Siūlome pasiklausyti įrašų, kuriuose užfiksuoti birželio 28 dieną įvykusio prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymo Gargžduose momentai.
Būti skeptiku – tai nereiškia būti prieš, kaip gali pasirodyti. Būti skeptiku – tai reiškia matyti realią situaciją, pliusus ir minusus, ir nebijoti sukritikuoti, ką taip atkakliai ir daro prof. Vytautas Radžvilas. Būtent už kalbėjimą ir kritišką mąstymą Vilniaus universiteto rektorius atkakliai bando profesoriumi nusikratyti.
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje demokratija blėsta, o skurdo priežastis – mūsų abjingumas? O gal kvailumas? Ar, vis dėlto, mums įkaltas nevisavertiškumo kompleksas?
Valstybės politikas ar administratorius, kuris viso labo tvarko ūkinius ir kultūrinius reikalus? Tikras politikas veikia prisiimdamas asmeninę atsakomybę, jis privalo turėti aiškią viziją, kur privalo eiti tauta.
Ir iš kur pas mus tas instinktas įtikti šeimininkui? Kokia jo kilmė? Kodėl mes taip menkai save vertiname?
Kol mes nesuprasime, kad kalba, kultūra, dainos, šokiai, žaidimai žmonių dar nepadaro tauta, tol Lietuvoje niekas nepasikeis. Kalba, kultūra ir panašūs dalykai kuria tik etninę grupę (tautybę).
– Tai, kas sąjūdis atrodė žvelgiant iš išorės ir tai, kas vyko iš vidaus, labai skyrėsi, – sako Vytautas Radžvilas
Žmonės naiviai įsivaizduoja, kad byrėjimas turi būti kažkokia apokalipsė ar siaubo vaizdai. Ne. Subyrama be triukšmo. Ramiai.