Ketvirtadienį, rugsėjo 17-ąją, Seimas po svarstymo pritarė viešosios ir privačios partnerystės projektui – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai. Viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus. Partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Darbus finansavusiam privačiam verslui valstybė pinigus išmokėtų dalimis. Dėl itin didelės projekto vertės Vyriausybės sprendimas šio kelio rekonstrukciją vykdyti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės būdu jau buvo sulaukęs kritikos.
Tiesos.lt primena, kad pagal įstatymo projektą 72,15 km ilgio Vilnius–Utena ruožo projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai valstybei kainuos daugiau nei 169 mln. eurų. Skaičiavimai rodo, jog magistralinio kelio rekonstrukcijos darbų kaina sudaro mažiau nei pusę projekto vertės. Kodėl kelio priežiūros bei remonto darbai per dešimtmetį kainuos tokią milžinišką sumą, įtikinamų atsakymų pateikta nebuvo.
Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, pritarti ar nepritarti vienam brangiausių rekonstrukcijos projektų.
Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (svarstymas)
Kitas mūsų 1–3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013. Svarstymas. V. Bukauskas. Atsiprašau. R. Žemaitaitis. Remigijau, prašom. R. Žemaitaitis. Svarstymas. Dėl nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto. R. Žemaitaitis, komiteto pirmininkas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 30 d. Ekonomikos komitetas svarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu siūlo jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Bartkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektą ir nepritarė nutarimo projekto siūlomam investicijų projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimo būdui. Įvertinus investicijų projekto įgyvendinimo kaštus, siūloma projektą įgyvendinti valstybės lėšomis. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau V. Bukauskas. Ar yra V. Bukauskas? Nėra. Prašom, M. Petrauskienė pateiks.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, iš dalies atsižvelgiant į Seimo narių V. Skarbaliaus, V. Gapšio, V. Filipovičienės pasiūlymą ir komiteto siūlymą ieškoti galimybių maksimaliai sumažinti valstybės turtinius įsipareigojimus, užtikrinant projekto įgyvendinimą nustatytomis sąlygomis. Už, prieš. Už – 5, prieš nebuvo, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasilikite dar tribūnoje, gerbiamoji kolege Milda. Mes pradedame diskusijas. Jūs pirmoji esate. Pirmoji – M. Petrauskienė. Diskusijos po svarstymo. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. 5 min.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). …keliai, jų būklė ir eismo saugumas mūsų valstybėje kaip tik ir yra viena iš prioritetinių sričių. Su dideliu džiaugsmu, su viltimi uteniškiai, kupiškėnai, molėtiškiai, Rokiškio, Zarasų gyventojai ir visi tie, kuriems tenka keliauti magistraliniu keliu Vilnius–Utena, sutiko žinią, kai daugiau negu prieš metus, praėjusių metų vasarą, Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui vykdyti šio kelio rekonstrukciją. Tam buvo pasitelkta nauja sistema – viešojo ir privataus sektorių partnerystė. Tačiau tam reikalingas Seimo pritarimas. Štai čia mes ir įstrigome.
Praėjusių metų rudenį mums, Seimo nariams, buvo pristatyta išsami šio projekto studija su visomis lentelėmis, su visomis skaidrėmis, su visais skaičiais. Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, jog yra per didelė projekto kaina, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo išanalizuoti ir pateikti pasiūlymus. Buvo pasiekta, kad sumažinta projekto kaina, aišku, kai vyktų konkursas, ta kaina dar būtų koreguojama. Projektui pritarė, kaip girdėjome, ir pagrindinis Ekonomikos komitetas.
Yra kai kurių kolegų argumentų (mes tikrai kalbame, tie ginčai netyla ir dabar), kad Utenos kelias yra brangu, kad suvalgys pinigus, skirtus keliams, kad neliks žvyrkelių, kaimo kelių programai, kitiems keliams. Žinoma, labai svarbu visi Lietuvos keliai. Bet tai visai kiti klausimai, kitos programos. Utenos–Vilniaus keliui kaip tik yra pritraukiami pinigai iš šalies ir paskui biudžeto pinigai bus atiduodami dalimis per 13 metų. Lygiai taip pat yra nutiestas ir Palangos aplinkkelis.
Žinoma, skolintis galima, bet tada mes didintume biudžeto deficitą. Magistralinis kelias yra vienintelis toks kelias Lietuvoje, betonkelis, nutiestas prieš 30 metų, kasmet lopomas, tai yra vienas blogiausių kelių. Kasmet tikrai didėja šiuo keliu eismo intensyvumas, nes Vilnius plečiasi į Utenos pusę, daug kas turi sodybas, be to, ir į darbą važinėja ir iš Molėtų, ir iš Utenos.
Aš jau nekalbu, kad ne tik nemalonu važiuoti, bet ir labai pavojinga. Šiame kelyje yra neišvengta skaudžių avarijų, kurių metu žuvo žmonės. Tos betoninės plokštės nuo temperatūros, nuo oro sąlygų juda, deformuojasi, trūkinėja, susidaro pavojingi tramplynai.
Be to, gerbiamieji kolegos, žmonės klausia turbūt ir mano kolegų, Seimo narių, kurie atstovauja Zarasams, Kupiškiui, Rokiškiui, kada pagaliau mes priimsime sprendimą, ir labai prašo palaikyti projektą Vyriausybės. Saugus eismas turėtų būti visų mūsų prioritetas, todėl labai prašau palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, mielieji kolegos. Kolegė tikrai pasakė labai daug tiesos. Iš tikrųjų tie, kas važiuoja, kam tenka važiuoti tuo keliu, tikriausiai keikiate, kad pasirinkote būtent tą kryptį, nes kelias tikrai labai pavojingas, labai daug nelaimingų atsitikimų, labai daug mirtinų atvejų. Kaip sakė kolegė, vasarą, esant 25 laipsniams karščio, mes turime būti itin atsargūs, kad neįvyktų kelio deformacija, plokštės neatsistotų šalia viena kitos ir neišspjautų viena kitos. Mums tas kelio ruožas labai svarbus, ypač to regiono gyventojams.
Ką norėčiau pasakyti? Klausau kolegų, daug kas sako, kad kelias, Algimantai, reikalingas, bet pinigai, pinigai per daug dideli. Kai visi suskaičiuoja kilometro kainą ir bendrą kainą, iš tiesų yra taip. Aš manau, kad mums reikėjo dar anksčiau… Diskutuojame, diskutuojame ir iki galo neišdiskutuojame. Lyg ir būtų galima valstybės lėšomis, Susisiekimo ministerija galėtų tuos darbus kaip nors labiau tvarkyti, koordinuoti, galbūt tas kelias būtų pigesnis, gal priežiūra būtų pigesnė, tačiau, kaip matau, iki šios dienos dėl pigesnio varianto nepavyko sutarti. Šiandien pateiktas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektas. Mielieji kolegos, laiko laukti ilgiau tikrai nebėra. Ar tai geras variantas, ar blogas, bet mes turime šiandien jį priimti, kad būtų postūmis šį kelia sutvarkyti. Noriu visų kolegų paprašyti, jeigu mums visiems rūpi mūsų gyventojų, mūsų žmonių saugumas, tai mes turėtume nedvejodami patvirtinti ir eiti į priekį, kad šis kelias pagaliau vieną kartą būtų sutvarkytas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamais pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro Lietuvoje blogų kelių yra labai daug. Jeigu mes palyginsime su mūsų kaimynais lenkais, tai mes dabar atsilikę, nežinau, 15 metų pagal tai, ką mes turėjome anksčiau. Jeigu prieš 15 metų mūsų keliai buvo geresni, tai dabar Lenkijoje geresni tris kartus.
Projekto, be abejo, reikia, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam projektui, svarbiausias klausimas, kodėl nepritarėme – dėl pinigų. Aš papildysiu informaciją, kurią jūs galbūt girdėjote, bet labai vaizdžiai. Google pažiūrėjau kainas, kiek kainuoja kilometras regioninių, autostradų kelių Europoje, Lenkijoje ir kitur, tai tame fone – mūsų kelias klotas auksinėmis plytomis. Lenkijoje keturių eilių autostrada su betono metro… (Vokietijos tipo) Varšuva A2, Varšuva–Lodzė kilometras kainavo 2 mln. eurų. Pas mus kainuoja per 2 mln. kilometras paprastos dangos. Visi sako, kad projektas… Kai mes įsigilinome į tą projektą, pavyzdžiui, ten įrašytas vienas iš rodiklių – banko palūkanos 10 %. Palaukite, kur tokie procentai yra? Ir dar daug kitų dalykų galima rasti. Vokietijos autostrados kaina… Vokietijos kokybės kaina – atsidarykite google ir pažiūrėkite, kiek kainuoja Vokietijos autobano kilometras – pamatysite, kad kainuoja 8 mln. eurų su viadukais, su viskuo. Paimkite Daniją, kur nuo 5,5 mln., ir kitas šalis, kur kelių kokybės kur kas geresnė.
Mes komitete siūlėme, tą oficialiai patvirtino ir susisiekimo viceministras ponas A. Žvaliauskas, kad tą patį kelią būtų galima padaryti už 80 mln. arba dar mažesnę pinigų sumą. Kuo jis grindė? Iš tikro tie priežiūros dydžiai ir panašiai yra nepaprastai dideli, akivaizdu, kad kažkas turi didžiulį interesą tą projektą „prastumti“. Todėl mes siūlėme, kad valstybė galėtų… Žinant, kad bankuose guli krūvos žmonių pinigų, juos paprasčiausiai galima būtų panaudoti kaip finansinius instrumentus, įkurti fondą ir pastatyti tą dalyką, po to nuomoti, kaip daro Varšuva, Poznanė, kuri pastatė ilgą kelią. Ir pas mus būtų galima pasirinkti tokį variantą, valstybei tai kainuotų kur kas pigiau, būtų taip pat įgyvendinta ir visiems atneštų naudą. Todėl aš asmeniškai manau, kad tas projektas ekonomine, finansine prasme yra per brangus, Lietuva neturi tiek pinigų, kad išleistų tik šiam keliui 170 mln. eurų. Už tuos pačius pinigus būtų galima sutvarkyti kur kas daugiau kelių ir pasiekti geresnių rezultatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nekartosiu to, ką Milda pasakė, ką A. Dumbrava pasakė, bet kai dalyvavau Seimo rinkimuose, visą laiką manęs žmonės klausdavo, kada tas kelias bus remontuojamas. Kai tapau Seimo nariu, iš karto kreipiausi į ministeriją, kreipiausi į Utenos merą A. Katiną, kreipiausi į Molėtų merą S. Žvinį, kad jie irgi tarpininkautų, kad šitas kelias būtų rekonstruotas. Man truputį keista. Visi supranta, kad kelias yra prastos būklės, bet remontuoti nenori. Aišku, šitas kelias yra specifinis, yra betonkelis. Ko gero, dabar po to remonto, kai yra remontuojamas, tikrai jo būklė nepagerės. Bet kiek kartų ir pačiam teko susidurti, kai atsiranda pusės metro aukščio vadinamieji pakilimai. Tikrai pačiam teko stoti ir kviesti tam tikras kelių tarnybas, kad neįvyktų skaudi avarija.
Mielieji kolegos, nejaugi mes laukiame, kada bus skaudi avarija, neduok Dieve, su mūsų vaikais? Kai įvyks, tada mes pulsime ir daužysimės į krūtinę ir sakysime: taip, buvo per brangu. O kas tada pasakys, kad žūsta žmonės? Suprantu, gal kaina yra ir per didelė, bet čia mes galime… Kitoje vietoje išleisime pinigus ir kelio neturėsime. Puikiai žinome, kad Molėtai, Zarasai yra vadinamasis plėtojamas artimasis turizmas. Tūkstančiai žmonių važiuoja į Molėtus, į Zarasus ir tikrai visi važiavę stebisi labai prastos būklės keliu.
Mielieji Seimo nariai, kreipiuosi, palaikykite šitą projektą, kad ir vilniečiai, ir aukštaičiai turėtų normalų susisiekimą su mūsų sostine. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, nėra čia nė vieno Seimo nario, kuris būtų prieš Utenos kelią. Tikrai jo reikia, bet ne tokia kaina ir ne toks kelias. Pažiūrėkite, dabar faktiškai buvo sudaryta darbo grupė, jai vadovavo gerbiamasis Seimo narys A. Nesteckis, rinkomės, nepritarėme, ieškojome variantų, bet jau po to net nekvietė ir nešaukė tos darbo grupės. Ką pasakė K. Glaveckas, tai yra šimtaprocentinė tiesa – kaina yra milžiniška. Dabar žiūrėkite, automobilių srautas didelis. Vėžė bus dar siauresnė, negu dabar yra. Aš dabar važiuodamas į Rygą, į krepšinio varžybas važiavau per Kryžkalnį, nes padaryta nauja rekonstrukcija nuo Kryžkalnio iki Kelmės. Važiavau 30 km greičiu. Sala ant salos, ant tos salos dar sala. O po to dar tie tilteliai kas keli kilometrai. Važiavo priekyje fūra, jos neaplenksi, vežė krovinį ir prieš kiekvieną tą tiltelį sustoja, kad pravažiuotų. Įdedame milžiniškus pinigus, o paskui tuo keliu važiuoti negalime. Kai kurie Seimo nariai sako: aš nevažiuoju į Šiaulius per Kryžkalnį, aš važiuoju pro Raseinius ir ten išlendu į Šiaulius.
Gerbiamieji, nutiesėme kelią. Mes prieš 15–20 metų galėjome didžiuotis keliais, o šiandien mums dėl kelių gėda. Pats šiemet pervažiavau Lenkiją. Kiek yra nutiesta puikiausių kelių! Ką mes esame padarę? Nutiesėme „Via Balticos“ vieną ruožą. Tą ruožą jau du kartus tvarkėme. Jau du kartus tvarkėme ir vėl tvarkome tą patį ruožą dabar, užuot būtume padarę kokybiškai ir jau tuos pinigus dėję ne į to ruožo rekonstrukciją, bet į naujos vėžės atidarymą.
Dabar pažiūrėkite, kaip nemąsto Susisiekimo ministerija. Čia nėra ministro. Ar būtinas šiandien viadukas ties Kaišiadorimis, kai už kilometro yra viadukas ir ties Bačkonimis yra viadukas – du kilometrai. Reikėjo padaryti atitvarą, kad niekas nepereitų. Gerų geriausiai reikėjo pėsčiųjų perėjos. Ne! Ar dabar pirmos būtinybės kelias buvo nuo Palangos link Šventosios? Tikrai ne. Ten važiuoja kelios mašinos. Niekas neskaičiuoja. Nenutiesiame kokybiško kelio. Pinigus išmetame. Aš manau, kad čia reikia daug platesnio svarstymo Seime, kas darosi su mūsų keliais ir kur žiūri Susisiekimo ministerija, kad šitaip nekokybiškai statomi keliai? Gerbiamieji, jūs įsivaizduokite prie Utenos kelią. Jau yra išpirkta vėžė. Žemės išpirkti nereikia. Faktiškai suformuotas visas kelias, tik pakeisti dangą ir sustiprinti pagrindą, o kaina didesnė negu naujo kelio. Na, iš tikrųjų aš manau, kad tokiam projektui negaliu pritarti. Džiaugiausi, kad valdant šiai daugumai šią kadenciją nebuvo matyti nė vieno galimai korupcinio projekto. Manau, kad šitas, įtariu, tikrai galimai yra korupcinis projektas.
Jeigu mes žiūrime į perspektyvą, gerbiamieji Seimo nariai, mažiausiai trijų eismo juostų turi būti daromas kelias, mažiausiai, kad, pavažiavęs kelis kilometrus dviem juostom, paskui vėl važiuoji viena juosta, susidarė krovininių automobilių grūstis – vėl tau dvi juostos, vėl tu aplenki. Pažiūrėkite, Lenkijoje taip daroma ten, kur nebūtina autostrada. Na, mokykimės dabar, žiūrėkime. Toks platus dabar yra tas kelias, kad faktiškai tris eismo juostas lengvai būtų galima padaryti neplatinant paties kelio. Aš nesuprantu, kodėl taip nedaroma. Todėl siūlau perprojektuoti, paimti paskolą ir padaryti, kaip viceministras A. Žvaliauskas sakė, už 80 mln. kelią, o visus kitus pinigus panaudoti kitiems keliams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stancikienė. Prašau, gerbiamoji kolege.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai dėkui. Man viso laiko nereikės, nes visus argumentus faktiškai labai gerai išdėstė tiek K. Glaveckas, tiek kiti prieš mane kalbėję, tarp jų ir P. Gražulis. Aš tiesiog noriu pasakyti kaip buvusi architektė, projektuotoja. Atsimenu, kad šitą kelią studijų metais visą laiką konstruktoriai rodydavo kaip vienintelį kelią Pabaltijyje, tokios kokybės kelią, skirtą lėktuvams kilti ir leistis. Be abejonės, jam reikia remonto, bet tai nėra kelio tiesimas lygioje, tuščioje, plynoje lauko vietoje. Tai yra kelio tiesimas ant esamo labai gero konstrukcinio pagrindo. Kai aš matau finansinę išraišką, kad vienas remontuojamo kelio kilometras kainuos virš 6 mln. Lt, vos ne 2 mln. eurų, aš nesuprantu, kaip valstybė gali prisiimti tokius turtinius įsipareigojimus. Aš suprantu, kad privatininkas gali į tą vieną kilometrą įdėti ir 10 mln. eurų. Jeigu jis turi pinigų, tegul jis deda.
Jeigu yra įpainiojamas Seimas, o šiuo nutarimu automatiškai įpainiojamas Seimas, tai mano klausimas, kodėl mes tada neaudituojame šito kelio kainos? Kodėl tada valstybė prisiima tokio dydžio turtinius įsipareigojimus? Kodėl tada mes nekeliame klausimo, koks už važiavimą tuo keliu bus imamas mokestis? Kokio dydžio mokestis? Akivaizdu, kad privatininkas ims mokestį ir už važiavimą tuo keliu, ir dar valstybė įsipareigoja jam grąžinti įdėtus pinigus! Kur čia valstybės interesas?
Aš, be abejonės, nežinau, man reikėtų atsakymo į šiuos klausimus. Aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas pasielgė labai atsakingai. Jeigu mes šnekame apie tai, kad mes tuos pinigus vis tiek turėsime… valstybė įsipareigoja pagal šitą nutarimo projektą tuos turtinius įsipareigojimus prisiimti, tai aš manau, kad tada reikia svarstyti Susisiekimo ministerijos tą variantą, kuri mums pristatė K. Glaveckas, kad valstybė savo lėšomis per tam tikrą laikotarpį tą kelią ima ir suremontuoja gerokai pigiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi norėjusieji dalyvauti diskusijoje pasisakė. Dabar vienas – už ir vienas – prieš. Už – M. Petrauskienė. Prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ką gi, mes visi turime nuomones ir galime čia daug kalbėti. Vis dėlto aš gerbiamųjų kolegų prašyčiau pritarti šiam projektui. Buvo kreiptasi ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, yra tarnybos raštas, jie tikrai nemato kokių nors korupcinių dalykų, apie ką čia kalba kai kurie kolegos. Svarbiausia, kad būtų viešumas. Bus konkursas, aišku, bus aiški kaina. Tikrai siūlau šio projekto nestabdyti, nes vėl mes atidėsime neribotam laikui, o valstybė pinigų neturi ir jų greitu laiku nebus, o mums tikrai kelio saugumas, žmonių gyvybės yra svarbiau už pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, mes čia visi, ko gero, sutinkame, kad tas kelis yra reikalingas, mes visi, ko gero, puikiai suprantame, kokios būklės yra tas kelias ir kiek jis reikalingas patiems gyventojams susisiekti. Ko gero, visi mes piktinamės dėl pasirinkto finansinio modelio. Aš manau, kad ir Vyriausybė, ir Susisiekimo ministerija neatliko namų darbų. Atnešti į Seimą tokį projektą, kada yra neišdiskutuota, kaip bus panaudojami pinigai! Kodėl nebuvo galima panaudoti europinių struktūrinių fondų, kodėl nebuvo galima per regioninius kelius, imant paskolą, patiems įgyvendinti šitą projektą ir kodėl galų gale nebuvo kalbama, tarkim, apie kokių nors pensinių fondų ar kitų pinigų panaudojimą? Kad ir kaip būtų gaila, gal turėtume balsuoti ir laukti arba įpareigoti Vyriausybę, kad patobulintų šitą projektą. Konkurso kaina 180 mln. yra visiškai nereali. Vokietijoje, jeigu jūs pasižiūrėsite, panašių modelių kilometras apytikriai kainuoja iki 4–5 mln., bet ne su tokia danga ir ne tokios priežiūros, ir tokiomis galimybėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po svarstymo. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektui Nr. XIIP-2013, balsuoja už, kas nepritaria balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo tiek pat: už – 59, prieš – 11, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo. Ačiū. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, esu molėtiškis, tuo keliu važinėju beveik kiekvieną savaitę, kelias blogas, bet aš matau demagogiją, kai yra sukeičiami akcentai. Kelią remontuoti reikia, dėl to niekas nesiginčija. Kelio remonto kaštai ir visos aplinkybės kelia didelių abejonių, aš švelniai pasakysiu. Žinote, jeigu Seimui pateikia aštuonias eilutes ir Seimas iš šitų aštuonių eilučių turi susidaryti vaizdą apie sudėtingą ir labai brangų projektą, tada aš irgi pradedu galvoti, kad veikiame neskaidriai. Jeigu Seimas sutinka su tokiu savo įtariamojo statuso, tada Seimo bėda – prisiėmėte atsakomybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar profesorius K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu gerbiamajai kolegei pasakyti, kad tie 170 mln. yra valstybės įsipareigojimai. Tai ne tas pats, kas geri pažadai. Tai iš tikro įsipareigojimai, kuriuos, jeigu kas, reikės dengti ir vykdyti. Taigi aš manau, kad projektas iš tikro labai neskaniai kvepia. Būkite protingi, peržiūrėkite tą dalyką, nes jis tikrai atsirūgs ir grįš atgal su labai blogomis politinėmis pasekmėmis. Aš jums sakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar M. Petrauskienė. Prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau padėkoti gerbiamiems kolegoms, kurie pritarė šiam projektui. Manau, kad jis bus vykdomas skaidriai. O kai čia buvo pasakyta, kad nebuvo informacijos, tai buvo išdalinta tiek skaidrių, tiek medžiagos, tik reikėjo perskaityti ją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes pritarėme po svarstymo. Dar yra galimybė dirbti su projektu. Primenu, kad 1-5a, 1-5b, 1-5c klausimams mes jau pritarėme, t. y. apsvarstėme, priėmėme.