Ramūnas Aušrotas. Utilitaristas lieka utilitaristu

Na, aš galiu suprasti, kad LR Seimo pirmininkei embrionas nėra žmogaus gyvybė. Toks jos tikėjimas, nepasant to, ką apie tai sakytų medicinos mokslas.

Nelaukiu iš Seimo pirmininkės, kad ji pakeistų savo diskriminacinį žvilgsnį į žmogaus gyvybę (kai žmogaus gyvybės vertės pripažinimas priklauso nuo socialinių aplinkybių, t.y. galėjimo/negalėjimo pasirūpinti vaiku ar motinos noro/nenoro jo susilaukti).

Nesitikiu, kad ji atsisakys žmogaus gyvybę instrumentalizuojančio utilitaristinio mąstymo, Seimo posėdyje išreikšto teiginiu, kad embrionų šaldymas per daug kainuoja.

Nemanau, kad ji kada nors supras visą žodžio „eugenika” turinį (ne paslaptis, kad dirbtiniam apvaisinimui parenkami gyvybingiausi embrionai, o kiti – ne tokie gyvybingi, tampa kaip ir nereikalingi)
Na bet ponai, tai, ko aš pagrįstai tikiuosi iš Seimo pirmininkės – tai, kad ji neužsiims verslo interesų propagavimu.

Man labai norėtųsi žinoti, kokios vaisingumo klinikos užsakymu buvo pasiūlyta iš dabar galiojančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 str. 7 d. išbraukti frazę, jog „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.“

Teisėkūroje nėra nereikšmingų detalių.

Priminsiu, kad kai 2015 m. buvo svarstomas naujas Biomedicinių tyrimų etikos įstatymas, buvo sutarta, kad kurti embrionus biomedicininių tyrimų tikslais draudžiama. Tačiau tuo metu kilo klausimas, kaip elgtis embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti?

Tuo metu buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, jog „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami.“ (Įstatymo 3 str. 6 d.)

Šis sprendimas buvo nenaudingas vaisingumo klinikoms, be pagalbinio apvaisinimo užsimančioms ir embrioninių kamieninių lastelių „gavyba“ iš žmogaus embriono. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos.

Taigi, dabar galiojančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, reikalaujanti saugoti sukurtus embrionus juos šaldant, ne tik neleidžia jų išmesti į šiukšlyną, bet ir kliudo juos panaudoti kitu tikslu.

Būtent todėl, kad kažkam labai knieti embrionų sąskaita užsidirbti daugiau pinigų, o ne skambiu nevaisingų porų interesų apsaugos tikslu ir teikiamas šis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas.

Šis pakeitimas yra tik pirmas žingsnis. Nenustebsiu, jei po kurio laiko pasirodys Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektas, siūlantis panaikinti nuostatą, draudžiančią biomedicininius tyrimus su embrionu. Beje toks ketinimas jau buvo 2015 m. (Biomedicininių tyrimų įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad šiuos perteklinius embrionus būtų galima naudoti tyrimams, bei pateikti kitų valstybių pavyzdžiai, kur tokia praktika yra įteisinta), bet tada tam įgyvendinti nebuvo politinės valios.

Taigi, g. Asta Kubiliene truputį suklydote: ne į šiukšlyną norima išmesti embrionus. Utilitaristas lieka utilitaristu. Kam išmesti tai, ką galima panaudoti ir uždirbti pinigų?

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top