Prisiminus kaip buvo priiminėjamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų pataisos 2017 metais, tai galima tikėtis visiškai analogiškų veiksmų ir priimant įstatymo pataisas 2019 metais, nes ženklai rodo, kad kartojame tuos pačius veiksmus. Veikimo algoritmas išlieka toks pats, tačiau įstatymo pasekmės gali būti ženkliai skaudesnės, jei valdančioji dauguma patvirtins ir panaikins LR Konstitucijos 22 straipsnyje garantuojama teisę, jog „žmogus privatus gyvenimas neliečiamas“.
Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Šią Konstitucijos nuostatą reikėtų interpretuoti kaip galimybę rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, tik tokią galimybę reglamentavus įstatymu ar teismo sprendimu.
Tačiau Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipiasi per 3 dienas į teismą po vaiko paėmimo iš šeimos fakto. Teismo sprendimas įsigalioja per 7 dienas. Taigi 10 dienų informacija apie šeimą renkama neteisėtai.
Gal Seimas atsižvelgs į Konstituciją ir panaikins neteisėtą galimybę kištis į asmeninį šeimų gyvenimą ir išbrauks iš siūlomos Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo pataisos, numatytos 36 straipsnyje Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą? Šioje pataisoje nurodoma, jog gavus pranešimą, „visas pranešimo nagrinėjimo procesas yra fiksuojamas naudojant tarnybines garso ir (arba) vaizdo įrašymo priemones“.
Taip, numatyta, kad bus nufilmuoti jūsų nesuplauti kriauklėje indai, neišneštas šiukšlių kibiras, „neadekvačiai“ reaguojanti mama, kai iš jos rankų plėšiamas mylimas kūdikis. Visa, o gal tik reikalingiausia vaikų teisių specialisto pozicijai apginti filmuota medžiaga bus pateikta teismui kaip įrodymas, kodėl specialistai paėmė vaiką. Kiek buvo apklausta teisininkų, ginančių šeimas teismuose, tai daugelis jų vienareikšmiškai pasisako, kad šis vaikų teisių specialistų organizuotas filmavimas apgins tik pačių filmuotojų teises, bet ne šeimos.
Nereikia kaltinti ministro L. Kukuraičio neveiksnumu, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pasiruošusi vykdyti įstatymo pataisas ir dar praeitų metų gruodžio 4 d. sudarė sutartį dėl 150 filmavimo įrenginių įsigijimo, nors įstatymo pataisoms dar nepritarta.
Ir vėl čia galime pamatyti ministro L.Kukuraičio įžvalgumą, ateities matymą ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės A. Jakovonienės pavydėtiną rūpinimąsi savo darbuotojų teisumu.
Atsukime laiką – grįžkime į laiką prieš dvejus metus. Tuo metu Europos ir Norvegijos fondams, aktyviai besirūpinantiems senosios Europos genofondo atnaujinimu, buvo pradėti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo svarstymai. Iki tol vyko intensyvus darbas NVO pasitarimuose, ministerijoje. Anot pašnekovų, nenuilstanti Dovilė po 3 dienas per savaitę nuo ankstyvo ryto iki darbo pabaigos aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojams įstatymo svarbą.
Ledas buvo pralaužtas iki įstatymo priėmimo Seime likus pusei metų, kai 2017 m. kovo 24 d. buvo paskelbtas ANKSTYVOSIOS INTERVENCIJOS MODELIO RENGIMO IR MOKYMŲ PASLAUGŲ PIRKIMAS.
Nors pirkimas buvo finansuojamas EU ir Lietuvos lėšomis, tačiau atsirado tik vienas pardavėjas, nors Lietuvoje gausu mokslininkų, institutų, įstaigų, dirbančių socialinėje srityje. Sutartis su UAB „EKONOMINĖS KONSULTACIJOS IR TYRIMAI“ už 511.720,00 EUR buvo sudaryta 2017 m. gegužės 11 d. Paruošti grėsmių lygių nustatymo lentelėms, pagal kurias šiuo metu iš šeimų atiminėjami vaikai, buvo numatytas penkių mėnesių laikas – iki 2017 m. spalio 31 d. Dokumentas vėliau įgavo lankstesnę, mobilesnę formą ir tapo prieinamas specialistams internete, kur tu bevažiuotum.
Ar galima paruošti grėsmių nustatymo lygių lenteles, pagal kurias sprendžiami tūkstančiai žmonių likimų per 5 mėnesius? Taip, galima, nes paanalizavus šį 0,5 mln. Eur kainavusį dokumentą, matyti, kad tai daugeliu atveju copy&paste lentelės iš Jungtinės Karalystės vaiko teisių apsaugos. Sakote, gerai, kad kopijuojame nuo JK, Norvegijos, ir diegiame pas save šalyje. Gal ir gerai būtų, jei mūsų šalyje būtų kitokios tradicijos, gyvenimo būdas, išsimokslinimas ir, galiausiai, socialinė ir ekonominė aplinka bent kiek panaši į šių šalių.
Priminsiu, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, vadinamoji Matuko reforma, buvo priimtos Seime 2017 m. rugsėjo 28 d., o visi pirkimai pradėti pusę metų iki įstatymo priėmimo.
Kaip sako ilgametė vaikų teisių saugotoja, Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė R.Šalaševičiūtė, jog „Tai išpūstas burbulas“.
Nėra jau to išpūsto burbulo, nes šis burbulas jau sprogo sukeldamas didžiules bangas, užliedamas žmonių ašaromis, purvu visus tuos, kurie tą burbulą pūtė – 28 metus kūrė šią nežmonišką vaiko teisių apsaugos sistemą.
O gal mūsų šalyje viskas gerai, nes tik nedidelė dalis žmonių nesupranta, kaip daromi viešieji pirkimai, kokiomis procedūromis priiminėjami įstatymai? Gal todėl ir šiandien, svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, pasiūlymų nepateikė nė viena asociacija, politinė partija ir kiti suinteresuoti žmonės? Kam tą daryti, jei viskas ir taip aišku, kas nuspręs, ką pirksime, kas bus pardavėjas, kas pirkėjas. Juk taip ženkliai paprasčiau gyventi… Tik ar visiems lengviau?
P. S. Ši publikacija paruošta kartu su Lietuvos pilietiškomis šeimomis, aktyviai besidominčiomis Vaikų teisių apsaugos sistema.
