„Lietuvos žinios“
Per referendumą šveicarai atidavė pirmenybę ne privatumui, o saugumui, ir leido specialiosioms tarnyboms skaityti paštą, klausytis pokalbių telefonu bei įtaisyti slaptas kameras ir „blakes“.
Vyriausybės pasiūlytas įstatymas praplėsti žvalgybos tarnybų galias sulaukė daugiau kaip 65 proc. balsavusiųjų pritarimo.
Šveicarijos valdžia aiškino piliečiams, kad specialiosioms tarnyboms reikia daugiau galių siekiant susekti ir stebėti potencialius teroristus bei kovoti su ginklų prekyba. Oponentai gąsdino, jog taip paminamos piliečių laisvės, o glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio žvalgybomis gali būti prarastas ir Šveicarijos neutralitetas. Dabar, kai dauguma rinkėjų įstatymui pritarė, Šveicarijos federalinė žvalgybos tarnyba ir kitos saugumo agentūros, gavusios teismo, Gynybos ministerijos ir ministrų kabineto leidimą, galės taikyti elektroninį įtariamųjų sekimą. Toks šveicarų pritarimas naujoms priemonėms rodo, koks didelis susirūpinimas galimais kovotojų išpuoliais yra apėmęs šalies visuomenę.
Daug dešimtmečių nuo 1989-ųjų skandalo, kai paaiškėjo, kad Šveicarijos vyriausybė šnipinėjo dešimtis tūkstančių piliečių, žmonės labai įtariai žiūrėjo į sekimą. Slaptos vaizdo stebėjimo kameros šioje valstybėje labai retos, Šveicarijos privatumo įstatymai riboja net Google gatvių vaizdus. Tačiau siaubingi įvykiai Europoje, ypač gretimoje Prancūzijoje – Paryžiuje ir Nicoje, taip pat Belgijos sostinėje Briuselyje, labai paveikė šveicarų protus. Oponentų tikinimai, kad intensyvesnis sekimas automatiškai nepadidins saugumo, nepadarė gyventojams poveikio.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.
© Lietuvos žinios