Lapkričio 11 dieną Kaune vykusio piketo „Mes už teisingumą“ dalyviai kreipėsi raštu į Kauno apygardos prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ragindami nuo kalbų apie tai, kaip svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybės, tarp jų – ir teisėsaugos institucijomis, pereiti prie konkrečių veiksmų, kuriais būtų šalinami, visuomenininkų manymu, patys didžiausi teisėsaugos darbo trūkumai, pasimatę vykdant buvusios teisėjos bei Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos procesą ir parenkant jai kardomąją priemonę.
Piketo „MES UŽ TEISINGUMĄ!“ dalyviai
Atsakingas asmuo:
Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto narė
Tatiana Narkyavichene,
tel. 8 612 69766, tnklonis@gmail.com
Kauno apygardos prokuratūrai
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Kaunas
2019 m. lapkričio 11 d.
Pripažindami, kad visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis yra vertybė,
PRAŠOME:
1. Informuoti visuomenę apie N.Venckienės ekstradicijos rašto turinį:
1.1. Kokie kaltinimai buvo suformuluoti, kas atliko tyrimą ir pateikė įrodymus JAV;
1.2. Kokį sprendimą priėmė JAV teisminės ar kitos institucijos dėl kiekvieno pateikto kaltinimo;
1.3. Kokiais motyvais JAV institucijos grindė sprendimus atmesti konkrečius kaltinimus.
1.4. Prašome šią informaciją oficialiai paskelbti LR Generalinės prokuratūros interneto puslapyje.
2. Prokuroro D.Jakučio viešai išsakyti teiginiai, kad įtariamoji N. Venckienė slapstėsi šešerius metus, yra daugiau nei nekorektiški (skaityti ČIA).
Turėdamas visą informaciją apie tai, kada N.Venckienė išvyko iš Lietuvos, kad atvykusi į JAV ji, įstatymų numatyta tvarka, paprašė prieglobsčio, ir žinodamas, kada ji buvo JAV sulaikyta, paskelbė apie įtariamąją tikrovės neatitinkančią, galinčią pakirsti pasitikėjimą, informaciją (LR BK 154.1 str. Šmeižimas), šiais savo veiksmais siekdamas pagrįsti neadekvačiai griežtą prašymą teismui dėl kardomosios priemonės N.Venckienei paskyrimo.
Prokuroras nesugebėjo (ar nepanorėjo) suvokti skirtumo tarp situacijų, kuomet žmogus slapstosi (išvaizdos, tapatybės pakeitimas, gyvenamosios vietos slėpimas), ir kai persekiojamas politikas, atvykęs į kitą valstybę, įstatymų numatyta tvarka prašo prieglobsčio, deklaruoja šalyje savo gyvenamąją vietą, dirba, mokosi ir t.t.
Prašome informuoti, kokias priemones Kauno apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra panaudos, kad panašios situacijos nepasikartotų.
3. Kai prokuratūra NEATSAKINGAI pateikia visuomenei aktualią informaciją, atsiranda vietos teisininkų spėliojimams, kodėl atmesti ekstradicijos kaltinimai (VU Teisės katedros dėstytojo dr. Remigijaus Merkevičiaus formuluotė – klausytis ČIA nuo nuo 07:50).
„Lietuvos ryto“ žurnalistė A.Kuznecovaitė, priskyrusi sau visuomeninio kaltintojo vaidmenį, skleidžia įvykių versijas, nuolat atskleisdama ikiteisminių tyrimų detales (pvz., ČIA).
PRAŠOME ištirti ikiteisminių tyrimų duomenų atsiradimo žiniasklaidoje aplinkybes ir nustatyti atsakingus už tai asmenis.
Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros vadovybė privalo išsklaidyti visuomenės abejones dėl prokurorų darbo skaidrumo ir jų atsakomybės.
Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto narė
Tatiana Narkyavichene
Piketo „MES UŽ TEISINGUMĄ!“ dalyviai (15 parašų)