Kaip jau skelbėme, gegužės 26 d. Europos Komisija (EK) paprašė Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos Respublikas pakeisti vidaus teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.
EK teigimu, Lietuvoje galiojančios taisyklės, nustatančios, kad pirkėjas įsigytoje žemėje privalo ūkininkauti pats, yra per griežtos ir riboja laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę, varžo investicijas į kaimo plėtrą ir diskriminuoja kitus Europos Sąjungos (ES) piliečius.
Savo rašte EK įspėjo Lietuvą, kad per du mėnesius nesuderinus savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, Komisija gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.
Reaguodami į šį EK įspėjimą žymūs Lietuvos teisininkai ir žmogaus teisių organizacijos birželio 21 d. išplatino savo kreipimąsi į EK ir Europos žmogaus teisių asociaciją (AEDH) (žr. ČIA).
Kreipimosi autoriai mano, kad labiausiai yra diskriminuojami Lietuvos piliečiai, nes gaudami ženkliai mažesnes išmokas negu jų kolegos kitose ES valstybėse mūsų žemdirbiai negali laisvai konkuruoti su kitų valstybių ūkininkais, kurių perkamoji galia jau vien dėl didesnių išmokų yra nepalyginamai didesnė. Todėl kreipimosi autoriai siūlo panaikinant žemės įsigijimo saugiklius Lietuvoje, panaikinti ir Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES mastu.
Siūlome susipažinti su EK atsakymu, atsiųstu Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkui Vytautui Budnikui.
Atsakyme pabrėžiama, kad ES teisė netrukdo valstybėms narėms nustatyti laisvo kapitalo judėjimo ar įsisteigimo teisės apribojimų, jei jie pagrįsti teisėtu bendrojo intereso politikos tikslu ir yra proporcingi ir nediskriminaciniai.
