DELFI.lt
Abiejų pusių išsakomi „už/prieš“ argumentai, tiesą sakant, yra vieni kitų verti. Kaip ir abi šios pusės.
Vienoje – alergija žodžiui „gender“, panika, jog konvencija pavers visus ar bent pusę populiacijos homoseksualais arba atims didį gėrį – „stereotipinius lyčių vaidmenis“ (stereotipiniai lyčių vaidmenys, priminsiu, yra maždaug tokie: moteris leidžia gyvenimą tarp miegamojo, vaikų kambario ir virtuvės, neturi išsilavinimo arba turi tik paviršutinišką, „pokalbio palaikymui“, nedirba, nedalyvauja viešame gyvenime, yra baikšti, klusni, švelni, nesavarankiška, lengvabūdė, reikalinga globos ir vadovavimo, mąsto tik apie pampersus ir blakstienų tušą, vadovauja tik penkiamečiams, sprendžia tik apie puodus, kartais piešia gėlytes ir klykauja ištikta isterijos priepuolių; vyras – agresyvus, smurtingas, rūstus, fiziškai stiprus, kontroliuoja moteris, išlaiko šeimą, atstovauja jai viešumoje, viską žino apie techniką ir, nors mažakalbis, niekina menus, knygas ir išsilavinimą, yra grynasis blaivus racionalumas, kultūra, civilizacija ir intelektas pats.
O dabar klausimas: tikrai Lietuvos gyventojai šiuos vaidmenis atitinka? Visi mūsų pažįstami ir pažįstamos yra tokie ir tokios? Mes patys nejau tokie? Ar tokie žmonės mums bent patinka?, kitoje – baisėjimasis „tamsuoliais“, kurie tuo tamsuoliai, kad nesupranta, kaip absoliučiai būtina yra ši konvencija, kad ją ratifikavus, smurto prieš moteris, be abejo, neliks, o neratifikavimas esą reiškia, kad smurtas yra visų Lietuvos moterų realybė ar bent nuolatinė grėsmė, nes Lietuva – tai šalis, kurioje už buvimą moterimi muša, kurioje gimti moterimi ir priešui nelinkėtum.
Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.