lzinios.lt
Lietuva, kaip skelbia naujausios Jungtinių Tautų prognozės, patenka tarp dešimties sparčiausiai mažėjančių populiacijų pasaulyje. Numatoma, kad 2017 – 2050 metais gyventojų mūsų šalyje sumažės daugiau kaip 15 proc. ir liks vidutiniškai 2,4 milijono. Eurostato prognozės dar liūdnesnės. Remiantis jomis, 2050 metais Lietuvoje liks tik 1,96 mln. gyventojų.
„Gyventojų skaičiaus pokyčius lemia trys pagrindiniai veiksniai: gimstamumas, mirtingumas, migracija. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimui turi, be abejo, didžiulė emigracija, gerokai pranokstanti neigiamus natūralios gyventojų kaitos rodiklius, kai miršta daugiau nei gimsta“, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. Daumantas Stumbrys.
Kitą savaitę vyksiančioje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės“ Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. D. Stumbrys skaitys pranešimą apie demografinių pokyčių įtaką Lietuvos darbo ištekliams. Lietuvos mokslininkų straipsniai, skirti kompleksinei svarbiausių Lietuvos darbo rinkos problemų analizei, bus paskelbti LSTC leidinyje „Lietuvos socialinė raida ir darbo rinkos pokyčiai: problemos ir galimybės“.
Dėl didžiulės emigracijos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 1992 metų, kai šalyje buvo didžiausias gyventojų skaičius – 3,7 mln., netekome 581 tūkst. darbingo amžiaus žmonių nuo 15 iki 64 metų. Dr. D. Stumbrys analizavo, kokį poveikį darbingo amžiaus gyventojų skaičiui turėjo pagrindiniai demografiniai veiksniai – gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
Pavyzdžiui, 2016 metais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigracija lėmė tris ketvirtadalius gyventojų skaičiaus mažėjimo. Dėl jos netekome 30,2 tūkst. žmonių ir 10,5 tūkst. – dėl natūralios gyventojų kaitos.
„Emigruoja kur kas daugiau, – patikslino mokslininkas. – Tačiau tą srautą iš dalies kompensuoja grįžtantys emigrantai. Pavyzdžiui, 2016 metais emigravo 50,3 tūkst. gyventojų, imigravo 20,1 tūkst., tarp jų daugiausia – grįžtančių lietuvių.“
Perpus mažiau vaikų
Didžiąją emigrantų dalį – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų – sudaro 20–34 metų jaunimas. Aktyvūs, jauni žmonės išvažiuoja studijuoti ir dirbti. Tačiau netenkame, kaip pabrėžė dr. D. Stumbrys, ne tik jauno, darbingo amžiaus gyventojų. Ne Lietuvoje jie susilaukia ir vaikų. Taip emigracija daro didžiulį poveikį gimstamumui Lietuvoje. Ne tik vidutinio amžiaus gyventojų mažėjimui.
„Emigracija užprogramuoja demografines problemas ateičiai. Galime drąsiai sakyti, kad vaikų iki 14 metų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 25 metus sumažėjo perpus – 49,29 procento“, – sakė tyrėjas.
Nors dabar suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje – 1,7 vaiko, šiek tiek didesnis nei Europos vidurkis, prielaidų, kad gyventojų skaičius didės, pasak dr. D. Stumbrio, neturime. Reikėtų, kad suminis gimstamumas būtų bent 2 ar 2,1 vaiko. Tada tėvų kartą pakeistų panašaus skaičiaus vaikų karta. Dabar Lietuvoje 1 tūkst. tėvų tenka 805 vaikai. Taigi gyventojų mažėjimas užprogramuotas.
Eurostato prognozės rodo, kad jau 2021 metais Lietuvoje bus 1 mln. gyventojų mažiau nei 1992-aisiais, kai šalyje gyveno daugiausia – 3,7 mln. – žmonių. Liks tik 2,7 milijono.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA