Šiandien VDU vyko konferencija apie gerovės valstybę, kurią atidarė ir skaitė pranešimą ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Valstybėje šeimininkauja galingieji. Jokio kontrakto, jokios derybos tarp turčių ir vargšų nevyksta, nes silpnesnioji pusė yra pastumta į šalį. Ekonominė, mokestinė, socialinė sistema su ilgamete politinių partijų „pagalba“ įtvirtino atskirtį, stabdo valstybės vystymąsi, mažina socialinį teisingumą, politinį pasitikėjimą. Ekonomika auga, atskirtis didėja. Atėjo metas padaryti tam galą.“
Abejonių nelieka – Prezidentas mato aiškiai ir konkrečiai.
Namas Pūčkorių atodangoje, ilgametis darbas bankinei sistemai, nekilnojamo turto bumo skatinimas, galingjų darbo kodekso stūmimas?
Taip, abejonių buvo, ir jos buvo pagrįstos. Tačiau kai šitaip aiškiai įvardijama Lietuvos valstybės karieso šaknis, negali nepalaikyti. Dar nė vienas Prezidentas nematė ir neformulavo taip aiškiai. (Adamkaus „oligarchija“ buvo smerkiama iš idealistinių aukštumų – be jokio plano, Grybauskaitės „oligarchai“ buvo konkretūs ir jai pakenkti norintys em dži baltiko tipo veikėjai, o ne valstybės raidai kenkianti sistema).
Gali būti, kad valstybės istorijos ir atsakomybės už vastybingumą pajautimas braukia brūkšnį individualiai savanaudiškai karjerai ir ateina savivoka, kad reikia grąžinti skolą Tėvynei.
Tik „gyvulių ūkis“ yra išsikerojęs plačiau nei tik mokestinėse lengvatose. Tai ir LRT, ir platesnė viešoji erdvė, ir teisėsauga, ir atskiri sektoriai tokie kaip notarai, antstoliai, odontologai; vaistų/bankų/maisto/kuro mažmena.
Vienintelis Prezidentui likęs kelias – telkti visuomenės pasitikėjimą, eiti ir burti „apačių“ sektorius su Planu. Tai vienintelis būdas pralaužti oligarchines barikadas. Kitas variantas – likti „normaliu“ Prezidentu, t.y. oportunistiškai mėginti išlaikyti reitingus, kada reikia pakalbėti apie gerovės valsybę, ir taip irtis link antrosios kadencijos, t.y. tapti dar vienu valdžios konfigūracijos subjektėliu.
Ar Prezidentas ryšis telkti tautą rimtai, tikrai reformai?