Ieva Urbonaitė-Vainienė | DELFI.lt
Žinodami, kokias kančias patiria prievartauti vaikai, kad būtų nubausti jų skriaudėjai, DELFI šnekinti socialiniai darbuotojai nebuvo tikri, ar patys tai ištvertų.
15 kartų. Tiek skirtingų specialistų klausinėja vaiko, kas, kur, kokiu būdu jam buvo daryta, kviečia į apžiūras, tyrimus, apklausas.
Pagalbos centro vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos „Barnahus“ įkūrėjas, Islandijos Vaiko teisių apsaugos agentūros vadovas Bragis Godbrandssonas pabrėžė, jog vaikų traumavimo galima išvengti tinkamai organizuojant pagalbą ir tyrimą.
Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, šios problemos Lietuvoje sprendimui pasitelkta Europos Sąjungos parama. Jos ir Vyriausybės lėšomis steigiamas Vaikų nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos pagalbos centras, kuriame seksualinę prievartą patyrę vaikai ir jų artimieji iš visos Lietuvos jau nuo balandžio gaus visą reikiamą medicininę, psichologinę, teisinę pagalbą.
Vaikas su tardytojais bei kitais pareigūnais bendraus ne tiesiogiai, o per vieną, specialiai tam parengtą psichologą. Parodymai bus filmuojami, tad vėl ir vėl išgyventi patirto siaubo iš naujo pasakojant viską iš pradžių vaikui tiesiog nebereikės.
„Skandinavijos kraštuose ypač vertinamas Vaiko namo modelis. Čia yra per 50 miestų, kuriuose galima rasti Vaiko namą. Tačiau už Šiaurės kraštų mes tai įgyvendiname pirmą kartą. Nuostabus pasiekimas, kad tai vyksta Lietuvoje, jei tik mums pasiseks“, – susirinkusiems į specializuotus mokymus dirbantiems seksualinės prievartos prieš vaikus srityje sakė B. Godbrandssonas.
Pasak svečio, Islandija žavėjosi Lietuvos nepriklausomybės siekiu ir pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomybę. Tačiau „nepriklausoma tauta turi užtikrinti ir gerovės struktūras, apsaugoti savo vaikus ir šeimas“.
Veiks prie globos namų „Užuovėja“
Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis steigiamas centras veiks prie globos namų „Užuovėja“. Kaip DELFI pasakojo įstaigos vadovė Gytė Bėkštienė, Vaiko namas įsikurs Verkių regioniniame parke, Rukeliškių gatvėje.
„Planuojama, kad vienu metu centre galės apsigyventi 10 žmonių – vaikai su lydinčiais asmenimis, kurie centre gyvens, kol vyks tyrimas“, – sakė G. Bėkštienė.
Jei vaiko niekas neatlydės, jis bus apgyvendinamas šalia esančiuose globos namuose. Visą parą veiksiančiame centre nuolat dirbs šeši specialiai apmokyti darbuotojai. Vienas jų – apsaugininkas.
Kaip DELFI pasakojo projekto „Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centras“ vadovė Jolanta Aviženytė, pirmame pastato aukšte bus įrengtas gerai izoliuotas kambarys, kuriame psichologas galės bendrauti su vaiku. Kitame aukšto gale įrengtoje patalpoje dirbs teismo medicinos ekspertas, prokuroras ir kiti asmenys, tiriantys įvykį.
„Nuolatiniai centro darbuotojai bus tik psichologas, terapeutas, ginekologas, kiti specialistai – atvykstantys. Mes nežinome, iš kur sulauksime vaikų ir kokie teisėjai, advokatai jiems bus priskirti, tad būsime pasirengę bendradarbiauti. Moderni įranga leis transliuoti parodymus į teismo salę, viskas bus filmuojama. Tiesiogiai vaikui klausimų tyrėjai negalės užduoti. Tai jie galės daryti tik per ausinuką psichologui, o jis savu būdu tai perteiks vaikui“, – pasakojo projekto vadovė.
Kaip tai vyksta: Islandijos pavyzdys
Kaip akcentavo G. Bėkštienė, vaikas prie bylos dirbančių žmonių nematys, taigi, bus visapusiškai apsaugotas.
Kaip tai realiai vyksta projekto vadovė stebėjo Islandijoje. „Matėme, kad atvykęs vaikas visų pirma pabendrauja su psichologu, paskui jį apžiūri terapeutas. Tyrimo metu, kurį buvo leista mums stebėti, teisėsaugininkai kambarį, kuriame per psichologą bendrauja su vaiku, matė per televizorių. Pritraukiant kameroms vaizdą, jie galėjo stebėti vaiko išraiškas, reakcijas į tam tikrus klausimus. Visa tai fiksavo teismo sekretorius, ekspertai. Prokuroras uždavinėjo klausimus per psichologą, kuris vaiko to paties perklausdavo, tačiau kartais suformuluodamas jo amžiaus tarpsniui aiškesniu būdu“, – pasakojo J. Aviženytė.
Islandijos patirtis Lietuvoje adaptuojama padedant Paramos vaikams centro specialistams, kurie turi daug patirties šioje srityje.
Dirbdama vaikų globos namuose G. Bėkštienė įsitikino, jog specializuota pagalba seksualinę prievartą patyrusiems vaikams – būtina. Kaip pavyzdį ji minėjo į globos namus iš Klaipėdos atvežtą mergaitę, kuri buvo patyrusi seksualinę prievartą. Ir nors paauglė tuomet gyveno Vilniuje, ne kartą buvo vežama į uostamiestį liudyti teisme. „Susidarė įspūdis, jog niekas net neatsižvelgė į tai, kad ji yra nukentėjusi, patyrusi seksualinį smurtą. Tiesiog visi dirbo savo darbą“, – pasakojo globos namų vadovė.
Šiuo metu kaip tik ir rengiamas reglamentas, kaip institucijos turėtų elgtis vaiko seksualinės prievartos atveju, kad ne institucijoms būtų patogiau dirbti, o nukentėjusysis patirtų kuo mažiau žalos.
Investavo į apklausos kambarius, bet nenaudoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė priminė, jog policijos komisariatuose buvo įrengti nepilnamečių apklausos kambariai, į kuriuos daug investuota, tačiau apklausos juose nevyksta, nes trūksta tam parengtų psichologų.
Kad vaiko namas taptų ne tik idėja, bet realiu problemos sprendimu, gavę informaciją apie seksualinį smurtą patyrusį vaiką specialistai turės vadovautis ministerijų ir generalinio prokuroro pasirašyta instrukcija.
„Svarbu, kad viskas vyktų nuosekliai, kad vaikas nebūtų tampomas per kelias apklausas ir apžiūras. Specialistai, tyrėjai per vaiko teisių apsaugos tarnybas perduos vaiką į centrą, kuris šiuo metu kuriamas. Čia bus atliekama vieninga apklausa, kur per psichologą su vaiku bendraus visi specialistai – nuo mediko iki prokuroro. Nuotoliniu būdu apklausą galės stebėti ir teisėjas“, – sakė SADM atstovė.
70 proc. seksualinę prievartą patyrusių vaikų nukenčia nuo artimųjų
Vaiko name nukentėjęs nepilnametis pagalbą galės gauti tiek laiko, kiek reikės. Šeimos nariams bus teikiama ne tik psichologinė, bet ir teisinė pagalba. Į gyvenamąją vietą grįžusį vaiką ir jo šeimą numatoma konsultuoti toliau, taip pat stebėti situaciją.
„Kaip žinia, 70 proc. seksualinę prievartą patyrusių vaikų nukenčia nuo artimiausių šeimos narių. Situaciją vaikui grįžus į šeimas stebės regionuose dirbsiančios mobiliosios specialistų komandos, kurios šiuo metu rengiamos šiam darbui. Pagalba bus teikiama tiek, kiek reikės vaikui ir konkrečiai šeimai“, – pabrėžė D. Urbonaitienė.
Mokymus, kaip elgtis su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais ir jų artimaisiais, kaip organizuoti pagalbą šeimai, kai vaikas grįžta iš Vaiko namo, įvairių sričių specialistams vedė „Barnahus“ vadovė Olof Farestveit iš Islandijos.
„Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro steigimas“ – vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendinamų 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ projektų. Jo vykdytojas – globos namai „Užuovėja“ – įpareigotas organizuoti specializuotus mokymus visų sričių specialistams, dirbantiems seksualinės prievartos prieš vaikus srityje.
Įgyvendinant Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lanzerotės konvencija), Lietuva įsipareigojo parengti veiksmingas socialines programas ir sukurti tarpžinybines struktūras paramai, kuri būtina aukoms, jų artimiesiems ir bet kuriam už jų priežiūrą atsakingam asmeniui.
Projektas, kuris antradienį buvo pristatytas spaudos konferencijoje, finansuojamas 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Ministrės A. Pabedinskienės teigimu, valstybinio Vaiko namo kūrimui skirta 900 tūkst. eurų.
DELFI primena, jog dešimtmetį Lietuvoje dirbusi nevyriausybinė organizacija „Vaiko namas“ 2009 metais nutraukė veiklą dėl pinigų trūkumo. Kaip sakė A. Pabedinskienė, viešoji įstaiga gyveno iš projektų, o toks finansavimo būdas ne visuomet garantuoja darbo tęstinumą.