Laisvos visuomenės institutas
Daugeliui žmonių sąvoka sąžinės prieštaravimai asocijuojasi su kvakeriais[1] arba pacifistais, kurie dėl religinių/ moralinių įsitikinimų atsisako eiti į kariuomenę. Daug šalių turi ilgas ir garbingas prisitaikymo prie tokių žmonių tradicijas. Nors tai nesusiję su bombomis ar kulkomis, sveikatos apsaugos specialistai taip pat dažnai kovoja savo sąžinės kovas.
Sąžinės prieštaravimus patiriantys sveikatos apsaugos specialistai Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Švedijoje ir kitose šalyse dažnai yra diskriminuojami: juos atleidžia iš darbo, neaukština pareigose ar prieš juos taiko subtilesnę prievartą. Dauguma atvejų apima gydytojus, seseles ar akušeres, atsisakiusius atlikti ar pagelbėti atliekant abortą ar eutanaziją.
Nepaisant asmeninio požiūrio į tam tikros medicininės veiklos moralumą, pirmasis klausimas yra, ar sveikatos apsaugos specialistai apskritai turėtų turėti įstatymo saugomą sąžinės laisvę. Argi neturi? Yra daug tarptautinių sutarčių ir konvencijų, pavyzdžiui, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuriose sąžinės laisvė yra aiškiai pripažįstama (taip pat ir religijos laisvė, kuri yra susijusi, bet netapati sąžinės laisvei).
Vis dėlto šiuo klausimu mažai valstybių saugo savo piliečius, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotojus, taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Jungtinėje Karalystėje sąžinės prieštaravimų patiriantiems medicinos darbuotojams reikėtų mikroskopo tokiai apsaugai surasti. Atskiruose įstatymuose yra pavienių nuostatų, bet nieko panašaus į plataus masto apsaugą, į kurią medicinos darbuotojai turi teisę kaip piliečiai ir specialistai.
Sveikatos apsaugos darbuotojai neturėtų būti traktuojami vien tik kaip valstybės tarnautojai, vykdantys jos įsakymus. Be to, jie neturėtų elgtis ir tik kaip pacientų tarnai, darantys viską, ko šie reikalauja. Į pacientus orientuota priežiūra reiškia ne tai. Kalba eina apie moralinį ir profesinį sąžiningumą. Pavyzdžiui, kartais gydytojas svarstys, kad tam tikras gydymas pažeidžia jo nuoširdžius, gilius moralinius (ar religinius) įsitikinimus. Priežastis gali būti ta, kad jis manys, jog toks gydymas neatitinka geriausių paciento interesų. Arba jis gali manyti, kad pasielgdamas tam tikru būdu pažeis religinius ar etinius principus.
Sparti medicinos technologijų pažanga
Visapusiškos medicinos darbuotojų sąžinės apsaugos įteisinimo skuba atsiranda dėl sparčios medicinos technologijų pažangos. Randantis naujiems gydymams ir paslaugoms tikėtina, kad vis daugiau sveikatos apsaugos specialistų susidurs su sąžinės prieštaravimais.
Nepriklausomai nuo to, ką manote apie abortą, eutanaziją, vienokį ar kitokį gydymą, įsivaizduokite, kas yra ir bus prieinama ateityje. Šiandien turime lyties keitimo operacijas, ekstremalias kūno modifikacijas ir transkranialines stimuliacijas. Ateityje matyti kūno implantai, kurie sąveikautų su technologijomis, pavyzdžiui, implantuojamos mikroschemos durims atidaryti ar prekėms pirkti. Nėra neįmanoma, kad sulauksime žmonių klonavimo ar genų inžinerijos dėl eugeninių priežasčių. Šį sąrašą riboja tik mūsų fantazija.
Įsivaizduokite, kad esate medikas, kurio prašoma prisidėti prie vienos iš tokių procedūrų – ar jums kils sąžinės problemų? O gal galite padaryti bet ką? Ar gydytojai ir seselės privalo daryti viską, ko jų prašo? Jeigu gydymas ar paslauga yra legali, ar tai reiškia, kad sąžinės laisvė galima nepaisyti?
Mano nuomone, sąžinės laisvė nereiškia teisėto gydymo atsakymo pacientui. Tačiau teisė į tam tikrą gydymą nėra lygi teisei gauti tokį gydymą iš konkretaus žmogaus. Sveikatos apsaugos specialistų atsisakymas suteikti tam tikras paslaugas, kai kalbama apie jų moralinį sąžiningumą ir etinius principus, gali koegzistuoti su visomis visapusiškomis ir sąžiningai teikiamomis teisėtomis paslaugomis.
Versta iš „Doctors with conscience objections have rights“
[1] Kvakeriai – protestantų religinė grupė; už nuoseklų pacifizmą I ir II pasaulinio karo metu 1947 apdovanoti Nobelio taikos premija; jų yra apie 200 000, daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.
Šaltinis: lietuviuzodynas.lt