Vilma Danauskienė | delfi.lt/m360
Seimo Kultūros komitete beveik metus derintas ir Seimui teikiamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektas tėra kosmetinis, ir užsibrėžtų tikslų – sustiprinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės įtakos – nepasieks, teigia žiniasklaidos teisės ekspertė, dr. Liudvika Meškauskaitė.
Tai žinoma advokatė pažymėjo trečiadienį, pristatydama savo pačios rengtą ekspertinę išvadą Kultūros komiteto posėdyje.
„Nepriklausomumo turinys yra išaiškintas Konstitucinio Teismo doktrinoje. Teismas pabrėžė, kad nepriklausomumas nacionalinio transliuotojo – tai ne vien tik nepriklausomumas nuo politikų. Šitas nepriklausomumas yra žymiai platesnė sąvoka. Tai yra ir nepriklausomumas ir nuo verslo struktūrų, ir nuo atskirų asmenų. O jeigu taip liaudiškai pasakysiu, tai ir nepriklausomumas nuo kažkokių tai asmeniškų ambicijų“, – Seimo komitete teigė L. Meškauskaitė.
Pasak L. Meškauskaitės, didžiausią pavojų kelia dabar siūlomame įstatymo pakeitimo projekte numatytas valdymo ir kontrolės funkcijų neatskyrimas, taip pat didžiosios valdymo galios sutelkimas viename asmenyje – įstaigos generalinio direktoriaus pozicijoje.
Siūlomame įstatymo projekte numatoma, kad LRT valdymo organai yra du: kolektyvinis organas – LRT Taryba ir vienasmenis valdymo organas – LRT generalinis direktorius.
LRT generalinės direktorės pareigas eina Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT Taryba kartu yra ir valdymo kontrolės funkciją atliekantis priežiūros organas.
Toks modelis, pasak dr. L. Meškauskaitės, kelia pavojų. „Visada labiau nepriklausomumą užtikrina kolegialus organas, ne vienasmenis. Vieną žmogų yra žymiai lengviau paveikti ir politikams, ir verslo struktūroms, ir panašiai. Mano giliu įsitikinimu, šitas įstatyminis reguliavimas ir šita valdysena – jie nepriklausomumo per daug neužtikrins. Nes kolegialus vienas vadovas, jis yra labiau paveikus, gali būti ir asmeninėms ambicijoms, tiek verslo struktūroms, tiek taip pat ir politikams“, – teigia žinoma žiniasklaidos teisės ekspertė.
Apie tai, kad reikėtų kai kurias valdymo funkcijas iš administracijos vadovo perkelti kolektyvinio valdymo organui – LRT Tarybai, Kultūros komiteto posėdyje užsiminė ir LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis.
Pasak jo, Kultūros komitete sudarytoje darbo grupėje, kuri beveik metus rengė įstatymo projektą ir kurioje dalyvavo ir LRT Tarybos deleguoti atstovai, buvo sutarta, jog būtent Tarybos funkcijoms turėtų būti priskirta generalinio direktoriaus pavaduotojų skyrimas.
„(2019 m.) gruodžio 18-tos dienos darbo grupės posėdyje mes diskutavome nemažai ir pertvarkėme bei perskirstėme Tarybos ir administracijos direktoriaus funkcijas. […]
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.