Darius Kuolys. M.Ažušilio nuotr.
„Iš miesto, tapusio interesų grupuočių įkaitu ir primenančio neskaidriai valdomą uždarą akcinę bendrovę, Vilnius gali tapti laisvų piliečių bendrija“, – sakė kultūros istorikas dr. Darius Kuolys, pristatydamas „Lietuvos sąrašo“ ir jo kandidato į merus Naglio Puteikio rinkimų programą.
Mes ryžomės tokiam inteligentų, kultūrininkų ir visuomenininkų maištui. Žiūrėdami į Lietuvos politinį peizažą, jame pasigendame grumtynių už laisvą visuomenę, už laisvą respubliką, už tuos idealus, kurie mus būrė 80-aisiais ar 91-aisiais. Šiemet minėdami nepriklausomybės 25-metį matome, kad vis mažiau bendrų pastangų dedame išlaikyti laisvą bendruomenę. Mūsų miestai, mūsų valstybė tampa vis panašesnė į uždarą akcinę bendrovę, o juk Lietuvos Respublika, mūsų Vilnius ir miestai kūrėsi kaip laisvų piliečių bendruomenės. Mes manome, kad šiandien, kai vis ryškesnės tampa geopolitinės įtampos, svarbu ryškinti tapatybių skirtumus: kuo Lietuva, kaip laisvas kraštas, laisva politinė bendruomenė, skiriasi nuo Rusijos despotijos. Ar mes turime tų idėjų, vertybių, nuostatų, kurios darytų mus kitokius ir ryškintų idealus, kuriuos verta ginti?
Man labai malonu pristatyti tą maištininkų sąrašą. Mes pamėginome suburti komandą žmonių, turinčių labai skirtingas patirtis – nuo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės žmonių, kaip Romas Pakalnis, iki jaunų informacinių technologijų ekspertų, dizainerių, verslininkų, kaip Šarūnas Savickas, Bartas Markevičius ar Šarūnas Bagdonas, nuo medikų ir fizikų iki humanitarų. Man taip pat smagu pristatyti, kad mūsų sąraše yra tokių rimtų ekonomistų, kaip dr. Aušra Maldeikienė, kiti ekonomiką, ūkį, verslą išmanantys žmonės. Mūsų komandoje daug mokslo daktarų – šiuo požiūriu ji primena Sąjūdžio laikus, kai galvojome, kad kultūros žmonėms ateina laikas prisiimti priedermes ir už viešąjį gyvenimą, už politinę bendriją. Sąjūdžio laikais kultūros žmonės šitos atsakomybės ėmėsi, ir matome, kad Lietuvos politinė galia labai stipriai priklauso nuo kultūros ir politikos jungties. Kai politika tampa tik technologija, kai ji užmiršta paskirtį rūpintis bendruomenės likimu ir išlikimu, piliečiai nebetenka ryšio su savo valstybe. Mes norime, keisdamiesi patirtimi, eiti tarnauti miestui ir daryti jį visų piliečių kuriamą.
Todėl ir einame į rinkimus, ir keliame Naglį Puteikį kandidatu į Vilniaus merus, norėdami pabrėžti pamatinę idėją – laikas vėl kurti mūsų valstybę demokratiškais, respublikoniškais pagrindais ir padėti piliečiams susigrąžinti miestą, kaip laisvų piliečių bendruomenę, o nuo Vilniaus pradėti susigrąžinti ir Lietuvą atveriant piliečiams vartus dalyvauti viešajame gyvenime.
Turime programą, kuri gerokai skiriasi nuo visų kitų mūsų peržiūrėtų programų – liberalų, konservatorių, socialdemokratų. Mūsų esminis skirtumas – piliečių dalyvavimas savo miesto tvarkyme, su labai aiškiomis procedūromis. Mes manome, kad atverdami duris piliečių dalyvavimui galime išskaidrinti gyvenimą, dabar neskaidrius santykius ir taip tiesiogiai paveikti kiekvieno vilniečio gerovę.
Kas dar mums labai svarbu ir dėl ko mes esame kartu su Nagliu Puteikiu – šiandien informacinėje erdvėje vis labiau ryškinamos dviejų Lietuvų sampratos. Pirmosios, neva pažangios, ir antrosios, neva mažai vykusios, Lietuvos skirtumai. Mes manome, kad yra labai didelė drama, jei tos dvi Lietuvos nesugyvens, nesusikalbės. Mes keliame ir dialogo, susikalbėjimo klausimus, būtinybę atsigręžti į nutylėtą, nepastebimą Vilnių. Vargu ar šiandien žurnalistai žino, kiek Vilniuje yra skurstančių žmonių, kiek jų kasmet išvaržoma vien dėl to, kad neišgali susimokėti mokesčių. Kiekviena bendruomenė turi kitą, nuslėptą, nematomą pusę. Mes manome, kad tai nutylėtai Lietuvai, nutylėtai vilniečių daliai irgi labai svarbu suteikti balsą, užmegzti dialogą ir įpilietinti – sugrąžinti nušalintą antrąją Lietuvą į politinį, bendrąjį socialinį gyvenimą.
Todėl turime labai įvairioms sritims atstovaujančią, gerai apgalvotą komandą ir keliame stiprų, ryžtingą žmogų į Vilniaus merus, nes manome, kad šiandien labai svarbu pasiryžti ir peržengti Rubikoną – peržengti politinės apatijos, abejingumo, o gal ir tam tikro politinio baugulio barjerą, kuris yra ištikęs dalį visuomenės. Dalyvauti, rūpintis savo miestu, savo respublika yra kiekvieno pilietinė pareiga. Mes jos imamės.
Visą Lietuvos sąrašo spaudos konferencijos įrašą žiūrėkite ČIA.
„Lietuvos sąrašo“ rinkimų į Vilniaus miesto tarybą programą rasite ČIA.
Lietuvos Sąrašo kandidatų į Vilniaus tarybą sąrašas ČIA.
Kaip balsuoti už šios komandos dalyvavimą kovo 1 d. vyksiančiuose Vilniaus tarybos rinkimuose, rasite ČIA.