Vokietijos Federalinis konstitucijos apsaugos biuras baudžiamojo persekiojimo ieškinyje „dėl valstybės išdavystės“ nurodė ne tik Netzpolitik.org tinklaraštininkus, bet ir įstatymų leidėjus – devynis narius turintį Parlamento komitetą, turėjusius galimybę prieiti prie nutekintos informacijos, šeštadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“.
Tiesos.lt primena, kad šis prieštaringai vertinamas tyrimas yra pirmoji Vokietijoje per pastarąjį penkiasdešimtmetį žiniasklaidai iškelta byla dėl neva valstybės paslapčių paviešinimo. Teisminis persekiojimas, pradėtas Vidaus žvalgybos agentūros iniciatyva prieš tinklaraštį Netzpolitik.org, paskelbusį informaciją apie žvalgybos agentūros planus išplėsti sekimą internete, išprovokavo audringą pasipiktinimą dėl žiniasklaidos laisvės varžymo.
Skandalo epicentre atsidūręs generalinis prokuroras Haraldo Range (Haraldo Rangės) antradienį neteko posto – teisingumo ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) nuo atliekamo tyrimo atsiribojo. Spaudos konferencijoje generalinis prokuroras gynė savo veiksmus ir atvirai apkaltino teisingumo ministrą „netoleruotinu“ politiniu kišimusi.
Dėl tokių pareiškimų iš posto pašalintas 67 metų H. Range dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė: „Noriu ne išsliūkinti pro duris kaip primuštas šuo, bet išeiti aukštai pakelta galva“.
Generalinis prokuroras, kuriam buvo likę vieneri metai iki pensijos, prisipažino nenorėjęs pats sulaukti kaltinimų dėl aplaidžiai atliekamų pareigų. Ekspertams iš Federalinio konstitucijos apsaugos biuro nustačius, jog didelė tinklaraščio Netzpolitik.org publikacijos dalis „žodis į žodį“ atitinka parlamento komitetui žvalgybos perduotą dokumentą, H. Range teigė jautęs pareigą tirti kaltinimus dėl valstybės išdavystės.