Užsienio lietuvių apsisprendimą grįžti į Lietuvą daugiausia lemtų šalies ekonominis augimas ir psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija ir pagarba žmogui. Tokias užsienyje įsikūrusių lietuvių nuostatas atskleidė liepos 22 dieną Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti ministerijos užsakymu atlikos Lietuvos diasporos poreikių apklausos rezultatai.
Apklausa siekta sužinoti, kaip jaučiasi lietuviai gyvendami užsienyje, kaip jie vertina sąlygas, susijusias su dalyvavimu gyvenamosios šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime, kokie motyvai galėtų paskatinti juos grįžti į Tėvynę, nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime atžvilgiu, įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai galimai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose užsienio lietuviai norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje.
Trumpai apie apklausą
Apklausa atlikta įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ kūrimo 2011–2019 m. programą, kuria siekiama telkti Lietuvos diasporą valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.
Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Jos tikslas – išsiaiškinti, kaip keičiasi užsienio šalyse gyvenančių lietuvių nuomonė apie jų būklę ir poreikius, turimus lūkesčius, planus.
Kadangi lietuviai užsienyje gyvena daugelyje skirtingų šalių, norint juos pasiekti buvo pasitelktas apklausos internetu („online“) būdas. Apklausos atranka buvo tikslinė, nustatant kvotas pagal emigracijos šalių grupes, t. y. daugiausiai dėmesio skirta tiems kraštams, kurie statistiškai atitinka pagrindines lietuvių emigracijos kryptis. Taip pat buvo siekta išsiaiškinti užsienio lietuvių, gyvenančių kaimyniniuose kraštuose, nuostatas.
Potencialūs respondentai buvo kviečiami užpildyti internete patalpintą anketą per URM Facebook paskyrą „Globalus tinklas Lietuvai“, taip pat bendrovė „VILMORUS“ potencialių respondentų ieškojo per užsienio lietuvius vienijančias bendruomenes ir organizacijas (t. y., naudotas „sniego gniūžtės“ metodas), kviesdama jas patalpinti informaciją apie apklausą savo tinklalapiuose.
Apklausoje iš viso dalyvavo 635 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėn.). Apie 72 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos šalių (daugiausia iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Lenkijos), likusieji 28 proc. – iš kitų šalių (daugiausia iš Norvegijos ir JAV).
Skelbiame Užsienio reikalų ministerijos parengtą apklausos rezultatų santrauką.
Kas padėtų apsispręsti grįžti į Lietuvą
Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą daugiausia įtakos gali turėti šie veiksniai: 1) šalies ekonominis augimas (36%); 2) psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui (34%); 3) darbo užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje (24%); 4) pasikeistų darbdavių požiūris į žmogų (22%).
Taip pat gana reikšmingi veiksniai yra tikėjimas, kad užtenka asmeninių pastangų, kad būtų galima pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti planus (13%), sąlygų verslo sukūrimui pagerėjimas (13%), karjeros galimybių ribojimo nebuvimas privačiame ir viešajame sektoriuje (11%) bei pertvarka socialinės apsaugos sistemoje (10%). Atsakydami į šį klausimą, 30% respondentų nurodė, kad jie neketina grįžti į Lietuvą.
Ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad jie daugiau ar mažiau yra informuoti grįžimo į Lietuvą klausimais, tačiau didžioji dauguma (48%) nurodė, kad tokia informacija jiems nėra aktuali arba negali atsakyti į šį klausimą.
Ką išvykusieji mano apie bendradarbiavimą su Lietuva ir sąlygas išlaikyti lietuvybę
Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių (72%) mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra. Tie, kurie tokias kliūtis įžvelgė, dažniau minėjo visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu, vyriausybės politiką, teisinį reguliavimą, o taip pat informacijos trūkumą.
Absoliučiai daugumai užsienio lietuvių (88%) lietuvybės išlaikymas yra svarbus, tik nedidelei daliai tai nėra svarbu (12%). Daugiau nei pusė užsienio lietuvių, paklausti apie savo asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę, šias pastangas siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymųsi su Lietuva susijusiuose renginiuose.
Dauguma užsienio lietuvių mano, kad sąlygos išlaikyti lietuvybę užsienyje per pastaruosius metus nepablogėjo, o 28% įžvelgia gerėjimo tendencijas, tuo tarpu tik 4% įvardijo, kad sąlygos pablogėjo arba iš dalies pablogėjo.
Apklausa parodė, kad užsienio lietuvių, manančių, jog sąlygos išlaikyti lietuvybę ir tautiškumą užsienyje pagerėjo, padidėjo nuo 21 proc. 2012 m. iki 28 proc. 2014 m. net 2/3 apklaustųjų planuoja aktyviau prisidėti prie lietuvybės išlaikymo, trečdalis neplanuoja. 12% apklaustųjų nurodė, kad yra pasinaudoję ar naudojasi Lietuvos institucijų parama lietuvybės išlaikymui. Žymiai didesnė dalis (40%) respondentų yra pasinaudoję Lietuvos institucijų teikiama informacija.
Į atvirą klausimą, kas labiau motyvuotų įsitraukti į Lietuvos gyvenimą ir išlaikyti lietuvybę, beveik pusė respondentų nepateikė atsakymo, o tarp atsakiusiųjų dažniausiai buvo minima aktyvesnė užsienio lietuvių bendruomenių veikla, daugiau kultūrinių renginių, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, palankesnė valstybės politika / didesnis Lietuvos politikų domėjimasis, taip pat dvigubos pilietybės klausimas. Net trys ketvirtadaliai užsienio lietuvių atsakė, kad sutiktų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis skatindami lietuvybės išlaikymą tarp užsienio lietuvių.
Užsienio lietuvių, turinčiųjų vaikų iki 18 m., buvo klausiama ar jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklą arba naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis. 39% respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai. Iš jų, didžioji dalis nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė neformaliojo lituanistinio ugdymo/savaitgalinę mokyklą (61%).
Iš kur užsienio lietuviai gauna informacijos apie įvykius Lietuvoje
Net 89% apklaustų lietuvių domisi įvykiais, naujienomis iš Lietuvos. Beveik visi jie gauna informaciją iš žiniasklaidos, dažniausiai iš interneto (81%), žymiai rečiau renkasi radiją ir televiziją (15 %), tuo tarpu spausdinti leidiniai tesudaro 4 %.
Тyrimas parodė, kad tiek valstybės institucijos, tiek užsienio lietuvių organizacijos turėtų užsienio lietuviams aktualią informaciją skleisti ir per sparčiai išpopuliarėjusius socialinius tinklus, nes antras pagal svarbą informacijos kanalas – socialiniai tinklai (45%) bei šeimos nariai, giminės, draugai (31%).
Būdami užsienyje, 39% apklaustų lietuvių žiūri lietuvišką televiziją per internetą, 11% – per palydovinę televiziją. Populiariausi televizijos kanalai yra LRT, TV3 ir LNK. Dauguma žiūrinčiųjų televiziją yra patenkinti lietuviškų kanalų programomis, ypatingai LRT, LRT Kultūra ir TV3. Dauguma žiūrinčių lietuvišką televiziją nurodė, kad trūksta pozityvios informacijos apie Lietuvos pasiekimus, laidų apie darbo ir karjeros galimybes Lietuvoje bei mokomųjų laidų.
Kaip išvykusieji vertina savo dalyvavimą Lietuvos viešajame gyvenime
Nors net 89 proc. lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau dauguma apklaustųjų (trys ketvirtadaliai) nurodė, kad Lietuvos viešajame gyvenime nedalyvauja (dalyvauja kas ketvirtas). Tačiau Iš dalyvaujančių 71% nurodė, kad jų dalyvavimas viešajame gyvenime yra aktyvus.
Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.
Į klausimą, ar balsavo paskutiniuose LR Prezidento ir LR Seimo rinkimuose, kiek daugiau nei pusė užsienio lietuvių nurodė, kad jie nebalsavo nė vienuose šių rinkimų, 36% atsakė, kad balsavo abiejuose rinkimuose, 13% – kad balsavo vienuose iš jų.
Dauguma užsienio lietuvių nemano, kad sąlygos dalyvauti Lietuvos viešajame gyvenime pablogėjo. Taip pat daugiau yra tų, kurie mano, kad sąlygos pagerėjo (26%), negu tų, kurie mano, kad pablogėjo (5%).
Beveik pusė (47%) užsienio lietuvių nurodė, kad jie per pastaruosius metus naudojosi viešosiomis Lietuvos institucijų ir organizacijų paslaugomis. Daugiau kaip pusė (59%) apklaustųjų naudojasi Lietuvos institucijų elektroninėje erdvėje teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Dažniausiai tai yra Lietuvos ambasados / konsulinės paslaugos, asmens dokumentų išdavimas, registrų paslaugos. Dauguma neturėjo nuomonės ar šios paslaugos atitinka jų poreikius.
Dauguma respondentų taip pat neturėjo nuomonės ar viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė per paskutiniuosius keletą metų pagerėjo ar ne. Vis dėlto, 37% nurodė, kad įvyko teigiami pokyčiai. 61% apklaustųjų nurodė, jog viešųjų paslaugų iš Lietuvos pusės jiems netrūksta. Tie, kurie nurodė, kad viešųjų paslaugų trūksta, dažniausiai minėjo kultūros ir švietimo paslaugas.
Kaip užsienio lietuviai vertina savo gyvenimą užsienyje ir galimybes dalyvauti gyvenamosios šalies politiniame gyvenime
Dauguma užsienio lietuvių (68%) savo galimybes dalyvauti jų gyvenamosios šalies politiniame gyvenime įvertino pozityviai, tačiau net 73% apklaustųjų dar nesiekė pasinaudoti tokiomis galimybėmis.
Didžiosios dalies (53%) respondentų nuomone, buvimo šalyje gyvenantys lietuviai nepakankamai dalyvauja šios šalies politinėje ir visuomeninėje veikloje ir gina lietuvių, kaip tautinės grupės toje šalyje, interesus.
Užsienio lietuvių manymu, efektyviausios priemonės ginant savo teises buvimo šalyje yra asmeniškai domėtis įstatymais ir savo teisėmis (57%) ir bendrauti su tos valstybės institucijomis (56%).
Kaip išvykusieji vertina savo socialinę ir ekonominę padėtį gyvenamojoje šalyje
Absoliuti dauguma apklaustųjų (88 %) teigė, jog pastaruoju metu jų socialinė ir ekonominė padėtis užsienio šalyje pagerėjo (pagerėjo (63%) arba labiau pagerėjo nei pablogėjo (25%)). Žymiai mažiau respondentų (16 %) minėjo prastėjančią situaciją (pablogėjo (5%) arba labiau pablogėjo nei pagerėjo (11%)). Taip pat dauguma užsienio lietuvių teigiamai įvertino savo karjeros ir profesinio tobulėjimo perspektyvas gyvenamojoje šalyje: mato geras karjeros perspektyvas 29%; jau daug pasiekė ir mato galimybių siekti daugiau 29%; o 18% apklaustųjų tenkina dabartinė padėtis, pokyčių jie neplanuoja.
Ką užsienio lietuviai mano apie gyvenamosios šalies ir Lietuvos žmonių nuostatas jų atžvilgiu
Užsienio lietuvių taip pat buvo klausiama apie galimas neigiamas nuostatas jų atžvilgiu gyvenamojoje šalyje ir Lietuvoje. Dauguma respondentų teigė, jog neigiamos nuomonės iš savo buvimo šalies žmonių dėl to, kad jie yra lietuviai imigrantai, nėra pastebėję (ne arba labiau ne, nei taip – 65%). Mažiausiai susidūrė su neigiama nuostata gyvenantys JAV (86%), Pietų Europos šalyse (90%). Neigiamą nuomonę yra pastebėję 28% respondentų.
Atsakydami apie kartais neigiamo gyvenamosios šalies žmonių požiūrio į lietuvius imigrantus priežastis, didžioji dalis užsienio lietuvių minėjo, kad užsienyje gyvenantys lietuviai kartais patys netinkamai elgiasi (62%), kad imigrantai nemoka vietinės kalbos (31%), dėl skirtingų socialinių ir kultūrinių normų (22%), kad žiniasklaida dažnai neigiamai vertina (19%).
Kalbėdami apie kartais galimą Lietuvos žmonių neigiamą nuomonę dėl to, kad jie yra lietuviai emigrantai, didžioji dalis respondentų teigė, jog neigiamos nuomonės nėra pastebėję (54%). Tuo tarpu teigiamai / labiau teigiamai atsakė 40% apklaustųjų.
Į klausimą, kas turėtų įtakos, kad šis požiūris gerėtų, dauguma respondentų pasirinko alternatyvą „Daugiau pagarbos žmogui, tolerantiškumo, sąmoningumo Lietuvos visuomenėje“ (71%).
Kaip išvykusieji vertina Lietuvos žinomumą ir patrauklumą užsienyje
Respondentų taip pat buvo prašoma įvertinti Lietuvos žinomumą ir patrauklumą jų gyvenamoje valstybėje. Beveik 3/4 apklaustųjų atsakė, kad jis yra patenkinamas arba geras, 28% – kad blogas. Beveik pusė apklaustųjų mano, kad šis žinomumas ir patrauklumas per paskutiniuosius du metus nepakito, trečdalis mano, kad pagerėjo ir tik 8% – kad pablogėjo.
Į klausimą, kuo patys yra prisidėję prie teigiamų pokyčių Lietuvoje, dažniausiai respondentai minėjo, kad jie garsino Lietuvą toje valstybėje, kurioje gyvena (44 %), ir rėmė likusius Lietuvoje giminaičius (43%). Ketvirtadalis nurodė, kad kol kas prie teigiamų pokyčių Lietuvoje dar neprisidėjo.