Valstybės saugumas yra Konstitucijos garantas. „Išsigimęs“ valstybės saugumas yra Konstitucijos griovėjas.
Rašyti apie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento ataskaitą nėra jokio reikalo, nes apie ją jau prirašyta ir daug pasakyta. Geriau panagrinėti procesus ir tendencijas, kurias ji atskleidė.
VSD ataskaita atskleidė ydingą, pavojingą saugumiečių, valstybės vadovų ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko, jau nekalbu apie buvusio šio komiteto pirmininko A.Anušausko, mąstymą ir visišką nesuvokimą, kas yra demokratija, žodžio laisvė, Konstitucija, baudžiamasis kodeksas ir itin pavojingos valstybei nusikalstamos veikos. Jie nesuvokia, kaip veikia demokratija ir kad demokratinėje šalyje vyrauja įstatymas, o ne įsakymas.
VSD ataskaita atskleidė, kad saugumiečiai savo darbe vadovaujasi ne Lietuvos Respublikos įstatymais, o velniai žino kuo. Įdomu būtų sužinoti, pagal kokius kriterijus jie nustatinėja grėsmes? Kas tuos kriterijus jiems pasako arba kur jie yra aprašyti? Ar jiems kas nors nurodo, kas yra grėsmė ir ką reikia tirti? Ar jie patys prisigalvoja? Ar viskas priklauso ir keičiasi pagal mėnulio fazę: šiandien vieni žmonės yra grėsmė, ryt – kiti? O gal vykdo privačių kompanijų, o gal net užsienio valstybių užsakymus?
Taip pat įdomu sužinoti, kaip turi mąstyti Lietuvos pilietis ir kaip jis turi elgtis, kad atitiktų TUOS saugumiečių ar jų kuratorių sugalvotus kriterijus.
VSD ataskaita atskleidė, kad Lietuvos kontržvalgyba yra sunaikinta ir sunaikinta galutinai. Anksčiau galvojau, kad ji dalinai sugriauta ir sugriauta iš kvailumo bei kompetencijos stokos, dabar vis labiau linkstu į įsitikinimą, kad ji sunaikinta sąmoningai.
Trumpa paskaitėlė. Kontržvalgybos paskirtis ginti ir saugoti Konstituciją (visuomenę) nuo išorės ir vidaus priešų. Pareigūnai griežtai vadovaujasi įstatymais ir Baudžiamajame kodekse aprašytomis itin pavojingomis valstybei veikomis. Jie jas tiria. Itin sunkiems nusikaltimams prieš valstybę nustatyti ir juos užkardyti kontržvalgybininkai naudoja ypatingas priemones: klausosi telefonų, fiziškai seka, kontroliuoja kompiuterius, naudoja agentus ir t.t. Tačiau jie seka žmones tik turėdami pagrįstą pagrindą ir tik teismo leidimu.
Žvalgybos paskirtis yra rinkti informaciją apie užsienio šalis ir jų atžvilgiu vykdyti ardomąją veiklą. Žvalgybos veikla yra iš prigimties nusikalstama. Jos darbo metodai yra nusikalstami. Informacijos rinkimui žvalgybos pareigūnai verbuoja užsienio piliečius, šantažuoja juos, kompromituoja, grasina jiems vien tik tam, kad jie išduotų savo šalį ir pažeistų savo šalies įstatymus. Ardomajai veiklai vykdyti žvalgybos pareigūnai užsienio šalyse vykdo dezinformacines kampanijas, informacines atakas, diversijas, atlieka teroro aktus, žudo žmones, naikina turtą, išveda iš rikiuotės strateginius objektus, naudoja įtakos agentus.
Demokratinės valstybės griežtai draudžia savo žvalgyboms vykdyti žvalgybinę veiklą savo piliečių atžvilgiu, verbuoti savo šalies piliečius, nes ši veikla pažeidžia įstatymus, žmogaus teises ir laisves, pagrindines Konstitucijoje įrašytas vertybes. Lietuvoje, kaip suprantu iš ataskaitos, saugumo departamentas tapo žvalgybos institucija, naudojančia žvalgybos darbo metodus savo šalies piliečių atžvilgiu. Kaip paaiškinti saugumiečių norą įgyti teisę taikyti fizinę ir psichinę prievartą? Neseniai toks noras buvo išreikštas. Kaip paaiškinti saugumiečių norą sekti kitaminčius, kurie nedaro nusikaltimų? Kaip paaiškinti saugumiečių norus priversti žmones mąstyti kitaip, nei mąsto, priversti žmones nekritikuoti valdžios, priversti žmones elgtis taip, kaip reikia saugumiečiams?
VSD ataskaita atskleidė tai, kad saugumo departamento darbuotojai savo darbe nesivadovauja baudžiamuoju kodeksu. Jie, matyt, net nežino, kokios yra pagrindinės Baudžiamajame kodekse įrašytos pavojingos veikos (nusikaltimai) valstybei. Demokratinėje šalyje žmones sekti galima tik griežtai vadovaujantis įstatymais, o pavojingos veikos yra aiškiai ir konkrečiai nurodytos įstatymuose.
Nors nėra ko stebėtis saugumiečių ataskaita, kurioje yra aprašomos dalinės ir menamos grėsmės, o tikrosios grėsmės nutylimos. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas atliko LR Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą ir nustatė, kad daugelis saugumo pareigūnų ir kitų valstybės įstaigų valdininkų bei politikų yra glaudžiai susiję su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ tarpininkais Lietuvoje UAB „Dujotekana“ ir padėjo jai įgyvendinti Rusijai naudingus projektus. Nenuostabu, kad šiuo metu „Dujotekanai“ vadovauja buvęs, kaip rašė tuometinė spauda, VSD etatinis saugumo darbuotojas S.Trečekauskas, o Saugumo departamento esminiams padaliniams grįžo vadovauti Lietuvos Respublikos Seimo tyrime įvardinti kaip „Dujotekanai“ dirbantys pareigūnai L.Jurgelaitis ir kt., asmenys.
Nieko nuostabaus – viskas vyksta „po planu“.