš jau šiandien, matydamas, kas vyksta euro zonoje ir Rusijoje, galėčiau lažintis, kad neaugs). Pasak buvusios finansų ministrės, pinigų bus galima rasti stabdant Valstybės investicijų programą.
Pasirodo, paprasta. Reikia tik turėti tikslą ir norėti jį įgyvendinti.
Džiaugiuosi pasikeitusiais D.Grybauskaitės akcentais ir prioritetais – jei žodis taps kūnu, žiūrėk, ir socialinio draudimo sistema atgaus savo prasmę ir piliečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos bus ne kas trečias, o gal tik koks kas penktas.
Vadinamieji „paprasti žmonės“ juk irgi norėtų pasižmonėti kokioje Čilėje ar Mongolijoje, kurias prezidentė šiemet ketina aplankyti. Tačiau paprastiems žmonėms bilietus tenka pirkti už savus.
