Šiandien, antradienį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija (Vytautas Piesliakas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė (pran.), Vladislovas Ranonis) teismo posėdyje kasacine tvarka nagrinėjo LR Seimo nario Naglio Puteikio baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą. Savo sprendimą kolegija skelbs gruodžio 20 d. 13 val. Aukščiausiajame teisme (Gynėjų g. 6, Vilnius).
Tiesos.lt primena, jog baudžiamoji byla Nagliui Puteikiui buvo iškelta dėl to, kad jis, dirbdamas Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovu, atsisakė suderinti žemės sklypo detalųjį planą Klaipėdos Herkaus Manto g. 11. – čia UAB „Investicijų kvadrantas“ planavo statyti naujus pastatus. N. Puteikis šio plano nederino, nes Vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo detalųjį planą derinti pagal Kultūros paveldo departamento sąlygas, o parengtasis planas tų sąlygų netenkino.
Šių metų sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė, kad N. Puteikis elgėsi teisėtai, nes detaliajame plane numatytos statybos neatitiko 2006 m. KPD patvirtintų planavimo sąlygų: statytojas, pagal Departamento sąlygas turėjęs projektuoti 2 pastatus (vienas iš jų turėjo būti istorinio pastato atkūrimas), suprojektavo vieną, susidedantį iš 6 bokštų.
Pasak N. Puteikio, komentavusio jį išteisinusį sprendimą, teismas, pripažinęs UAB „Investicijų kvadrantas“ nepagrįstas pretenzijas, būtų pasiuntęs signalą valstybės tarnautojams, kad mūsų šalyje paprasčiau ir saugiau ne saugoti vertybes, o imti kyšius suderinant tai, ko nori verslas.
Tačiau teismo procesai tuo nesibaigė – šių metų sausio 27 d. N. Puteikį išteisino ir aukštesnis – Klaipėdos apygardos – teismas, tačiau ir jo sprendimą prokurorai apskundė aukštesnės instancijos teismui. Šis skundas šiandien ir buvo nagrinėtas kasacine tvarka.
Iškart po šiandienos teismo posėdžio Tiesos.lt pakalbintas Naglis Puteikis taip pakomentavo Klaipėdos prokuratūros ryžtą skųsti Klaipėdos apygardos teismo priimtą išteisinamąjį sprendimą:
„Tai būtų galima vadinti dar vienu suinteresuotų asmenų grupės mėginimu susidoroti su viešąjį interesą ginančiais asmenimis pasitelkus šalies teisėsaugos institucijas.
Ir Klaipėdos apygardos prokurorai, tarsi būtų nemokami verslininkų, „stiklainių“ statytojų, advokatai (taip teigti pakanka vieno fakto – iš bylos medžiagos matyti, jog prokurorai verslininkams visada, vos jiems paprašius, leisdavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis), ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento konkretūs pareigūnai turi su manimi sąskaitų ir jas, kaip matome, suvedinėja per šią bylą.
Trumpai priminsiu tik vieną epizodą: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pavaduotojas Z. Burokas kartu su Skuodo prokuroru ir Klaipėdos apygardos vyr. prokuroru G. Danėliumi ilgiau nei metus slėpė juodųjų archeologų tarpusavio susirašinėjimą skaipu. Iš šio susirašinėjimo paaiškėjo archeologinius radinius slėpusių žmonių adresai, radinių nelegalaus išgabenimo iš šalies maršrutai, kurjerių asmens duomenys, banko sąskaitos, į kurias buvo pervedami pinigai už kuršių kunigaikščių kalavijus, piniginių pavedimų numeriai ir pan. įkalčiai, tačiau prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų. Į klausimą, kodėl neareštuojamos sąskaitos, neatliekamos kratos ir pan., Z. Buroko komanda atsakydavusi: teismai esą nepatikės susirašinėjimu skaipu… Tik parašius keletą skundų Prezidentei, buvo atliktos kratos, surasta dalis radinių. Bet viskas pakankamai vėlai. Ir dabar, jau būtų galima sakyti – tradiciškai, ši byla tempiama teisme iki neįmanomumo, nors smulkius juoduosius archeologus spėta nuteisti kone keletą kartų.
Taigi ir šiandien Generalinės prokuratūros atstovas Šarūnas Ivanauskas savo žodyje Aukščiausiojo Teismo kolegijai tiesmukai pareiškė: tokius neva teismų sprendimų nevykdytojus kaip aš būtinai reikia nubausti vien dėl precedento – mat pastarųjų metų rezonansiniai įvykiai, kai tyčia piktybiškai nevykdomi teismų sprendimai (labai aiški užuomina į Garliavos situaciją), „kelia pavojų valstybei“.
Į tai atsakiau, kad valstybę griauna jų pačių absurdiškos ar net tyčinės-korupcinės klaidos, tokių bylų kaip kunigo Mikutavičiaus nužudymo, juodųjų archeologų ar Garliavos tyrimų vilkinimai po keletą metų.
Beje, buvo matyti, kad Generalinės prokuratūros atstovas buvo visiškai nesusipažinęs su bylos medžiaga, net ankstesnių teismų sprendimų neskaitęs – jis tik kartojo STT Klaipėdos valdybos bei Klaipėdos apygardos prokuratūros argumentus, kuriuose – tarsi jie būtų „stiklainių“ statytojų nemokami advokatai – nėra žodžių „paveldas“ ar „kultūra“, o tik akcininkų pelno aklas gynimas.
Žinant statistiką – Aukščiausias Teismas dažniausiai atsižvelgia į Generalinės prokuratūros prašymus – ir turint omeny, kiek šimtų tūkstančių litų „stiklainių“ statytojai yra sumokėję advokatų kontorai šioje byloje, bei matant, kokiu greičiu valdantieji elitai, aktyviai ir tiesiogiai veikdami teisėsaugą, naikina išteisinamuosius teismų sprendimus ir aukštesnės instancijos teismuose žaibiškai nuteisia mitinguotojus signatarus Bronių Genzelį, Romualdą Ozolą ir Alvydą Medalinską, visuomenininką Darių Kuolį bei kitus tiesos ieškotojus, kažin ar galime tikėtis, kad šioje byloje bus apgintas paveldas ir jį saugantys tarnautojai.“