Saulės miesto savivaldybės Taryboje šiuo metu susidėliojo, šachmatų terminais įvardijant, patinė situacija. Mero A. Visocko valdančiąją daugumą palikus trims liberalams, politinio svorio centras persikėlė į vadinamųjų senukų pusę, kurią sudaro partijų atstovai, į Šiaulių tarybą renkami vos ne nuo 1990-ųjų metų. Tačiau iš politinių senolių pusės pasitraukus dviem darbo partijos atstovėms, A.Visocko komandoje vėl faktiškai vienu asmeniu daugiau.
Taigi, Šiaulius valdo vienadienė dauguma, t.y. kas konkretaus tarybos posėdžio dieną turi daugiau palaikančiųjų, ta politikų pusė ir valdo. Jei A.Visocko komanda turi daugumą, opozicijos lyderio Alfredo Lankausko ir eksmero socdemo Justino Sartausko grupė ramiausiai palieka salę: pabėgdami iš darbo, nutraukia posėdį ir duoda interviu žiniasklaidai skųsdamiesi, kad A.Visockas nebėga jų gaudyti ir tartis.
Tiesa, trapioji politikos senbuvių, eksmerų Lankausko-Sartausko dauguma turi rezervinį Trojos arklį. Kritiniu momentu, kai reikia panaudoti politinę rykštę tiesiogiai išrinktam politikos naujokui merui A.Visockui, juos visada gelbsti dviejų konservatorių tandemas. Vos ne nuo Atgimimo laikų Šiaulių taryboje esantis konservatorius Jonas Bartkus taria savo svarų žodį ir atiduoda balsą vadinamajai „diedukų eksmerų“ daugumai, o ištikimasis jo ginklanešys Artūras Balsys panašiai elgiasi, kuomet yra svarstomas menkesnis [na, koks nors procedūrinis] klausimas ir jo partijos broliui Jonui būna per žema save demaskuoti.
Todėl ir teigiu, kad neaišku, kas valdo Šiaulius šiuo metu, nes nė viena politikos ringe besirungianti grupė neturi stabilios valdančiosios daugumos. Abi pusės prieš kiekvieną posėdį skaičiuoja balsus ir duoda peno žiniasklaidai. Kai A.Visocko komandą „išduoda“ koks TS-LKD partinukas, tai jo balsas, anot A.Lankausko, yra lemiamas, o kai Darbo partijosnarės pritaria mero pozicijai, tai jos – perbėgėlės. Žodžiu, nieko nauja po saule – tik dvigubų standartų politika.
Todėl prieš paskutinįjį Šiaulių tarybos posėdį netyčia išgirstas dviejų damų pokalbis nė kiek nenustebino: žinodama, kad jos atleidimo klausimas yra darbotvarkėje, laikinoji administracijos vadovė Giedrė Mendoza Herera nustebusi kreipėsi į vieną užsienyje gyvenančią tarybos narę: „Ar ir tu šiandien čia?..“ Tokia akimirksninė skaičiuotė – iš karto tapo aišku, kieno čia politinė viršenybė.
Visuomenininkai pavargo nuo politikų ir žiniasklaidos patyčių
Paskutinysis Šiaulių tarybos posėdis nuo ankstesniųjų skyrėsi tuo, kad jo stebėti susirinko kelios dešimtys įvairaus amžiaus visuomenės atstovų. Iš pradžių nė nebuvo aišku, kieno čia fanai renkasi, nes žmonės jautėsi nedrąsiai. Buvo matyti ir tai, kad kai kurie iš jų posėdžių salės slenkstį peržengė pirmą kartą. Tačiau kai į salę įžengusį merą Artūrą Visocką sutiko aplodismentais, pasidarė aišku, kieno čia palaikymo komanda susirinko. Be to, sužavėjo ir tai, kaip greitai visuomenininkai susiorganizavo ir įvykdė spaudos konferencijoje juos pas politikus pasiuntusių žurnalisčių paliepimą.
Vieną problemą – Šiauliams iškilusią tiesioginio valdymo įvedimo bei priešlaikinių rinkimų grėsmę – politikai išsprendė neįtikėtinai sutartinai. Visi 27 iš 31 miesto tarybos nario, dalyvavusio posėdyje, vienbalsiai balsavo už mero pavaduotojo pareigybės panaikinimą, nes besikaitaliojant valdančiosioms daugumoms, nebeliko nė vieno vicemero. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas reikalauja per du mėnesius į atsilaisvinusią mero pavaduotojo vietą išrinkti naują. Buvęs vicemeras Stasys Tumėnas nuo spalio 11-osios dirba Seime, taigi politikams teko pamiršti ginčus ir, išklausius visuomenininkės Vidos Pociuvienės pasisakymą, labai solidariai balsuoti už mero pavaduotojo pareigybės panaikinimą bei savo išlikimą.
Taigi, dabar tiesioginio valdymo įvedimo ir neeilinių rinkimų Šiauliuose data pradėta skaičiuoti nuo gruodžio 19 dienos, kuomet buvo interpeliuoti mero pavaduotojas Domas Griškevičius bei administracijos vadovas Eduardas Bivainis. Per du mėnesius nepasiūlius politinio [asmeninio] pasitikėjimo pareigūnų į šias darbo vietas, gali nebepakakti vien laisvų etatų naikinimo. Be to, dar laukia susitarimas dėl 2017-ųjų metų biudžeto.
Iš pradžių ketinau tik atpasakoti V.Pociuvienės kalbą, tačiau dvi nenumatytos aplinkybės privertė pateikti skaitytojų teismui ją visą, kad patys įvertintumėte visuomenės atstovų brandą:
„Laba diena gerbiamas Mere, gerbiami Tarybos nariai, gerbiami salėje susirinkę ir transliaciją stebintys rinkėjai,
Šiandien noriu į jus kreiptis kaip šiaulietė, kaip visuomenininkė ir kaip rinkėja. Kas ketveri metai mes išrenkame geriausius iš geriausių į miesto Tarybą tikėdamiesi, kad jie sąžiningai ir, svarbiausia, išmintingai spręs iškilusius miestui klausimus.
Netrukus jūs visi balsuosite dėl vieno vicemero pareigybės panaikinimo klausimo. Aš nekalbėsiu, kad panaikindami vieną vicemero etatą sutaupysime papildomas lėšas darbo užmokesčio sąskaita, taip pat neaiškinsiu, kad Šiauliuose katastrofiškai mažėja gyventojų ir antras vicemeras per didelė prabanga, taip pat nepriminsiu apie jūsų rinkiminius pažadus mažinti biurokratinį aparatą, tame tarpe – ir savo politinio pasitikėjimo postus.
Mane stebina ir baugina naujai susiformavusios valdančios daugumos pirmieji valdymo žingsniai ir pasekmės. Interpeliacija administracijos direktoriui – be konkrečių kaltinimų ir argumentų, vicemerui – taip pat interpeliacija ir atleidimas iš darbo. Kas toliau, gerbiami Tarybos nariai? Teismo procesai ir miesto biudžeto tuštinimas mokant atleistiems darbuotojams kompensacijas dėl jūsų politinių ambicijų? O gal jūsų tikslas – tiesioginio valdymo įvedimas ir nauji mero ir Tarybos rinkimai, tuo pačiu pakliūnant į istoriją kaip pirmoji Lietuvos miesto Taryba, nesugebėjusi susitarti ir rasti tarpusavyje bendros kalbos? O Jūs, gerbiami Tarybos nariai, pasidomėjote, ar to nori rinkėjai? Mes, kaip rinkėjai, per žiniasklaidos priemones girdime kai kurių tarybos narių skambius pasisakymus ir samprotavimus apie mero ir buvusios administracijos darbus, tad manome, gerbiami Tarybos nariai, kad labiausiai nepatenkinti visada turi galimybę atsisakyti Tarybos nario mandato, nesusireikšminti ir užleisti vietą savo kolegai pagal sąrašą, kuris galbūt sugebės išmintingiau ir racionaliau spręsti miestui ir miestiečiams iškilusius klausimus.
Labai noriu pasidžiaugti ir padėkoti Darbo partijai ir jų atstovėms miesto Taryboje, sugebėjusioms peržengti savo asmenines ambicijas ir suradusioms bendrą kalbą vardan gimtojo miesto gerovės ir politinio stabilumo.
Mes, kaip Šiaulių miesto gyventojai ir rinkėjai, šiandien susirinkome stebėti, ar nesuklydome balsuodami rinkimuose už kiekvieną iš jūsų, ar teisingai darėme reitinguodami būtent jūsų pavardes iš ilgų rinkiminių sąrašų. Šiandien miesto Taryboje sprendžiasi, ar bus atvertas kelias į priešlaikinius Tarybos rinkimus ir bus įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas Šiauliuose. Linkiu, kad jūs priimtumėte protingą ir teisingą pasirinkimą, kuris nebūtų gėdingas jums patiems ir jus rinkusiems gyventojams.
Ačiū už dėmesį.“
Taigi, o dabar dvi paminėtosios aplinkybės, kodėl visuomenininkės pasisakymą cituoju visą:
Pirmoji. Denis – grėsmė visuomenei?
1993-aisiais metais JAV režisierius Nikas Kastlas [Nick Castle] tokiu pavadinimu pastatė filmą apie išdykėlį vaikį, kuris be jokių blogų ketinimų, norėdamas padėti savo vyresniajam draugui, pridaro jam turtinių nemalonumų ir net sužaloja.
Žodžiu, toks doras, geras vaikis, prisidirbantis vis per savo žioplą skubėjimą pasitarnauti.
Ne man spręsti, kam tarnauja Šiaulių tarybos narys Denis Michalenko, priklausantis Valerij Simulik vadovaujamam judėjimui „Už Šiaulius“, tačiau visuomenininkei V.Pociuvienei baigus kalbėti, šis panoro taip pat pasisakyti. Girdi, „dėl posėdžio vedimo tvarkos“. Ir vien tik jam būdingu pretenzingu tonu pareiškė: kodėl meras leido kalbėti rinkėjai ir nepertraukė jos reikalaudamas kalbėti „į temą“, t.y. svarstomu klausimu.
„Va, kokių „protų“ prisirinkom į Tarybą – net nesupranta, apie ką Vida kalbėjo…“, – išgirdau už nugaros geležinę dar vieno rinkėjo konstataciją. Nors dar neseniai, prieš rinkimus, pretendentai į išrinktuosius tvirtino, kad rinkėjas visada teisus.
Antroji. Kieno žemas lygis?
Jau einančią iš Tarybos posėdžio tribūnos Vidą Pociuvienę sustabdė pagyvenusio vyriškio replika: „Žemas lygis. Kam tu atstovauji? Ar tas bobeles, kur salėje sėdi? Verslininkai ten turėtų posėdį stebėti, o ne jos.“
Sugrįžusi pas salėje sėdinčius visuomenininkus, oratorė ėmė teirautis, kas pažįsta tą vyrą, ir neilgai trukus išsiaiškino, kad nepraustaburnis yra konservatorius verslininkas Edmundas Jovaišis.
Posėdžiui pasibaigus, bobelėmis apšauktos visuomenininkės dėl E.Jovaišio elgesio ėmė gėdyti vieną iš TS-LKD Šiaulių skyriaus lyderių, miesto Tarybos narį Joną Bartką. Tas, išklausęs moteris, arogantiškai leptelėjo: „Jei taip nekultūringai elgiasi, galite jį primušti“.
Pabaigoje – rimti klausimai skaitytojams:
I. Apie ką kalbėjo visuomenininkė ir koks buvo jos pasisakymo tikslas?
II. Žemas, vidutinis ar rinkėjui pakankamas pasisakymo lygis?