Antradienį Seimas turėjo nuspręsti, ar iš naujo svarstyti liepos mėnesį prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Visuomenės informavimo įstatymą, kurio pataisos leis politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.
86 Seimo nariam balsavus už įstatymas bus svarstomas iš naujo, prieš buvo septyni parlamentarai. Į Seimą grįžus vetuotam įstatymui, parlamentas turi spręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
„Žiniasklaidos laisvė – fundamentali konstitucinė vertybė. Visuomenės interesas būti informuotai gali būti užtikrinamas tik tuomet, kai valstybėje laisvai funkcionuoja visuomenės informavimo priemonės. Šio įstatymo veto nulėmė tai, kad jo svarstymo metu buvo panaikintas beveik 20 metų galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones“, – pristatydama prezidentės veto argumentus sakė jos patarėja Rasa Svetikaitė.
„Priimant diskutuojamą projektą nediskutavome ir gal net pražiūrėjome politinių partijų išbraukimą, ir komitetas, kuris padarė tuos pakeitimus, šią temą nutylėjo, todėl yra logiškas prezidentės siūlymas tarp draudimų partijoms palikti draudimą turėti savo žiniasklaidos priemones. Iki šiol kažkokių problemų partijoms nesukurdavo, gali neperiodinius informacinius leidinius partijos rengti. Todėl siūlyčiau palikti ribojimą ir nepolitizuoti žiniasklaidos“, – sakė konservatorius Jugis Razma.
Tokiam draudimui nepritarianti Seimo narių mišrios grupės atstovė Aurelija Stancikienė sakė, kad „demokratinėje partinėje valstybėje negali būti taip, kad mes partijoms atimsime galimybę taip, kaip jos nori skleisti savo politines idėjas“. „Kaip jos prisistatys žmonėms? Vis tiek jos turės savo žiniasklaidos priemones, tik tai bus paslėpta. Aš suprantu, kad demokratinėje valstybėje gerai, kai viešai deklaruojama, čia – socdemų laikraštis, čia – „tvarkiečių“, čia – konservatorių, tada visiems aišku“, – kalbėjo A.Stancikienė.
Pagal birželį priimtas pataisas, viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis padaryta tik mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms. Taip pat buvo panaikintas ir beveik 20 metų galiojęs draudimas politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones.
Kol kas partijos savo veiklą viešinti gali neperiodiniuose informacinio pobūdžio leidiniuose ir interneto svetainėse.
Tačiau jei pataisos įsigaliotų, partijos galėtų įsigyti ir tiesiogiai valdyti televizijos kanalus, radijo stotis, internetinius portalus, laikraščius, žurnalus. Prezidentūros teigimu, tada jos turėtų galimybę „skleisti ne objektyvią, o partijoms palankią informaciją“. Pasak prezidentės, kiltų grėsmė ne tik visuomenės informavimo kokybei, bet ir žiniasklaidos laisvei bei demokratijai.
Žiniasklaidoje tvirtinama, kad šį Visuomenės informavimo įstatymo straipsnį Seimas keitė po to, kai Žurnalistų etikos inspektorė pripažino, kad Druskininkų valdžia, per Druskininkų švietimo centrą faktiškai valdanti leidinį „Mano Druskininkai“, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Šį sprendimą, patvirtintą pirmosios instancijos teisme, Druskininkų valdžia apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet po to skundą atsiėmė. Tuomet birželio mėnesį Seime buvo priimta minėta pataisa – kai kurių Seimo narių teigimu, per neapsižiūrėjimą.
Dabar minėta įstatymo nuostata bus svarstoma Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Svarstyti šį klausimą Seimas planuoja rugsėjo 22 d.
Apie Seimo biurokratinius žaidimus priimant naująsias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas ir apie tai, kaip, Seimo nario Arvydo Anušausko žodžiais tariant, buvo „pražioplinta“, daugiau skaitykite ČIA.