Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjanti kasacinę bylą, nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis, reglamentuojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, neprieštarauja Konstitucijai, skelbiama lat.lt svetainėje.
Pagal prašomą įvertinti, ar BK 1891 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui straipsnį. Pagal šį BK straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris „turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.
Šiuo metu LAT nagrinėja mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus dukters Ritos Petravičiūtės skundą. Teismas ją pripažino kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir nurodė valstybės nuosavybėn perduoti Kauno centre esantį butą.
Į plenarinę sesiją susirinkusi 16 teisėjų kolegija suabejojo, ar ši baudžiamojo įstatymo nuostata atitinka Konstitucijoje įtvirtintus nuosavybės teisių apsaugos, proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos, draudimo suteikti baudžiamajam įstatymui atgalinį veikimą, teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principus.
Kreipimesi nurodoma, jog tokių abejonių kelia, pavyzdžiui, tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam kitos nusikalstamos veikos – šio nusikaltimo sudėtį gali sudaryti ir nuosavybės teise turimas turtas, įgytas nenusikalstamu būdu.
Kita abejonė kyla dėl to, kad įstatymas nereikalauja įrodyti konkrečių neteisėtų veikų, kuriomis buvo įgytas turtas, ir sukuria situaciją, kai pajamų neteisėtumas nustatomas remiantis oficialiai gaunamų pajamų stoka ir kaltinamojo nesugebėjimu įtikinamai pagrįsti jų pakankamumą turimam turtui įgyti. Išvada apie pajamų neteisėtumą grindžiama prielaida, kad visa, kas negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, buvo įgyta neteisėtai. Tačiau tokia nuostata gali būti vertinama ir kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą.
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams abejonių kelia ir tai, kad pagal nagrinėjamą įstatymą nėra svarbu, kada neteisėtas turtas buvo įgytas. Baudžiamoji atsakomybė numatoma ne tik už tyčinį, bet ir už neatsargų neteisėtą praturtėjimą.
LAT pranešime spaudai teigiama, kad „nors baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta siekiant sumažinti savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, tačiau šio tikslo turi būti siekiama tik tokiomis teisinėmis priemonėmis, kurios dera su pirmiau nurodytais konstituciniais principais.“
Pranešime teigiama, jog teisėjų abejones sustiprino ir tai, kad panašiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nenustato kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Dar daugiau – kai kurių šių valstybių konstituciniai teismai panašias baudžiamųjų įstatymų nuostatas pripažino prieštaraujančiomis nekaltumo prezumpcijos principui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė R.Petravičiūtės skundo nagrinėjimą, kol bus gautas KT nutarimas.
Dėl šio kreipimosi vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų pateikė atskirąją nuomonę.
Visa LAT nutartis skelbiama internetinėje svetainėje lat.lt (bylos Nr. 2K-P-100–222/2015).