Rusijos FSB žudymo teisinis reglamentavimas
Prisimintina, kad D. Britanija nuo A. Litvinenkos nužudymo 2006 m. premjero D. Kamerono lūpomis Maskvoje pareiškė, kad artimiausiu metu su Rusija terorizmo klausimais nebendraus. Tai tęsiasi iki šių dienų, nes FSB laikosi čekistinių žudymo tradicijų.
Skotland Jardas turi vieną Rusijos slapto dokumento kopiją. Jame numatyta ,,neteisėtų teroristinių organizacijų ir grupuočių, ekstremistinių darinių ir asociacijų lyderių bei individualių asmenų, neteisėtai palikusių Rusijos teritoriją bei ieškomų teisėsaugos pareigūnų, eliminavimas už Rusijos ribų – buvusiose sovietų šalyse ir Europos Sąjungoje.“ Nurodoma suburti ,,specialius, itin gerai pasirengusius specialiuosius būrius ir grupes, kurie ypatingomis sąlygomis dirbtų vakarų Europoje ir Europos Sąjungos šalyse“. Kalbama apie ,,specialiai apmokytus agentus-analitikus, dirbsiančius Europos Sąjungos šalyse“. Dokumentą 2003 m. kovo 19 d. pasirašė pulkininkas generolas Michailas Nečajevas. Žudikams reikėjo jų veikos įstatyminio nustatymo bei gynimo, bet šio akto nepakako. Tokią tąsą užtvirtina Rusijos priimti slapti teisės aktai 2006 m., nors FSB žudymai vyko ir iki šių aktų priėmimo.
Rusija, senojo KGB stiliumi, tai neigia, bet jų žudikų grupių suėmimai ir nuteisimai Katare bei Austrijoje tai aiškiai paneigia.
Rusijos FSB žudymo Čečėnijoje ir Rusijoje kasdienybė
Šiandieninė FSB praktika, skyrium imant, Čečėnijos problemoje, laikosi žinomų žiaurių stalinistinių politinių persekiojimų, įbauginimo ir žudymo kurso. Žudymai Čečėnijoje ir Rusijoje yra įprastinis kasdieninis sisteminis darbas, kuris Vakaruose jau nekelia nusistebėjimo, arba stengiamasi nematyti. 1996 m. nužudytas teisėtai išrinktas pirmasis Čečėnijos prezidentas D. Dudajevas. 2000 m. Lefortovo kalėjime nukankintas Čečėnijos parlamento pirmininkas R. Alichadžijevas. 2002 m. Rusijos lageryje nužudytas Čečėnijos vicepremjeras T. Atgerijevas, 2004 m. Rusijos lageryje nunuodytas karo vadas L. Ismailovas. 2005 m. Čečėnijoje nužudytas Čečėnijos prezidentas A. Maschadovas. 2005 m. nužudytas Rusijos Dūmos deputatas Sergejus Jušenkovas dėl savo savarankiškų Nord Ost įvykių tyrimų, įtariant FSB dalyvavimą tame. 2006 m. Maskvoje nužudyta čečėnų tautos teisių gynėja žurnalistė A. Politkovskaja, 2008 m. Ingušijoje – žmogaus teisių gynėjas M. Jevlojev, 2009 m. Čečėnijoje nužudyta žmogaus teisių gynėja N. Estemirova ir Z. Sadulajeva, Maskvoje – Grozno vicemeras G. Šepijev, čečėnų teisių gynėjas advokatas S. Markelov kartu su čečėnų teisių gynėja žurnaliste A. Baburova. Mes nekalbame apie šiaip kasdien Čečėnijoje dingstančius žmones, kuriuos žino tik artimieji.
Rusijos FSB žudymai užsienyje
2001 m. Azerbaidžane, Baku mieste, nužudytas – čečėnų karo vadas M. Karijevas, 2003 m. Baku mieste nužudytas Čečėnijos prezidento patarėjas V. Ibragimovas, 2004 m. Katare buvo susprogdintas Čečėnijos viceprezidentas Z. Jandarbijevas, 2006 m. Londone – nunuodytas čečėnų teisių gynėjas A. Litvinenka, 2008 m. Turkijoje, Stambule – čečėnų karo vadas I. Džanibekovas, 2009 m. Austrijoje – perbėgėlis iš Kadyrovo gretų U. Izrailovas, 2009 m Stambule – karo vadas M. Atajevas. 2011 m. Stambule nužudyti pasipriešinimo dalyviai čečėnai Berg-Chadži Musajevas, Rustamas Altemirov ir Zaurbekas Amrijevas.
Per Rusijos pastaruosius du karus Čečėnijoje žuvo per 200 tūkst. žmonių. Prancūzų filosofo A. Gliuksmano liudijimu, šiuo metu Rusijos kalėjimuose kali per 20 tūkst. jaunų čečėnų. Nejaugi toks didelis čečėnų teroristų skaičius? Bet kuris režimui nepalankus asmuo apšaukiamas teroristu arba teroristų rėmėju, ir tai yra tolygu žingsniui į lagerį arba mirtį. Čečėnijos teritorijoje kasdienybe yra tapę kratos, prievartavimai, persekiojimai, žmonių dingimai ir žūtys. Kaip pasakoja liudininkai, ten viešpatauja absoliuti siaubo ir baimės atmosfera. Rusijos kariškiai, milicininkai organizuoja ,,valymus“, plėšia ir prievartauja žmones, organizuoja suimtųjų ir lavonų taip vadinamą ,,išpirkimą“ už pinigus. Tokią padėtį galima apibūdinti kaip valstybinį terorizmą. Tai vyksta išimtinai Rusijos FSB pritarimu ir priežiūroje.
2009 m. čečėnas Ruslanas Chalidovas, buvęs kadyrovininkų stovykloje, atvyko į Norvegiją, kur prisipažino, kad buvo siųstas čia nužudyti čečėnų diasporos lyderį M. Očerhadži. Pabėgėlis M. Masajevas, bylinėjęsis su Rusija Europos Žmogaus Teisių Teisme, dingo be žinios. I. Maskolenko, A. Politkovskaja šeimos advokatė, pradėjo skųstis sveikata, jos automobilyje rasta gyvsidabrio.
Kaip rašo prancūzų laikraštis „L’Express“, vienas toks žudikas (Arturas Kurmakajevas) pasidavė Austrijos valdžiai ir prisipažino, kad dirbo Rusijos pasiuntinybės „Komandotruppe Österreich“ agentūroje. Yra kalbama apie 500 čečėnų sąrašą, kuris skirtas galimam žudymui.
Tai patvirtina kankinimai ir prievarta siekiant įbauginti ir išgauti prisipažinimus 2010-07-14 čečėnės T. Magmadovos iš Maskvos srities atsiųstame maldavimo laiške ir Lietuvos žmonėms dėl suimtų jos vaikų Aišat ir Apti, siejamų su E. Kusaitės kaltinimais. Motina nurodo, kad jie buvo kankinami, po viskuo pasirašė, bet paskui atsisakė. Beje, Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Kazlauskienė 2010-07-22 atsisakė prie bylos prijungti šį skausmingą maldavimo laišką kai buvo nagrinėjamas E. Kusaitės kardomosios priemonės klausimas.
Lietuvos VSD ir prokuratūros bendravimas su Rusijos FSB – nusikaltimas
Keistai atrodo 2005-05-02 Rusijos spaudoje paskelbtas 13 jaunų čečėnų pabėgėlių, buvusių Pabradės pabėgėlių registracijos centre, įvardytų kaip ,,neteisėtų ginkluotų formuočių dalyvių“, vardų, pavardžių ir gimimo metų (1974–1982) paskelbtas Rusijos laikraštyje sąrašas. VSD nesugebėjo tai paaiškinti.
Užtat visiškai akivaizdu, kad VSD su generaline prokuratūra, perdavusi telefonų numerius Rusijos FSB, išimtinai prisidėjo prie to, kad Maskvoje brolis ir sesuo Magmadovai buvo nuteisti 2 ir 6 metų bausmėmis. Tai neištrinamas Lietuvos dalyvavimo Čečėnijos kare Rusijos pusėje faktas. Lietuvos teisės istorijoje tokio atvejo nebuvo ir tai pirmoje eilėje įsirašo VSD bei generalinės prokuratūros pareigūnai kaip Lietuvos teisinės sąžinės krizės faktas.
Kodėl per metus darantis per 60 tūkst. telefoninių pasiklausymų Lietuvoje nereagavo į Lietuvon du kartus 2008 m. atvykusio Nord Ost teroristinio akto vedančiojo Apti Barajevo tėvo Buchari Barajevo (Salamovo) pasirodymą?
Geri FSB vyrai: M. A. Savickij, J. V. Šatalov, A. V. Fisiukov ir N. A. Ponamariov
Vytautas Barkauskas, generalinio prokuroro pavaduotojas, M. A. Savickij – Rusijos FSB Tardymo valdybos skyriaus viršininkui, J. V. Šatalov – Rusijos FSB operatyviniam darbuotojui, A. V. Fisiukov – Rusijos FSB Tardymo valdybos vyresniajam tardytojui, N. A. Ponamariov – Rusijos FSB Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojui padeda gauti 5 dienų Šengeno vizas. Per tą laiką šie jauni (27–39 metų) čekistai ne vieną dieną Lietuvoje draugiškai viešėjo generalinėje prokuratūroje, o tuo rūpinosi prokurorai Vytautas Barkauskas, Algimantas Kliunka ir Justinas Laucius, vėliau viską nuo viešumo dengęs tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis.
Maskvoje greitai ir teisiškai tradiciškai
Magmadovams Maskvoje nuo suėmimo iki nuosprendžio priėmimo užtrukta 1 metai, 11 mėnesių ir 7 dienos. Lietuvos VSD ir generalinė prokuratūra E. Kusaitės byloje iki 2013-02-01 jau užtruko 3 metus 3 mėnesius ir 8 dienas, t. y. atsiliko 1 metus ir 3 mėnesius, įskaitant ypatingai slapto jos kalinimo 236 dienas.
Maskvos srities teismo 2011-05-30 teismo posėdžio protokole (byloje Nr. 2-33-4/11) įrašyti kaltinamojo A. Magmadovo parodymai: ,,Sausio mėnesį į mano namus įsiveržė kažkokie kaukėti banditai, kurie mane sulaikė. Mane išrengė nuogai ir išgrūdo į balkoną, nors gatvėje buvo didelis šaltis. Asmenys reikalavo duoti parodymus apie tai, kad aš esu neteisėtos ginkluotos formuotės dalyvis Šiaurės Kaukazo regione. Parodymų aš nedaviau, tuomet jie pasakė, kad jeigu aš neduosiu parodymų, tai jie sulaikys mano seserį Aišą, ir aš pasakiau, kad esu neteisėtos ginkluotos formuotės narys. Balkone mane išlaikė maždaug 4–5 valandas. Vėliau iš advokato aš sužinojau, kad mano seserį sulaikė ir nepaleis. Aš iškart atsisakiau nuo parodymų, kadangi nesu neteisėtų ginkluotų formuočių Šiaurės Kaukazo regione dalyvis, aš neverbavau žmonių teroristinio akto vykdymui.“
Maskvos srities teismo 2011-07-19 teismo posėdžio A. Magmadovo byloje yra toks įrašas: ,,Parengtiniame tyrime mane kankino, nuvesdavo į tyrėjo Fisiukovo kabinetą, įvesdavo dar keletą žmonių, man ant galvos užmaudavo krepšį, mušė, grasino, sakė, kad paleisią mano seserį, jei duosiu reikalingus parodymus. Aš daviau parodymus, bet sesers nepaleido. Iš pradžių aš sutikau su jais bendrauti, bet paskui atsisakiau.“
To paties teismo 2011-12-14 posėdžio protokole yra toks A. Magmadovo įrašas: ,,Prokuroras prašo apklausti FSB pareigūną M. Savickį, dalyvavusį E. Kusaitės apklausoje Lietuvoje. Kaltinamasis prieštarauja: man jie į telefoną fotografijas įmetė, mane mušė.“
Labai daug Lietuvos VSD ir generalinei prokuratūrai padėjo Lina Serrin – kaip nurodyta Maskvos srities teismo 2011-12-26 nuosprendyje, ji dirbanti Lietuvos VSD kovos su terorizmu valdyboje.
Įsijungia teismai su nauja funkcija
2010-03-18 Vilniaus 1-os apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė asmenine rezoliucija patvirtina prokuroro J. Lauciaus nutartį vykti pas Rusijos FSB (27 dienos po bylos Magmadovams iškėlimo ir po 92 dienų po Lietuvos prašymo). Ar tai teismo funkcija dalyti rezoliucijas ir kokiu pagrindu, nenurodant BPK straipsnio? J. Lauciui lyg ir nejaukiai atrodo toks vizitas, tai rezoliucija norima tai legitimuoti?
2011-06-02 Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras M. Dūda pateikia prašymą 1-jam Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl nutarties, Rusijos prašymu, atlikti informacijos poėmį Lietuvos ,,Elnet“ firmoje – 9 metų elektroninio pašto duomenis.
Iškart, kitą dieną, 2011-06-03 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekerauskienė priima nutartį leisti atlikti minėtą informacijos poėmį ir perdavimą Rusijai, t. y. FSB. Lietuvos kriminalinės policijos biuras tą darbą atliko. Žinoma, Lietuvai nebus pranešta, kas tuo pagrindu Rusijoje buvo represuotas, suimtas ar bus nuteistas. Lietuvos prestižas Rusijoje ,,pakils“, o kiti nežinos.
Lietuvos generalinė prokuratūra veikė savarankiškai, dėl to netgi neinformavo apie Rusijos prašymą Vidaus reikalų ministerijos. Mes apie poėmį 2011-09-11 informavome Vidaus reikalų ministeriją, kuri 2011-09-22 pranešė, kad dėl to Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas (!). Kokia koordinacija ir subordinacija pačioje prokuratūroje, kad nežino kas ką veikia? Išeitų, kad prokuroras M. Dūda veikė autonomiškai?
Lietuva broliaujasi toliau
2012-01-18 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje konsultacijose su Rusijos atstovais buvo suderintas Susitarimo tekstas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir pasirašytas konsultacijų protokolas. Šiose konsultacijose dalyvavo Lietuvos Respublikos VRM, Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros atstovai. Rusijai atstovavo Rusijos Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Federalinės finansų stebėjimo tarnybos, Rusijos Federacijos tyrimo komiteto, FSB bei Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai.
2012-03-22 Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos VRM parengtas Susitarimo projektas ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, visų pirma su organizuotu nusikalstamumu“.
Atkreiptinas dėmesys, kad konsultacijose iš Lietuvos pusės dalyvavo 3 institucijos (nedalyvavo Užsienio reikalų ministerija ir VSD), o iš Rusijos pusės – 6 institucijos, įskaitant Užsienio reikalų ministeriją ir FSB.
Penkių puslapių Susitarimo projekto 1 straipsnio ,,Bendradarbiavimo kryptys“ pirmajame punkte nurodoma kova su terorizmu ir jo finansavimu. Įdomiai skamba šio straipsnio 3 punktas, nurodantis, kad ,,Šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir ekstradicijos klausimų“. Žinoma, kad tarp Lietuvos ir Rusijos įsigaliojusi 1995-01-21 ,,Sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ tebegalioja ir čia šalių susižinojimas vyksta tik per dvi abiejų šalių institucijas – Teisingumo ministeriją ir Generalinės prokuratūrą. Tokiu būdu šis Susitarimas tampa galingu Sutarties išplėtojimu ir supaprastinimu, nes pagal Susitarimą gauta informacija praktiškai bus pakankama greitiems procesiniams veiksmams vykdyti.
Dabar Susitarimo projekte veikia ir bendradarbiauja iš Rusijos pusės 8 tarnybos: Vidaus reikalų ministerija, FSB, Federalinė muitinės tarnyba, Rusijos Federacijos federalinė narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba, Federalinė finansų monitorinio tarnyba, Rusijos generalinė prokuratūra, Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo komitetas, Federalinė migracijos tarnyba. Iš Lietuvos pusės turėtų bendradarbiauti 6 tarnybos: VRM, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
Kokios bendradarbiavimo formos? Susitarimo 3 straipsnyje nurodoma: keitimasis informacija, keitimasis darbo patirtimi, stažuočių, konsultacijų ir seminarų organizavimas, pagalba ieškant besislapstančių asmenų, pagalba vykdant operatyvinius veiksmus, personalo kvalifikacijos kėlimas, bendrų mokslinių tyrimų organizavimas. Kiek ir kaip – susitars išvardytos institucijos. Galima numanyti, kaip plačiai atsiveria legalios galimybės Rusijos FSB šnipinėjimui.
Informacijos keitimosi 4 straipsnyje numatyta nusikalstamų grupių sudėties, terorizmo finansavimo būdų, asmenų nurodymas, netgi slaptos arba įslaptintos informacijos teikimas pagal atskirą šalių susitarimą. Šiame pasikeitime dalyvautų viršuje paminėtos 8 Rusijos ir 6 Lietuvos institucijos. Numatyta, kad prašymą galima perduoti ir žodžiu.
Susitarime numatytas galimumas perduoti ir asmens duomenis. Čia neva apsidraudžiama, kad ,,/…/ gavusios duomenis, kompetentingos institucijos gali juos naudoti tik tiems tikslams, kuriems jie buvo perduoti ir tokiomis sąlygomis, kokias nustatė juos perduodančios Šalies institucijos.“ Koks yra Rusijos FSB patikimumas? Beje, numatyta, kad šalys teiks neatlygintiną pagalbą įrenginiais ir medžiagomis reikalams spręsti.
Visa tai rodo Lietuvos pusės nuostatą, kad Rusija absoliučiai legitimi, teisinė ir patikima valstybė. Čia ir eina valstybinės sąmonės lūžio linija. Lietuvos iškelta byla E. Kusaitei tapo ženklu Rusijai drąsiai ir, kaip matyti, intensyviai žengti toliau į Lietuvos politinę, teisinę ir moralinę integraciją ir konstitucinės normos dėl nesijungimo į posovietinę erdvę atvirą ignoravimą.
Rusijos FSB atsisako Medininkų ir Sausio 13-osios bylų, o mes viskuo, be sąlygų atsiveriame.
Pabaiga kitaip
Kartais atrodo, kad Lietuva nevaldoma: nėra bendrų principų, sveiko proto, istorinės ir šiandieninės tarptautinės patirties. Suverenumo praradimas prasideda nuo sąmonės užvaldymo, savęs susimenkinimo, pavaldumo ir paklusnumo sindromo. Tai jau valstybės sąmonės lūžis netekus savigarbos ir išdidumo.
Regint tokią Rusijos FSB veikos puokštės pagarbą kyla daug klausimų. Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė 2012-03-14 argumentuotu raštu kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą dėl Rusijos FSB įtakos Lietuvos institucijose. Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius, Valstybės gynimo tarybos sekretorius, atsakė, kad tokie klausimai šioje institucijoje nesvarstytini.
Lieka užsimerkti ir matyti besišypsančius VSD direktoriaus pavaduotoją, einantį direktoriaus pareigas Romualdą Vaišnorą, skaitantį Rusijos FSB kontradmiolo V. I. Didyk sveikinimo ir padėkos laišką, VSD antiteroristinės tarnybos šefą Arūną Paukštę, nešantį į Vilniaus sulaikymo izoliatorių E. Kusaitei rankšluostį ,,iš Egipto“, generalinio prokuroro pavaduotoją Vytautą Barkauską, kviečiantį keturis Dzeržinskio grūdinimo vyrus iš FSB į savo rezidentūrą, prokurorą Justiną Laucių, trokštantį lietuviškai Vilniuje atsilyginti už FSB paramą Maskvoje, Algimantą Kliunką, gyvai siurbiantį FSB nepakartojamą patirtį, prokurorą Rolandą Tilindį, neteikiantį informacijos negeriems gandams paleisti, buvusį ministrą Raimundą Palaitį, paskutinėmis savo darbo dienomis be jokių sąlygų tikintį FSB padorumu, ir Joną Markevičių, valstybės gynimo tarybos sekretorių, sutinkantį, kad kiekviena Lietuvos institucija ir kiekvienas tų institucijų bet kuris pareigūnas savarankiškai, autonomiškai ir net nepriklausomai reguliuoja Lietuvos valstybės santykius su Rusijos FSB.
Atsimerkiu ir pagalvoju, kad Lietuva nežus, kol mes remsimės tokia patyrusia, patikima, nepailstančia Rusijos FSB ranka, kuri turi apie 150 tūkst. pareigūnų, tai yra 1,9 karto daugiau negu prie Stalino. Tad ir yra prieš ką kepurę nukelti.
Genadijus Ziuganovas, Rusijos komunistų partijos lyderis, taip kalbėjo: ,,Spec. tarnybos taip pat gyvena šalyje ir taip pat patiria eroziją ir sunykimą… Jos turi visa, kas reikalinga darbui, o jos vietoj to mus pasiklauso.“ (,,Itogi“, 2002-11-05, 6).
Pribrendo laikas tikrai apibendrinti abipusį patyrimą.