Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareiškimą išplatintą per socialinius tinklus.
Pusantrų metų kantriai laukiau argumentų ir skaičiavimų, įrodančių, kad yra geresnių alternatyvų troleibusams. Tačiau joks specialistas ir jokia organizacija nepateikė jokio įrodymo, kad šiai ekologiškai transporto priemonei egzistuoja kokios nors kitos kaštų–naudos principu pagrįstos alternatyvos.
Netgi priešingai, VVT užsakytoje studijoje yra konstatuota: jokio ekonominio pagrindimo, kad esamą kontaktinį tinklą būtų galima perorganizuoti į pantografų sistemą ir pan. Atvirkščiai, yra konstatuojama, kad nėra jokių ekonomiškai pagrįstų motyvų šiuo metu troleibusų parką keisti į elektrinių autobusų ar pan.
Vienintelis argumentas, kuriuo remiantis nuo 2013 metų sistemingai Vilniuje naikinami troleibusai yra tas, kad tai – „praeities transporto priemonė“. Dėl šitokio įsitikinimo ir jo realizavimo naikinant troleibusus vilniečiai patiria didelių nuostolių, nes kontaktinis tinklas neapkraunamas, dalis troleibusų sunaikinta, o ir likusieji – 20–30 metų senumo. Todėl daugiau nebėra ko laukti ir netgi nėra kitos išeities, kaip tik atvirai kreiptis į administracijos direktorę ir reikalauti, kad šis beatodairiškas kvailais įsitikinimais grįstas netaršių transporto priemonių naikinimo vajus mieste galų gale pasibaigtų.
Šiame kontekste, kai miesto valdžia palaipsniui naikina elektrinį viešąjį transportą, kaip cinizmo viršūnė atrodo administracijos parengta ekologiško transporto skatinimo strategija, kuria norima turtinguosius, įgalinčius nusipirkti elektrinius automobilius asmeniniam naudojimui, atleisti nuo parkavimo mokesčio ir sudaryti jiems sąlygas važinėti viešojo transporto juostomis.
Tai iš esmės reiškia, kad netgi šis turtingųjų persodinimas iš dyzelinių ir benzininių automobilių į elektrinius yra praktiškai daromas viešojo ir alternatyvaus transporto sąskaita ir be jokio ekonominio šio sprendimo pagrindimo.
Todėl rytoj posėdžio metu prašysiu, kad šio klausimo svarstymas būtų išimtas iš darbotvarkės.