Š. m. lapkričio 28 d. pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ atstovai buvo pakviesti pristatyti šį judėjimą dvidešimt šešiems krašto apsaugą remiančių visuomeninių organizacijų vadovams kartą per mėnesį vykstančiame šių organizacijų susirinkime Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje.
Šį kartą susirinkimui pirmininkavo Algirdas Jurkevičius – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas. Dalyvavo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, Lietuvai pagražinti draugijos, Atsargos karininkų sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo ir kitų Lietuvos patriotinių organizacijų atstovai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas susirinkusiems pristatė svečius: Leoną Merkevičių, Joaną Noreikaitę, Rimtautę Kutavičienę, Aureliją Babenskienę.
„Kas jie tokie..? Koks čia judėjimas..? Iš kur jie..? Negirdėjome… Ar čia tie, kur kreidelėmis rašo Tie-SOS!?“ – salėje girdimi klausimai ir spėjimai „Tie-SOS!“ atstovų nenustebino. Kai žiniasklaidos priemonės blokuoja bet kokią informaciją apie gegužės 17-ąją prasidėjusią ir vis dar tebevykstančią pilietinę akciją „Tie-SOS!“, vienintelis kelias prisistatyti visuomenei – gyvas žodis, perduodamas iš lūpų į lūpas, kalbėjimas su žmonėmis, atėjusiais į Simono Daukanto aikštę, draugais, informacijos skelbimas interneto svetainėje Tiesos.lt ir, žinoma, tokie susitikimai.
Todėl suteikta proga pristatyti savo siekius patriotiškai nusiteikusiems ir savo Tėvynę mylintiems sambūriams buvo ypatingai svarbi. Rūpestis dėl Lietuvos – ne žodžiais deklaruojamas, o aktyviai veikiant – ir yra tie saitai, sujungiantys visas patriotines krašto apsaugą remiančias visuomenines organizacijas. Jie sieja ir „Tie-SOS!“ judėjimo dalyvius.
L. Merkevičius pirmiausia prisiminė tai, dėl kokių priežasčių radosi judėjimas „Tie-SOS!“, kodėl jis susitelkė Simono Daukanto aikštėje, aptarė ir pilietinio judėjimo veiklos gaires bei siekius, tarp jų: rengti pilietines-menines akcijas, keliančias pamatinį tiesos reikalavimą; skatinti nesitaikstymą su informacijos manipuliavimu; skatinti piliečius būti atsakingus už savo pilį – valstybę ir naudotis savo galiomis daryti įtaką procesams valstybėje rašant laiškus valdžios institucijoms, dalyvaujant stebėtojais teismuose, palaikant ryšį su išrinktais LR seimo nariais, siūlant įstatymų projektus; remti į bendrąjį gėrį nukreiptas iniciatyvas, ugdyti valstybišką mąstymą ir pilietišką visuomenės elgesį; palaikyti žmones, nukentėjusius nuo organizuotų galios grupuočių smurto ir melo; skatinti viešą valstybės reikalų aptarimą grąžinant politikai kultūrinį, istorinį bei vertybinį matmenis.
J. Noreikaitė ir R. Kutavičienė atsakė į kilusius klausimus. Kalbėta, kad turime bendrauti, palaikyti vieni kitus, nes siekiame vieno ir to paties tikslo – išsaugoti pamatinę vertybę: nepriklausomą demokratinę Lietuvą. Juk būtent už tokią Lietuvą padėjo galvas partizanai, politiniai tremtiniai, nepriklausomos Lietuvos ministrai, šauliai, kariūnai… Ir toliau visi kartu turime ginti Respubliką, grąžinti tiesos dėmenį į jos gyvenimą, apginti Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas.
Simboliška pasirodė ir tai, kad menininkas Gitenis Umbrasas, Simono Daukanto aikštėje kreida užrašęs piliečius sutelkusį siekį „Tie-SOS!“, pirmaisiais Nepriklausomybės metais savo pilietinę poziciją yra išreiškęs buvusių KGB rūmų sienoje iškaldamas žuvusių ir nukankintų nepriklausomos Lietuvos patriotų vardus ir pavardes, o 2009 m. Tuskulėnų memoriale jų atmintį įamžino sukurdamas mozaiką „Trejybė“. Užrašas „Tie-SOS!“ jau tapo skiriamuoju pilietinės pozicijos ženklu – jį spalvotomis kreidelėmis piešė ir tebepiešia ant grindinių, upės šlaitų neabejingi valstybės užvaldymui piliečiai.
Juk šiurkštūs įstatymų pažeidimai mūsų šalyje buvo įmanomi tik dėl to, jog sumenko istorinė savimonė, buvo užmirštos ant Lietuvos laisvės aukuro sudėtos aukos. „Tie-SOS!“ akcijos dalyviai išsakė savo poziciją, kad išsiskaidę po vieną, įtakos procesams valstybėje nepadarysime. Tik domėdamiesi vieni kitų darbais, bendraudami ir remdami vieni kitus bendrų tikslų vardan kursime Lietuvą, kurioje būtų saugu ir jauku visiems geros valios žmonėms.