Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus KLA-18 (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu D. Jauniškį į tribūną.
D. JAUNIŠKIS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šiandien esu pakviestas atsakyti į pluoštą kelių jūsų kolegų pateiktų klausimų.
Kiek anksčiau išsamius atsakymus į juos raštu perdavėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Kai kurie atsakymai yra su slaptumo žyma. Dėl šios priežasties čia ir dabar pateikiami atsakymai, tiksliau, kai kurie iš jų, gali būti kiek lakoniški, tačiau ne mažiau tikslūs ir teisingi.
Prieš pradėdamas atsakinėti į klausimus tik priminsiu, kad tyrimą neseniai atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, jog Valstybės saugumo departamentas veikė teisėtai, laikydamasis įstatymų. Neteisėto veikimo savo ruožtu nenustatė nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Generalinė prokuratūra.
Klausimų yra net 22, todėl negaištant laiko leiskite pradėti pateikti atsakymus į juos. Prieš kiekvieną atsakymą perskaitysiu klausimą, kaip jis yra surašytas.
Pirmas klausimas. Ar Valstybės saugumo departamento (toliau tekste – VSD) vadovas turi teisę duoti pavedimą žodžiu savo pavaldiniams surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje, ir jų aplinkas Valstybės saugumo departamento duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose ir (arba) juos patikrinti? Jei taip, prašom atsakyti, kaip toks procesas (žodinis pavedimas) yra įgyvendinamas, kaip dokumentuojami tokie pavedimai, kokiais teisės aktais ir kada teisė žodžiu duoti pavedimus rinkti (patikrinti) tokio pobūdžio informaciją yra įtvirtinta?
Atsakau taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatomis, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus tiek raštu, tiek žodžiu padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui.
Detali informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius informacijos tikrinimą VSD informacinėje sistemoje ir kontrolės užtikrinimą, buvo pateikta mūsų rašte šių metų kovo 19 dieną Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pažymėtina tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos, nustatė, jog VSD vadovybės pavedimai atlikti patikrinimus asmenų, galimai susijusių su rizikomis, pavojais ar grėsmėmis visuomeniniams politiniams procesams, iš esmės buvo formuluojami ir jų įgyvendinimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir VSD direktoriaus patvirtintais vidaus teisės aktais, tai yra įsakymais, vidaus tvarkų aprašais, nuostatais ir taisyklėmis.
Antras klausimas. Kiek asmenų VSD turi teisę pavesti VSD pareigūnams žodžiu surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje, ir jų aplinkas VSD prieinamose duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose ir (arba) juos patikrinti?
Valstybės saugumo departamento vadovybė, tai yra direktorius ir direktoriaus pavaduotojai, turi teisę žodžiu pavesti kompetentingam padaliniui patikrinti VSD informacinėje sistemoje, ar Valstybės saugumo departamentas teisės aktuose nustatyta tvarka anksčiau nėra gavęs informacijos, siejamos su rizikos veiksniais ar grėsmėmis valstybės saugumui.
Trečias klausimas. Viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis pareiškė, kad per metus VSD patikrina apie 80 tūkst. asmenų. Kiek asmenų VSD patikrino VSD direktoriaus ir kitų žodinį pavedimą turinčių teisę duoti asmenų žodiniu pavedimu 2018 ir 2019 metais?
Pažymėtina, kad visi viešojoje erdvėje nurodyti apie 80 tūkst. atliktų tikrinimų VSD informacinėje sistemoje yra susiję su 2019 metais vykdytų specialių administracinių funkcijų apimtimis, tai yra tikrinimai vykdomi dėl to, kad specialūs įstatymai įpareigoja VSD teikti išvadą dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui. Kaip pavyzdį pateiksiu dėl užsieniečių, prašančių vizos ar leidimo gyventi, investuotojų į strateginius objektus ir panašiai. Įvardinti tikrinimai nėra veiksmai, kurie kaip nors galėtų pažeisti ar suvaržyti asmenų privatų gyvenimą. Kaip jau buvo nurodyta, žvalgybos institucijos vadovybė, organizuodama institucijos darbą, turi teisę duoti pavedimus tiek žodžiu, tiek raštu padaliniams atlikti patikrinimą departamento informacinėje sistemoje. Žodinių pavedimų skaičius priklauso nuo Valstybės saugumo departamento vadovybės gaunamos informacijos. Detalesnę informaciją apie pavedimo atlikti tikrinimus formulavimą bei vykdymą VSD yra pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Ketvirtas klausimas. Ar Valstybės saugumo departamentas rinko žvalgybinę ar kitokią informaciją apie šiuos asmenis…
Iš viso klausime išvardinta 120 asmenų, aš neskaitysiu jų, nes tiesiog pritrūks laiko. Atsakymas yra labai paprastas ir aiškus – nerinko. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, gavus nurodytus asmenų sąrašus, nebuvo atliekami. Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas.
Penktas klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) informaciją apie minėtus asmenis, prašome nurodyti, ar tikrinimui buvo naudota informacija, kuri surinkta iš slaptų ir viešų šaltinių, duomenų bazių. Kokiu tikslu ji buvo naudojama ir kam buvo perduota?
Viešojoje erdvėje Valstybės saugumo departamento vadovas pripažino, kad buvo atliktas minėtų asmenų patikrinimas VSD duomenų bazėse. Prašome atsakyti, kokiu pagrindu tai buvo daroma (įvardinant teisės akto (aktų) pavadinimą, straipsnį, jo dalį?
VSD tikrino gautą informaciją VSD informacinėje sistemoje. Toks pavedimas atitiko ne tik Žvalgybos įstatyme įtvirtintą žvalgybos institucijos vadovo pareigą, tai yra organizuoti ir vadovauti žvalgybos institucijos darbui, tačiau ir konkretaus padalinio kompetenciją.
Tikrinimo metu surinkta informacija tretiesiems subjektams ar asmenims nebuvo perduota. Detalesnę informaciją šiuo klausimu VSD vėlgi pateikė atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ji yra įslaptinta.
Šeštas klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) žvalgybinę ir kitokią informaciją apie minėtus asmenis, prašome atsakyti, kas konkrečiai ir kada konkrečiai tokį pavedimą davė?
Kaip aš ir minėjau, kaip jau buvo minėta atsakant į ankstesnį klausimą, išsamią informaciją apie tikrinimų pavedimo formulavimą ir vykdymą VSD yra pateikusi atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Septintas klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) žvalgybinę informaciją apie minėtus asmenis, prašome nurodyti, ar pavedimas rinkti informaciją buvo rašytinis, ar žodinis, kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu davė šį pavedimą? Kaip ši informacija buvo panaudota ir kam perduota, kur ji saugoma?
Dar kartą pakartosiu, pasakydamas, jog VSD tikrino gautą informaciją VSD informacinėje sistemoje. Tikrinimo metu surinktos informacijos VSD neperdavė jokiems tretiesiems asmenims ar subjektams. O detali informacija apie šį procesą yra pateikta atsakyme NSGK.
Aštuntas klausimas. Ar jūs, duodamas pavedimą rinkti informaciją apie minėtus asmenis, supratote, kad veikiate neteisėtai ir tai, kad toks jūsų pavedimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principus, kaip teigia pranešėjas?
Mūsų giliu įsitikinimu, tai yra mano giliu įsitikinimu, VSD atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, kurie nedarė jokios įtakos ir negalėjo daryti įtakos politiniam procesui, bei neabejotinai vadovavosi politinio neutralumo principu. VSD turėjo teisę ir net pareigą tvarkyti duomenis, kurie buvo būtini prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius daryti įtaką visuomeniniams politiniams procesams, tai yra pagal Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 pastraipą.
Devintas klausimas. Kas iš VSD vadovybės davė pavedimą (žodinį, rašytinį, konkliudentiniais veiksmais) išsiaiškinti, koks pareigūnas pranešė apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą Valstybės saugumo departamento, kas yra pranešėjas? Jei toks pavedimas buvo, prašome nurodyti, kada tiksliai jis buvo duotas, kas jį davė, kam buvo duotas. Jei tokio pavedimo nebuvo, prašome atsakyti, ar viešai paaiškėjus, kad pranešėjas patyrė spaudimą, VSD buvo atliktas tarnybinis (vidaus) tyrimas ir kokie sprendimai buvo priimti?
Atsakymas. Kai tik visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija apie pranešėjo pateiktą tekstą, pranešėjas savo iniciatyva informavo VSD imuniteto padalinį apie savo kaip pranešėjo statusą. Pabrėžtina, kad VSD vadovybė pavedimų išsiaiškinti, kas yra pranešėjas, nedavė, jokio spaudimo pranešėjui nedarė, tarnybinis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliekamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos pranešėjo teisinės apsaugos įstatymo nuostatas pranešėjo teisinės apsaugos procesus koordinuoja ir atitinkamus sprendimus priima kompetentinga institucija, šiuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Dešimtas klausimas. Ar VSD rinko informaciją ir (arba) atliko patikrinimą apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatus į prezidentus, pretendentus į kandidatus, jų aplinkas)? Jei taip, kas priėmė tokį sprendimą, kas davė tokį pavedimą, ar toks pavedimas (sprendimas) buvo aptartas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Valstybės gynimo taryboje, Vyriausybėje ar su kitais subjektais, kurie įstatymų yra įgalioti formuoti užduotis VSD? Prašome nurodyti tokius subjektus.
Pažymėtina, kad VSD nerinko informacijos nei apie kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, nei apie jų aplinką. Detali informacija šiuo klausimu vėl yra pateikta atsakyme NSGK. Atkreiptinas dėmesys, kad NSGK sprendime dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos nurodė, kad VSD, siekdamas užkardyti galimą trečiųjų šalių poveikį, 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose atliko ne tik visų kandidatų, dalyvavusių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir jų aplinkos rėmėjų bei komandos narių tikrinimus, bet ir kitų asmenų tikrinimus. Sprendimai atlikti asmenų patikrinimus buvo grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Žvalgybos įstatymo nuostatomis. Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais ir departamento direktoriaus nustatytomis žvalgybos užduotimis.
Vienuoliktas klausimas. Jei VSD rinko informaciją (atliko patikrinimą) apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatus į prezidentus, pretendentus į kandidatus), jų aplinkas, prašome nurodyti, apie kokius konkrečiai kandidatus (pretendentus) į prezidentus tokia informacija buvo renkama (atlikti patikrinimai), kas ir kodėl inicijavo šiuos patikrinimus (informacijos rinkimą)?
Vėlgi detalią informaciją VSD pateikė atsakyme NSGK. Ši informacija yra įslaptinta.
Dvyliktas klausimas. Jei VSD rinko informaciją (atliko patikrinimą) apie asmenų, dalyvavusių 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatų į prezidentus, pretendentų į kandidatus) aplinkas, prašome nurodyti, kiek iš viso asmenų buvo patikrinta (surinkta informacija). Prašome nurodyti kiekvieno kandidato (pretendento) aplinkos žmonių, apie kuriuos buvo renkama (tikrinama) informacija, skaičių, kas ir kodėl inicijavo šiuos patikrinimus (informacijos rinkimą)?
Vėlgi detalią informaciją VSD pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ši informacija yra įslaptinta.
Tryliktas klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti pranešėjo poziciją, kad jūsų bei jūsų pavaduotojo veiksmus jis vertina kaip drausminį nusižengimą, o gal net nusikaltimą nesilaikant žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principų?
Pranešėjo pozicijos Valstybės saugumo departamentas nekomentuoja. Kompetentingos institucijos kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad teisės pažeidimų nebuvo padaryta. NSGK sprendime dėl Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento veiklos nurodyta, kad abejonės dėl VSD vadovybės veiksmų teisėtumo ir atliekamų patikrinimų pagrįstumo pranešėjui galėjo kilti dėl nepakankamai aiškaus vidaus darbo organizavimo, kai VSD vadovybės pavedimai VSD struktūriniams padaliniams, struktūrinių padalinių vadovams yra formuluojami ne tik raštu, bet ir žodžiu. Toks pavedimų formulavimas galėjo sudaryti prielaidas klaidingai interpretuoti ir (arba) vertinti vadovybės pavedimus. Vėl galiu atsakingai pareikšti, kad VSD, susipažinęs su NSGK kovo 30 dienos sprendimu dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos, įvertino pateiktas išvadas bei pasiūlymus ir neabejotinai imsis (šiuo metu jau yra atliekami veiksmai) atitinkamų priemonių, tai yra tobulinsime vidaus darbo organizavimą, pateiksime NSGK konkrečius siūlymus ir teisės aktų projektus, kuriais būtų išsamiai peržiūrėti ir tobulinami VSD vidaus darbo organizavimo principai.
14 klausimas. „Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD atliko patikrinimus apie vieno iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus (kaip vėliau paaiškėjo – G. Nausėdos) aplinką 2018 metų liepos mėnesį, nors minėtu laikotarpiu kandidatas G. Nausėda nebuvo paskelbęs apie savo kandidatavimą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, taip pat nebuvo jokio oficialaus kandidatų į Prezidentus sąrašo.“
Detali informacija šiuo klausimu VSD pateikta atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Galiu tik pabrėžti, kad keletą pastarųjų metų dar reikėjo oficialaus kandidatų registravimo. Departamentas fiksavo, kad užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos domėjosi visais galimais kandidatais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei jų aplinka. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad 2018 metų pavasarį paskelbtame viešame VSD ir (…) grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinime VSD perspėjo, kad artėjant 2019 metų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje.
15 klausimas. „Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD atliko patikrinimus apie vieno iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus (kaip vėliau paaiškėjo – G. Nausėdos) aplinką 2019 metų sausio mėnesį, nors minėtu laikotarpiu kandidatas G. Nausėda nebuvo pateikęs pareiškinių dokumentų dalyvauti Prezidento rinkimuose?“
Minėjau, kad VSD fiksavo, kad užsienio valstybių žvalgybos tarnybos domėjosi visais galimais kandidatais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei jų aplinka dar iki oficialaus kandidatų registravimo. Detalesnė informacija buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
16 klausimas. „Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD tikrino, rinko informaciją apie asmenis, verslininkus, į kuriuos, pasak pranešėjo, dar tik buvo ketinama kreiptis paramos rinkimuose? Kaip VSD buvo žinoma, kad G. Nausėda, kuris dar buvo nepaskelbęs apie kandidatavimą Prezidento rinkimuose, eis prašyti verslininkų paramos Prezidento rinkimuose?“
VSD, vykdydamas jam pavestas funkcijas, gauna informacijos iš įvairių šaltinių, įskaitant ir fizinius asmenis.
17 klausimas. „Ar kas nors iš kandidatų (pretendentų) 2019 metų Prezidento rinkimuose prašė VSD vadovo, kitų pareigūnų surinkti informaciją, patikrinti ją apie juos, jų aplinkas, politinius konkurentus? Jei taip, kada ir kas tokį prašymą išreiškė? Kaip buvo reaguojama į tokius prašymus?“
Pabrėžiu, VSD tokių prašymų negavo ir jokių nurodymų nevykdė.
18 klausimas. „Kaip galėtumėte paaiškinti pranešėjo pateiktą informaciją apie tai, kad VSD Seimo nario Ž. Pavilionio prašymu VSD rinko informaciją, kuri turėjo „paremti Ž. Pavilionį, informaciją, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“?“
Dar kartą pabrėžiu – VSD nevykdė nei Ž. Pavilionio, nei kitų asmenų prašymų.
19 klausimas. „Kiek kartų 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 29 d. laikotarpiu jūs arba jūsų atstovas buvote susitikę su Ž. Pavilioniu, kokie tų susitikimų tikslai, ar sulaukėte prašymų iš Ž. Pavilionio surinkti kompromituojančios ar kitokios informacijos apie jo politinius konkurentus?“
Atsakysiu taip. VSD direktorius, vykdydamas savo funkcijas, susitinka su įvairiais asmenimis, tarp jų ir Seimo nariais, ir tai yra faktas, įskaitant ir Ž. Pavilionį, tačiau jokių asmeninių prašymų ir pavedimų VSD nevykdo ir nevykdys. Žvalgybos informaciją VSD tvarko ir naudoja, ir teikia, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 16, 17, 18 straipsniuose.
20 klausimas. „Pranešėjas savo kreipimesi nurodo 2018 m. rugsėjo 25 d. gavęs VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio nurodymą paremti Ž. Pavilionį informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas. Taip pat nurodė, kad R. Bridikis nurodė vienam iš valdybų viršininkų atlikti paiešką viešuose informacijos šaltiniuose, buvo aptiktos dvi nuorodas, kurios perduotos direktoriui. Tą pačią dieną Ž. Pavilionis minėtas nuorodas pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetui. Kaip tai paaiškinsite?“
VSD jokios informacijos Ž. Pavilioniui neperdavė. Paaiškinsiu tiktai taip.
21 klausimas. „Ar jūs, jūsų pavaldume esantys pareigūnai esate sulaukę prašymų iš kitų Seimo narių, kandidatų 2019 metų Prezidento rinkimuose surinkti ir patikrinti informaciją apie jų aplinkas, finansinius rėmėjus, savanorius, štabų narius, konkurentus ir jų aplinkas.
Jei taip, iš ko konkrečiai gavote tokio pobūdžio prašymus, kada, kaip į juos reagavote?“
Atsakau. VSD nė iš vieno kandidato nesulaukė prašymo rinkti informaciją.
Paskutinis klausimas. „Ar 2019 m. balandžio 25 d.–2020 m. sausio 29 d. laikotarpiu jūs buvote apklausiamas STT, Generalinėje prokuratūroje apie aplinkybes, susijusias su pranešėjo pateikta informacija dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose?“
Atsakau labai paprastai – ne, nebuvau. Ačiū. Aš savo atsakymus baigiau.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus.
Gerbiami kolegos, pagal Statutą pirmiausia turi teisę klausti raštu pateiktų klausimų autoriai, todėl klausia P. Urbšys. Ruošiasi V. Bakas. O posėdžiui pirmininkauja Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
P. URBŠYS (MSNG). Šiaip aš jus laikau tikrai ryžtingu, drąsiu žmogumi, kuris visada žiūri tiesiai į akis. Vis dėlto visada esate tiesos pusėje. Bet tai, ką aš dabar girdžiu, šiek tiek suglumino, kad svarbiausi atsakymai yra pakišti po skraiste „slaptai“. Net tokie dalykai dėl skaičių. Nuo kada skaičius, kiek patikrino, yra įslaptintas? Nes jeigu mes viešai skelbiame skaičius, kiek yra inicijuotų, sankcionuotų priemonių žmonių atžvilgiu, kodėl jūs bijote to skaičiaus? Kodėl jūs labai konkrečiai neatsakote, kiek kartų buvote susitikęs su Seimo nariu Ž. Pavilioniu, kokie šių susitikimų tikslai?
D. JAUNIŠKIS. Skaičiai yra pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir tie skaičiai yra įslaptinti. Tam, mano galva, mes turime puikią teisę.
O kiek kartų aš susitikau? Dar kartą pabrėžiu, susitikau ne su vienu Seimo nariu ir aš manau, kad aš neturėčiau turbūt viešai diskutuoti, kokiais klausimais mes kalbamės. Mes kalbamės įvairiais klausimais. Klausimų yra įvairių – ir apie valstybės klausimus, ir apie diskusijas apie ekonomiką, apie dar kažką. Aš nežinau, kodėl aš turėčiau kalbėti apie kiekvieną? Matyt, susitikimų buvo, aš to neneigiu, bet tai aš darau visą laiką atvirai, nesislapstau kavinėse arba mieste kur nors. Visi susitikimai vyksta pas mane. Visas departamentas tai mato. Ir tai yra įrašyta mano darbotvarkėje. Tai galima patikrinti.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Toliau klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas direktoriau, aš noriu jūsų paklausti. Vis tiek artėja jūsų paskyrimas. Greičiausiai yra tokia politinė valia sekti, rinkti informaciją ar, kaip jūs vadinate, tikrinti žvalgybos bazėse informaciją apie Lietuvos aktyvius visuomenės veikėjus, politikus, jų aplinkas, nors aš, vadovaudamas komitetui, pirmąkart girdžiu, kad apskritai tokia informacija, tokie darbai buvo daromi ir kad tokie pavedimai buvo duoti.
Noriu jūsų dar paklausti. Artėjant Seimo rinkimams, steigiasi naujos partijos, yra naujų. Irgi galima jūsų paprašyti patikrinti ir informuoti Seimą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad gal yra blogų žmonių tose partijose, aplinkų? Noriu jūsų paklausti, kokius jūs kriterijus taikote, kada žmonės yra blogi politikai ir jų aplinka, ar yra geri, nes būtent pranešėjas savo pranešime minėjo, kad jūs žadėjote pateikti informaciją apie blogus. Tai kokie tie kriterijai yra blogų, galite juos išvardinti? Kiek ketinate tikrinti artėjant Seimo rinkimams žmonių? Kokie mastai tikrinimo gresia Lietuvai?
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū už tokį įdomų klausimą. Sakyčiau, jūs, kaip buvęs NSGK pirmininkas, turbūt turėtumėte suprasti, nes jums buvo pateikta daug informacijos. Aš manau, kad Valstybės saugumo departamento funkcija yra apsaugoti nuo išorės grėsmių. Automatiškai per tą prizmę mes ir žiūrime, ar tam tikri žmonės, kurie galbūt kandidatuos į Seimą, ar kur nors turi kokių nors ryšių, ar prie jų prieinama kokia nors bandoma daryti įtaką iš išorės. Per šitą prizmę, aš manau, yra puikiai surašyta įstatymuose ir per šitą prizmę mes ir tikriname, ir laikomės. Taip kriterijus ir nustatome.
Apie kiekius. Kaip aš galiu kalbėti apie kiekius? Kiek informacijos bus, kiek jos bus patikrinta, kiek grėsmių įžvelgsime, tiek mes informuosime sprendimų priėmėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas direktoriau, jūs turbūt puikiai žinote FTB istoriją, kad JAV FTB direktorius Dž. E. Huveris išbuvo 48 metus direktoriumi. Vieni jį vadino nacionaliniu didvyriu, kiti – monstru, treti – žmogumi, kurio prisibijojo net keturi JAV prezidentai. Kaip jūs įsivaizduojate tokią situaciją Lietuvoje? Ar tai įmanoma? Ir jeigu jūs tapsite direktoriumi, kokias dėsite pastangas, kad prieš rinkimus, baigiantis kadencijai, neišlįstų visokios pažymos, visokie pranešėjai ir panašiai? Kaip jūs stiprinsite tą imuninę sistemą, kad Lietuvoje VSD, jūsų vadovaujamą, galėtų kontroliuoti ir turėtų kontroliuoti tik viena institucija, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija? Kaip jūs to sieksite ir stiprinsite tai?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Aš manau, šita istorija parodė, kad vis dėlto yra daug darbų, kuriuos, matyt, reikėtų nuveikti ateityje, ypač galbūt stiprinant tam tikras procedūras departamento viduje ir, matyt, papildant tam tikrus įstatymus. Aš todėl dar kartą pakartosiu, esu ne kartą pasakęs viešai, kad iš tikrųjų remiu ombudsmeno idėją, kuri stumiama, man atrodo, ir Vyriausybėje, ir Seime. Ar tai bus ombudsmenas, ar kokia nors kita kontrolė žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų, bet aš matau, kad tai yra tiesiog būtina sąlyga šiais laikais.
Žinote, ar mes išvengsime skandalų? Aš manau, ne. Aš manau, kad visą laiką jų buvo ir bus, matyt, nes žmonės yra žmonės. Vienam galbūt gali pasirodyti, kad kažkas yra daroma nelegaliai ir galbūt bandant sukelti ar tam tikrą skandalą, ar dar ką nors. Žodžiu, iš principo manau, kad mums reikia įdėti nemažai darbo, matyt, ir kalbantis su savo darbuotojais. Tai aš čia, be jokios abejonės, stiprinčiau komunikaciją, matyt, ir viduje, kad mes galėtume galų gale susėsti ir išsiaiškinti, jeigu yra kokių nors neaiškių dalykų, nekeliant to į viešumą ir nekeliant visiškai nereikalingų, mano įsitikinimu, aistrų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes frakcijos susitikime, telesusitikime, diskutavome apie tai. Na, tikime jumis, kad į jus niekas nesikreipė rinkti informacijos, suprantame, kad jūs turite teisę rinkti informaciją ir teikti tam tikriems asmenims susipažinti su ta informacija. Bet ar nebūtų geriau labai aiškiai teisės aktuose įvardyti, kad tam tikri asmenys, kaip šiuo atveju rinkimų dalyviai, turi teisę kreiptis į jus, jog jo ar jos komandos nariai būtų patikrinti dėl lojalumo Lietuvos Respublikai? Man atrodo, yra pakankamai svarbu užtikrinti, kad dalyviai turėtų teisę į jus kreiptis, nepažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Žinote, aš nesu politikas, aš esu pareigūnas iš principo. Turbūt man diskutuoti politiniais klausimais ir kokie sprendimai turėtų būti priimti, ko gero, nebūtų ir etiška, ypač šioje salėje. Bet, aš galvoju, čia turbūt reikėtų pačiai valstybei apsispręsti, kaip mes tikriname tą lojalumą ir ką mes vadiname lojalumu valstybėje. Matyt, atitinkamai galbūt ir tie visi įstatymai turėtų būti priimti. Bet vėlgi aš turbūt norėčiau susilaikyti nuo šitų politinių komentarų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Atsisako. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas kandidate į VSD direktorius, aš noriu vieną klausimą. Kiek pagal jūsų surinktą ir pateiktą prokuratūrai informaciją iškelta baudžiamųjų bylų?
Antras klausimas, ar ne dėl to paleidote A. Paleckį į laisvę, susitarę su prokuratūra, su kuo, kad užsitikrintumėte Socialdemokratų, darbiečių balsavimą už jus, dabar balsuojant už jus Seime kaip generalinį direktorių?
Ir trečias klausimas, ar laisvas buvo Prezidentas, pasirinkdamas jus teikti kandidatu antrai kadencijai, nes, kaip žinome, surinkote informacijos nemažai ir galbūt jūs jį šantažuojate: jeigu neteiksite, pateiksime informaciją ir pradėsime apkaltą, kaip tai buvo padaryta nuo VSD – buvo pradėta apkalta Prezidentui R. Paksui?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimus. Labai griežtai paneigiu bet kokius tokius teiginius, kurie sako, kad Prezidentas gali būti įkaitas ar įtakojamas. Tai absoliutus, mano giliu įsitikinimu, nonsensas.
Dabar dėl A. Paleckio paleidimo. Nežinau, ar reikia čia tokią sąmokslo teoriją kelti. Tikrai nesitarėme. Teismas šitą dalyką padarė, kuo čia dėta prokuratūra ar VSD. Šituos sprendimus priima teismas, kaip mes galime daryti įtaką teismui. Tai yra absoliučiai nelegalu ir prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. (Balsas salėje) Kolegos, netriukšmaukite iš vietos. (Balsai salėje) Kolegos, atsakė tiek, kiek atsakė.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676(2) (svarstymas)
Kolegos, pereiname prie 1-6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676. Svarstymas. Yra norinčių kalbėti. Komitetas – D. Gaižauskas. Šiuo metu kalbame dėl atleidimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo pritarė bendru sutarimu D. Jauniškio atleidimui iš Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar užsirašiusių yra keturi. Diskutuoti skirtos penkios minutės. Gal skirkime dešimt minučių? Tada prašome visų kalbančiųjų pabandyti suspėti per dvi tris minutes. V. Bakas – pirmasis. Prašom. (Balsas salėje) Signataras kalbės dėl skyrimo.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu atsiprašyti visų pirma jūsų ir visų Lietuvos žmonių, kad šiuo sudėtingu mūsų šaliai laikotarpiu kalbame klausimais, kuriuos tikrai didelei daliai visuomenės nemalonu girdėti, bet jie yra labai svarbūs ilguoju valstybės laikotarpiu. Jie bus svarbūs tada, kai mes įveiksime šitą krizę ir kai sieksime ir norėsime, kad galėtume gyventi šitoje šalyje saugiai, saugiai daryti verslą, dalyvauti visuomeninėje veikloje, nebijoti reikšti savo nuomonę, nebijoti dalyvauti politikoje ir nebijoti savo pačių žvalgybos institucijų. Todėl turiu apie tai kalbėti, nes kitos progos nebus.
Keletas žodžių, kuriais tiesiog norėčiau paneigti dalį šmeižikiškos ir neteisingos informacijos, kuriai šiuo atveju atstovauja daugiau komiteto pirmininkas D. Gaižauskas, taip pat VSD direktorius.
Gerbiami kolegos, maždaug tuo metu, kai kovo mėnesį pas Lietuvos Respublikos Prezidentą atvykęs VSD vadovas pareiškė, kad fiksuos visus galimus, tai yra visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valdžios priimamais sprendimais, ir, suprask, valdžios kritikus stebės VSD… (Balsai salėje) Pone Anušauskai, jūs 2009–2012 metų laikotarpiu vadovaudamas komitetui tylėjote, kai „MG Baltic“, kiti koncernai grobstė mūsų šalį. Dabar paklausykite, gerai?
PIRMININKAS. Netriukšmaukite iš vietų, kolegos, leiskite kalbėti.
V. BAKAS (MSNG). Būtent tuo metu, kai pas Prezidentą po susitikimo buvo pareikšta, kad VSD stebės visus valdžios kritikus, Estijos Prezidentė, surinkusi tarptautinę skaitmeninių technologijų bendruomenę, kvietė nuhakinti krizę, kitaip tariant, nulaužti krizę. Tai rodo, koks atstumas mus skiria, net žiūrint į mūsų šalių demokratiją, į mūsų šalių prioritetus.
Kolegos, noriu pasakyti labai aiškiai, kad VSD direktorius šiandien bando prisidengti įstatymo nuostatomis, kurios jam leidžia administruoti procesą, bando pridengti žodinius nurodymus savo pareigūnams rinkti informaciją apie politikus, verslininkus, žiniasklaidos, kultūros veikėjus.
Kolegos, aš čia noriu M. Majauskui pasakyti: Mykolai, nereikia jokių papildomų įstatymų. Žvalgybos įstatymas draudžia bet kokius žodinius pavedimus ir bet kokius neteisėtus pavedimus kištis į žmonių privatų gyvenimą. Negalima to pakišti po administravimo sprendimais, tam yra labai aiškios procedūros, labai konkretūs Žvalgybos įstatymo straipsniai, kur yra sakoma, kaip yra duodami pavedimai kištis į privatų gyvenimą. Kišimasis į privatų gyvenimą pagal tarptautinę teisę yra ir tie atvejai, kai iš valstybei prieinamų duomenų bazių renkama informacija apie asmenis.
Kolegos, faktas, kad tai buvo kišimasis, buvo pažeistas privatus gyvenimas – ir daugybės visiškai su Rusijos grėsmėmis nesusijusių žmonių. Virš šimto žmonių buvo patikrinta: verslininkų, politologų, žurnalistų, meno, kultūros veikėjų. Jie nėra susiję su Rusija ir jie nėra planktonas, VSD direktoriau. Nesvarbu, kad jie yra šalia Prezidento arba politiko. Jų reikia atsiklausti, ar jūs galite juos patikrinti. Jie, ne Prezidentas, yra tikrinami.
Dar daugiau. VSD nesiaiškino… ne VSD, o komitetas šiuo atveju net nesiaiškino, kaip informacija buvo panaudota. Dešimtys lapų, dešimtys dosjė, kurias mes išsiaiškinome. Kaip ji buvo panaudota, kam perduota? Komitetas nedrįso to daryti. Jūs tą šiandien turite girdėti. Mano versija, pranešėjo versija, kad šia informacija buvo išskirtinai aprūpinamas ponas kandidatas G. Nausėda. Dalis tam, kad surinktų informaciją apie savo galimus verslo rėmėjus. Dalis žmonių oficialiai, verslininkų, stambiausių įmonių, garsiausių įmonių buvo tikrinami žodiniais pavedimais. Dalis jų parėmė kandidatą į Prezidentus oficialiai. Kita dalis, neaišku, ar parėmė oficialiai, ar ne, bet skaičiai įspūdingi.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau jūsų laikas baigėsi!
V. BAKAS (MSNG). Aš jums noriu pasakyti, paskutinė mintis…
PIRMININKAS. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). …dėl pranešėjo. Dar viena melo dozė, kurią skleidžia D. Gaižauskas ir VSD vadovybė viešojoje erdvėje, kuria siekiama sukompromituoti pranešėją. Kolegos, aš jums negaliu atskleisti tos pavardės, bet tas žmogus kartais turi didesnę patirtį negu šiandieninis VSD direktorius ir jo pavaduotojas, kartais, jis daugybę metų dirba VSD, jis eina labai rimtas pareigas…
PIRMININKAS. Vytautai, jūs jau išnaudojote pusę laiko.
V. BAKAS (MSNG). …ir mato visą paveikslą. Ir jis mato, kad taip elgtis, kaip elgiasi dabartinė VSD vadovybė, negalima.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Aš turėjau pareigą tai pasakyti ir aš kviečiu jus pagalvoti, ar mes balsuodami nesankcionuosime tokių žodinių pavedimų!
PIRMININKAS. Ačiū. Vytautai, ačiū.
Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už aptaškytą seilėmis mikrofoną. Iš tikrųjų, kai pasieki tam tikrą egzaltaciją, faktai lieka nuošalyje, nes kaip komiteto narys jūs gavote informaciją, galėjote ją vertinti, matėte, galėjote užduoti klausimus, gauti informacijos vėl. Tas buvo padaryta. Bet aš suprantu, kai egzaltuojasi taip žmogus, jam sunku tuos faktus ir realybę priimti tokią, kokia ji yra.
Iš tikrųjų pasitikėjimas yra užsitarnaujamas nuosekliu darbu, jis toks ir buvo ir pastaruosius penkerius metus. VSD veiklą daugiau mažiau stebiu pastaruosius tris dešimtmečius, gal daugiau – 12 metų. Aš suprantu, kad jums iš ekspertų varpinės labai sunkiai tas matėsi, kas buvo savo laiku, kai VSD nusivilko uniformas, atsiskyrė nuo teisėsaugos institucijų. Iš tikrųjų daug kas keitėsi. Tik grėsmės iš esmės nesikeitė. Keitėsi VSD direktorių vadovavimo metodai, informacijos pateikimas, priėmėjams teikiama informacija ir parlamentinė kontrolė taip pat keitėsi. Jeigu nebūtų tų veiksmų, priimtų įstatymų, atskiro Žvalgybos įstatymo, tai jūs dar kapstytumėtės toje pačioje pelkėje kaip ir prieš kokius 15 metų, kai dalis politikų, sprendimų priėmėjų, net nenutuokė, ką iš tikrųjų veikia VSD.
Dabar pabaigai, aš manau, kad iš tikrųjų reikia šviesti. Reikia šviesti visuomenę, reikia šviesti ir politikus, kurie yra tos pačios visuomenės atspindys, pavyzdžiui, kad būtų aišku, kuo skiriasi informacijos rinkimas ir jos tikrinimas, kuo skiriasi informacijos tikrinimas 55 tūkst. Europos Sąjungos vizų gavėjų, siekiančių teisės laikinai gyventi Lietuvoje, ir taip pat siekiančių dirbti su slapta informacija, ir kuo skiriasi sekimas. Aš matau, kad daliai ir čia sėdinčių tai yra tiesiog nesuprantami dalykai, ir man labai gaila, kad dalis savo akivaizdžias žinių spragas nesistengia likviduoti net ir sėdėdami šioje salėje, net ir gaudami tą informaciją. Todėl aš manau, kad šiam nutarimo projektui mes, be abejonės, galime pritarti, o vėliau dar galėsime diskutuoti prie paskyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro, man atrodo, tas klausimas dėl VSD vadovo nėra vien tik žinybinis klausimas ir tuo labiau kad kai kam, kurie nėra dirbę darbo, susijusio su slaptos informacijos rinkimu, atrodo, kad čia viskas gerai. Žinote, tie, kurie šiek tiek yra prisilietę prie šio darbo, akivaizdžiai nenori būti kvailinami.
Noriu atkreipti dėmesį į dabartinio vadovo paskyrimo aplinkybes. Ar jums nekilo klausimas, kodėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pasiūlyta kariškio kandidatūra į VSD vadovo pareigas, ir ne bet kokio kariškio, o karinių specialiųjų pajėgų karininko? Tai yra to žmogaus, kuris yra pripratęs veikti priešo teritorijoje ir kuris vadovaujasi principu – tikslas pateisina priemones. Tai yra suprantama, kai tu veiki priešo teritorijoje, bet jeigu tą patį principą tu pradedi taikyti čia savo piliečių atžvilgiu, tai jau neteisinga.
O kodėl buvo paskirtas jis ir pasiūlytas? Prisiminkime, tuo metu buvo informacijos nutekėjimo skandalas. Kai tuometinis VSD vadovas G. Grina iš karjeros pasirinko įstatymą, būtent jis inicijavo tyrimą dėl informacijos nutekinimo, kuris buvo tiesiogiai susijęs su Prezidente D. Grybauskaite, koks buvo jo likimas? Išmestas į gatvę. Po visos šitos istorijos, be abejo, reikėjo kariškio, kuris nedvejodamas vykdytų visus įsakymus. Ir kai tekdavo girdėti, kad bet kokia valdžios kritika tai yra kėsinimasis į valstybės stabilumą, tai tikrai darydavosi nejauku. Kai buvo inicijuotas „MG Baltic“ tyrimas, akivaizdžiai matėsi tai, kad jis baigsis ne kuo nors kitu, o Seimo narius nuves ten, kur nori būtent gerbiama Prezidentė. Todėl failai, kurie buvo susiję su koncerno ryšiais, su A. Kubiliumi, „Rosatomo“ ryšiai su A. Kubiliumi ir kitais Vyriausybės nariais, ypač Energetikos ministerija, buvo nutylėti. Valdantieji, jūs tuos klausimus įtraukėte į kitos tyrimo komisijos klausimyną. Štai ką aš dabar matau – tas tuščias vietas ir tą tokį balsavimą dėl atviro pasisakymo už ar prieš kandidatūrą, aš darau išvadą – ko gero, yra įvykęs sandėris. Galbūt yra pažadėta, kad šį kartą bus suteikta informacija apie konservatorius toje garsioje A. Širinskienės komisijoje. Gal mainais į tai šiuo atveju ir bus tie pritariami valstiečių balsai. Gal kiti tikisi, kad bus nutylėta ir nereikia kelti Seimo nario Ž. Pavilionio istorijos, kiek galėjo VSD prisidėti prie jo santykių aiškinimosi su V. Ušacku.
PIRMININKAS. Povilai, kiek dar reikės laiko?
P. URBŠYS (MSNG). Bet, mano giliu įsitikinimu, jeigu mes vis dėlto norime kurti valstybę, kurioje demokratija nebūtų tuščias žodis, mes tikrai turime pagalvoti, ar šita istorija dėl VSD tikrai yra tuščia ir niekinė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, A. Gumuliauskui nesuteiksiu žodžio, nes mūsų laikas baigėsi. Jūs turbūt vis tiek kalbėsite dėl kitų klausimų, nes… (Balsai salėje) Dėl skyrimo, gerai? (Balsai salėje) Dėl skyrimo. 30 sekundžių, greitai. Tai dėl motyvų pašnekėsite.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš vietos. Aš tiktai noriu pasakyti, kad iš 12 NSGK komiteto narių šitam nutarimui pritarė 11. Vieno žmogaus nuomonė kažkaip susikirto su daugumos.
PIRMININKAS. Ačiū.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677(2) (svarstymas)
Kolegos, 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677. Svarstymas. Yra užsirašiusių.
Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką D. Gaižauską. Prašom, komiteto nuomonė, nors ką tik A. Gumuliauskas pasakė, bet vis tiek. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo… Tiksliau, svarstyme dalyvavo 10 komiteto narių, 9 iš jų balsavo už, 1 balsavo prieš.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kolegos, frakcijos vardu… Dabar dar kartą dėl laiko, kurį skiriame. Skiriame viskam 15 minučių. (Balsai salėje) Neišeik, mes jau… (Balsas salėje) Mielas Petrai, yra darbotvarkė ir mes 12 val. 30 min. turime balsuoti. (Balsas salėje) Ne, 15 minučių. Prašau. A. Anušauskas frakcijos vardu? (Balsai salėje) Aš manau, kad tie, kurie jau kalbėjo, gali ir nesikartoti.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nesu užsirašęs kalbėti ir ne apie mane kalbame, bet kai svarbiam klausimui – nuomonių išdėstymui skiriama 15 minučių, tai yra trims žmonėms tikrai per mažai.
PIRMININKAS. Šiaip aš dar padidinau, gerbiamas kolega. Buvo skirta 10. Prašau. A. Anušauskas. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų paskyrimas tai šiek tiek ir kita tema, nes kalbame apie ateitį, su kuria susidursime ir mes, susidurs ir Valstybės saugumo departamentas, ir jo direktorius. Tai yra nauji iššūkiai, naujos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Beje, koronaviruso istorija ir mūsų vaizdelis, kuris dabar toks egzotiškas, tai įrodė. Jungtinėse Valstijose buvo įvertinta, kad jų žvalgyba šio viruso grėsmės tinkamai neįvertino. Matyt, mums taip pat reikėtų ir Valstybės saugumo departamente turėti vieną kitą specialistą, kuris išmanytų nekonvencines grėsmes, kurios atsiliepia nacionaliniam saugumui, verčia keisti darbo metodus. Jau dabar akivaizdu, kad uždarius sienas sumažėjo trečiųjų valstybių asmenų judėjimas, kitų šalių žvalgybų galimybės vykdyti tradiciniais kokiais nors agentūriniais metodais žvalgybą, apklausinėti mūsų piliečius, atvykstančius į jų šalis, tačiau stiprėja grėsmės kibernetinėje erdvėje, grėsmės informacijos saugumui.
Tad tęsiant darbus paskirtajam direktoriui penkeri metai prabėgs tikrai greitai. Aš tikiuosi, kad po penkerių metų departamentas bus iš tikrųjų XXI amžiaus technologijas visiškai išnaudojanti įstaiga, kuri ne teisių reikalavimų, kaip ir direktorius. Ir direktorius čia tikrai neturi būti lankstus, būtent drąsus, paisantis įstatymų, nepaisant patiriamo spaudimo, o politinio spaudimo yra ir bus, tai liudija ir pastarųjų poros mėnesių istorija.
Mūsų frakcija nutarė palaikyti šį paskyrimą, tačiau, be abejonės, mes žengiame į naują pasaulyje saugumo erdvę, kuri turės tikrai nemažai iššūkių, todėl stiprus direktorius, tai, beje, buvęs kariškis, beje, ir prieš tai buvęs direktorius taip pat buvo kariškis. Na, jeigu nežinojote, tiesiog primenu, kad G. Grina – taip pat pulkininkas. (Balsai salėje) Aš manau, kad tai bet kokiu atveju nieko nekeičia. Kiekvienas Prezidentas renkasi tuos žmones, kurie mano galintys ne tik dirbti tą darbą, bet ir turėti to darbo viziją, matyti toliau, aiškiau, bet aš dar kartą galiu tiktai apgailestauti, kad politikai užsimerkia prieš faktus. Užsimerkia, nes taip patogu, užsimerkia, nes taip labai patogu tęsti savo sužlugusias idėjas, mėginti jas įgyvendinti puolant Valstybės saugumo departamentą, beje, kaip instituciją.
Aš manau, kad turėjau progos ir anksčiau kalbėti dėl kai kurių veiklos metodų, ir anksčiau, gerokai anksčiau, ir daugiau kaip prieš dešimt metų. Aš suprantu, kad viskas keičiasi, bet mes turime matyti faktus, o ne nuo jų nusisukinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs sutaupėte kelias minutes. Kviečiu D. Šakalienę, tikiuosi, ji taip pat taip pasielgs. Tada mes spėsime pagal darbotvarkę. Prašom, Dovile.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, iš tikrųjų aš irgi tikrai sutaupysiu laiko, nes aš manau, kad prieš mane kalbėję žmonės, taip pat uždavinėję klausimus, ir kolega Arvydas iš komiteto pasakė pakankamai aiškiai ir konkrečiai apie procedūrinę, techninę kompetencijos prasme darbo pusę nacionalinio saugumo prasme D. Jauniškio kaip Valstybės saugumo departamento vadovo.
Bet, man atrodo, labai svarbu suvokti, kai skiriame būtent konkretų asmenį, personalijos savybes. Aš manau, kad daugelis atkreipė dėmesį, kad būtent per pirmąją kadenciją D. Jauniškis praskleidė tą kartasis gal ir nereikalingą paslapties šydą, kaip veikia Valstybės saugumo departamentas, kas yra žvalgyba, kaip veikia žvalgybininkai. Grėsmių ataskaitos skelbimas, diskutavimas apie ją, atviras aptarimas, gebėjimas atsižvelgti į tikrai labai greitai kintančią situaciją, kompetencija, kurios neužtemdo arogancija, sąžiningas, atviras, geranoriškas elgesys, man atrodo, yra tai, ko iš tiesų mes turėtume norėti iš žvalgybai vadovaujančio asmens. Man atrodo, kad šiuo atveju kariška drausmė labai gerai dera su atviru ir demokratišku požiūriu.
Tiek komitete, kiek mes dirbome, tiek, kiek matėme produktus, paruošiamus Lietuvos žvalgybos, tiek, kiek aptarinėjome tikrai labai sudėtingas ir jautrias situacijas, gebėjimas atvirai matyti ir mąstyti, ir įvertinti labai greitai besikeičiantį grėsmių žemėlapį, gebėjimas suvokti, kokių naujų savybių reikia mūsų žvalgybai, tikrai labai atkaklus darbas, perfekcionistiškai pildant žvalgybininkų gretas, man atrodo, leidžia mums pasitikėti, kad šis žmogus iš tiesų gali kokybiškai vadovauti demokratiškos valstybės žvalgybai, atsižvelgdamas į žmogaus teisių standartus ir jokiais būdais neperžengdamas tų ribų, kurios yra tiek nustatytos įstatymais, tiek vidinės etikos principais, tačiau kartu laikydamas mūsų valstybės ir piliečių saugumą pačia aukščiausia vertybe. Tad aš vienareikšmiškai palaikau šią kandidatūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs taip pat sutaupėte, Dovile. Kviečiu frakcijos vardu D. Gaižauską. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties prieš pasisakymą norėčiau sureaguoti į V. Bako išsakytus žodžius. Nežinau, neįsivaizduoju, ką V. Bakas veikia mūsų komitete, dar baisiau – pirmininkavo, kad jis iki šios dienos neatrenka, kas yra informacijos rinkimas ir informacijos tikrinimas. Informacijos rinkimas tada, kai sankcionuojami veiksmai, pasiklausymas, vykdomas sekimas. Gerbiamas VSD vadovas pasakė, to nebuvo daroma. O tikrinimas, kai surinktų duomenų bazėse patikrinami tam tikri asmenys, ar jie nėra objektai kitų žvalgybos tarnybų. Tai yra du skirtingi dalykai. Prevencija, sumaišyta su proaktyviu darbu. Bet ne apie tai.
Gerbiami kolegos, iš karto pasisakau, kad balsuosiu už D. Jauniškio paskyrimą. Raginu visus tai daryti, nes faktų, kodėl tai reikia daryti, tikrai daugiau, negu reikia. Kai kuriuos iš jų aš įvardinsiu, būtent tai, kas padaryta VSD vadovaujant D. Jauniškiui.
Išties reikia paminėti, kad tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai VSD direktorius antrą kartą vėl siūlomas antrai kadencijai. Kodėl? Išties VSD labai pasikeitė per paskutinius penkerius metus, tapo atviresnis, tą ir kolegė gana aiškiai akcentavo. Visuomenei kas metus pateikiama Nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaita, taip pat teikiami praktiniai pavyzdžiai, kaip apsisaugoti paprastiems piliečiams nuo užsienio tarnybų.
Taip pat noriu pažymėti, kad per tuos penkerius metus išaugo visuomenės pasitikėjimas VSD nuo 44 % iki 62 %. Tai išties ilgas kelias, įrodantis, kad visuomenė pradeda pasitikėti ir teigiamai vertina Valstybės saugumo departamento darbą. D. Jauniškiui perėmus VSD vairą, iš karto buvo patvirtinta nauja VSD strategija, nukreipta į šios žvalgybos institucijos stiprinimą, žmogiškuosius išteklius, jų motyvaciją ir sąžiningą tarnystę. Dėl efektyvios žvalgybinės veiklos, stiprinant ne tik Lietuvos bet ir visos Europos saugumą, VSD vertinama labai, galima sakyti, išskirtinai mūsų NATO ir Europos Sąjungos institucijų, kitų partnerių. Sąjungininkai išties pasitiki mūsų institucijų teikiama informacija bei grėsmių vertinimu.
Noriu akcentuoti mums visiems šiandien jau gerai žinomą atvejį, tai yra žvalgų apsikeitimo istoriją. Tai ligi šiol beprecedentis įvykis, kai, keičiantis žvalgais, pagalba buvo suteikta ir mūsų NATO sąjungininkei. Šis įvykis išskirtinis ir dar ilgai teigiamai bus vertinamas žvalgų pasaulyje. Profesionalios kontržvalgybinės veiklos dėka, užsienio žvalgybos tarnybų veikla Lietuvoje po diplomatine priedanga yra stipriai apribojama. Nutraukti bandymai verbuoti Lietuvos piliečius, padaugėjo ir nustatytų šnipinėjimo atvejų. Priešingai, nei teigia kai kurie kolegos, išskirtinai pagerėjo teikiamos informacijos sprendimų priėmėjams kokybė. Tai galiu atsakingai pareikšti kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. O užtikrinant ekonominį saugumą, Valstybės saugumo departamento informacijos pagrindu per ketverius metus net 27 nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys investuotojai buvo priversti keisti savo investicinius planus Lietuvoje. Taip buvo apsaugota mūsų ekonomika.
VSD aktyviai informavo kompetentingas institucijas apie užsienio žvalgybų projektų, tokių kaip Astravo atominė elektrinė, keliamas grėsmes. Didelis dėmesys buvo skirtas konstitucinių pagrindų apsaugai, grėsmėms politinei sistemai ir demokratiniams rinkimams šalinti. Žinoma, kaip ir kiekvienos institucijos veikloje, buvo iššūkių. Suprantama, kad šis svarstymas nepraėjo ir be to dėmesio, kurio sulaukė Valstybės saugumo departamentas, be abejo, ir direktorius, po viešų Seimo nario pareiškimų ir iš pranešėjo gautos informacijos paviešinimo. Galiu užtikrinti, kad informacija buvo kruopščiai patikrinta tiek STT, tiek Generalinės prokuratūros. Ir taip pat komitetas padarė beprecedentį įvykį – padarė parlamentinės kontrolės tyrimą, kurio metu susipažinome su pačia slapčiausia, iki tol niekas, ko gero, to nebuvo daręs, informacija. Ir atsakingai pareiškė, kad informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, nepasitvirtino, o išvados dėl tam tikrų įstatymų spragų buvo padarytos ir tam tikri įstatymų pakeitimai taip pat bus padaryti.
Ką noriu išskirtinai akcentuoti? Gerbiamas Petrai, ir jums taip pat sakau. Tai pirmas VSD vadovas, kuris rodo išskirtinai pozityvų požiūrį į ketinimą sukurti žvalgybinės veiklos kontrolės mechanizmą Lietuvoje, tai yra ombudsmeno institutą. Tai pirmas VSD vadovas, kuris remia šią iniciatyvą, yra ne kartą išsakęs komitetui tokio instituto atsiradimo svarbą ir pateikęs labai aiškiai argumentus, palygindamas su kitų valstybių praktika.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir dar daugelį kitų, mano nepaminėtų, taip pat į išskirtinai asmenines dalykines D. Jauniškio savybes, raginu visus balsuoti ir palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą antrą kadenciją. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, jūs paminėjote specialiųjų operacijų pajėgas.
Pabaigai norėčiau paminėti ir jūs turbūt puikiai taip pat žinote, nes jūs taip pat karininkas kaip ir aš atsargos, kad tarp karininkų yra ir garbės žodis, garbės kodeksas. Galiu atsakingai pareikšti, kad ne kartą bendravau su D. Jauniškiu tiek ir komitete, D. Jauniškis ne kartą yra pasakęs: aš tarnauju Lietuvai ir ne jokiems siauriems interesams. Ir tai yra mano garbės karininko žodis, jį davė pulkininkas, tai yra specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, ir aš neturiu jokio pagrindo juo netikėti.
Gerbiami kolegos, prašau palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mūsų laikas baigėsi, bet mes dar turime suteikti žodį Z. Vaišvilai. (Balsas salėje) Laikas mūsų baigėsi, Petrai, nesikarščiuok.
Signatarą Z. Vaišvilą kviečiu į tribūną. Iki dešimties minučių. (Balsas salėje) Penkių minučių. (Balsai salėje) Prašom, Z. Vaišvila. Prašom. Galima kalbėti per kaukę.
Z. VAIŠVILA. Aš labai atsiprašau, norėčiau kalbėti šiuo klausimu be kaukės. Jeigu liepiate su kauke, aš užsidedu.
PIRMININKAS. Prašom.
Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Petrai, aš manau, aš pasakysiu daug ką, ką jūs norite pasakyti. Visų pirma aš manau, kad yra nekorektiška procedūra: nepabalsavęs dėl D. Jauniškio atleidimo Seimas nėra laisvas diskutuoti apie jo paskyrimą. Tai yra teisingumo… (Balsas salėje) Na gerai, gerai, atsiprašau. Tai yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, kuris galioja nuo Romos teisės laikų.
Dabar aš kalbėsiu tik apie tai, kas yra grindžiama dokumentais, teismų sprendimais ir dar gyvais liudytojais.
2018 m. liepos 26 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą dėl ketvirtos Lietuvos žmogaus teisių ataskaitos. Jame nurodė, kad iš grėsmių nacionaliniam vertinimui turi būti pašalinti asmenys, kurie yra įrašyti dėl nuomonės reiškimo. 2016 m. kovo 30 d. D. Jauniškis ir A. Šiuparis, pristatydami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, nekalbėsiu už kitus, įrašė ir signatarą Z. Vaišvilą. Ačiū D. Jauniškiui už tai, kad jis, kaip tikras kariškis, atsiprašau, aš vadinčiau jį saldofonu, spaudos konferencijoje Seime pasakė, kad esu įrašytas dėl to, kad aš turiu savo nuomonę ir kaip signataras šią nuomonę garsinu Lietuvai. Aš nurodžiau Seimo valdybai minutes tos spaudos konferencijos, kurioje tai yra pasakyta.
Iki šiol Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas neįvykdytas. Taip, jis yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau visos Jungtinių Tautų komitetų išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, kuris išplaukia iš Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės. Geros valios principo esmė yra ta, kad sutarčių reikia laikytis, ir tarptautinėje visuomenėje yra laikomasi nuomonės, kad sprendimų viešumas ir tarptautinis dėmesys turi priversti valstybes, pažeidusias asmens teises, pakeisti priimtus sprendimus. D. Jauniškis 2016 m. kovo 31 d. prie liudytojų R. Paulausko, V. Makausko (atstovas spaudai) man pasakė, kad šį vertinimą pasirašė neskaitęs. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas raštu jau Generalinei prokuratūrai patvirtino, kad A. Šiuparis pasirašė šį vertinimą, net nevertinęs informacijos apie mane, ir kad tai nurodyta Valstybės saugumo departamento vadovo. Iš pradžių raštu jie man aiškino, kad tai yra valstybės paslaptis, dėl ko esu įrašytas. Po to, kai 2017 metų rugsėjo mėnesį privataus kaltinimo tvarka aš kreipiausi į teismą dėl jo asmeninės atsakomybės, 2017 m. rugsėjo 29 d. šis bailys parašė raštu, kad aš nesu grėsmė nacionaliniam saugumui. Tuo metu S. Punys, Vilniaus apygardos teismo teisėjas, sako, kaip gali būti du dokumentai, kaip gali… 10 minučių skyrėte, ačiū. Kaip gali būti du dokumentai, kur viename aš grėsmė nacionaliniam saugumui, kitame – ne?
O dabar apie moralę. D. Jauniškis buvo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus antrojo ešelono darbuotojas. Aš dirbau… Apie moralę, ką jis įrašė į grėsmes nacionaliniam saugumui. Z. Vaišvila 1991 m. sausio 13 d. kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės nariu. Man nežinant buvau išrinktas naktį Ministro Pirmininko pavaduotoju. Sausio 16-ąją, aukų laidotuvių išvakarėse, po aštuonių dienų nebuvimo grįžau namo persirengti kaip laidotuvių komisijos pirmininkas. 15 sekundžių mane skyrė nuo sulaikymo ir liudytojai yra pirmos apsaugos žiedo – Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus žmonės. Sausio 9 dienos vakare mane iš susitikimo parvežant informacija, kada bus imamas spaudos bokštas ir kiti, per 20 sekundžių vos nesulaikė Šiaurės miestelio divizijos spec. padaliniai. Sausio 8 dieną, visi žinome apie įsiveržimą į Seimą, buvau aš, kuris išėjo pro pralaužtas duris į minią, ir su E. Kaliačiumi kalbėjausi, kodėl mūsų OMON’as valandą vėliau atsirado. Po pučo Maskvoje su pirmu ešelonu dar gyvais D. Grybauskaitės laikais išmėtytais iš Vadovybės apsaugos departamento žmonėmis su automatais mes buvome TSRS gynybos ministro J. Šapošnikovo priimamajame.
Susipažinęs su D. Grybauskaitės laikais 2013 m. lapkričio 3 d. Generalinės prokuratūros nutrauktu tyrimu dėl mano ir iš viso 25 nukentėjusiųjų sumušimo Maironio gatvėje spaustuvėje, kur mes gynėme taikos priemonėmis paskutinę spaustuvę, Lietuvos valdžiai leidžiančią spausdinti, po daugybės metų aš pamačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimą, S. Lemežio nuomonę: mus talžiusi TSRS vidaus kariuomenė vykdė mūsų teisėsaugos funkcijas. Šis teisėjas dar teisėjas.
Ką aš dar pasakysiu. Šioje byloje, aš susipažinau su medžiaga, aš sužinojau, kaip aš du kartus buvau sąmonės netekęs. Po septynių smūgių „bananu“ į galvą, TSRS vidaus kariuomenė vožė man į galvą ir mane atjungė. Antrą kartą atjungė, kai kareiviai išnešdami mane apsvaigusį numetė žemyn galva prochodnoj. 1991 m. (klausykite!) kovo 19 d. sulaikius A. Butkevičių, krašto apsaugos vadovą, OMONʼui…
PIRMININKAS. Jums liko dvi minutės, kolega.
Z. VAIŠVILA. Dvi liko. Ačiū.
Sulaikius OMONʼui, aš nuvažiavau pas A. Žitnikovą, vidaus kariuomenės vadovą. Tą, kurio kareiviai mane su kitais 25 talžė. Ir mes per 12 valandų išsprendėme. Mes be D. Jauniškio ir be jokios apsaugos su vidaus reikalų ministru P. Liubertu nuėjome į bazę išlaisvinti A. Butkevičiaus.
Šis žmogus apšaukė mane nacionaline grėsme ir bailys parašė raštą, kad jis toks nėra. O dabar apie jo melagystes. 2016 m. kovo 31 d. jo kabinete aš įteikiau prašymą ne tiktai išmesti mane iš grėsmių vertinimo. Aš pateikiau Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir ambasados atsakymą apie tai, kad Prezidentė D. Grybauskaitė iki šiol yra valstybės Rusijos paslaptis. Ir atsakymą aš gavau, kaip į klausimą, jį gali patvirtinti dar gyvi liudytojai, kad 1991 metais, tada, kai mes tai darėme, ji dirbo TSRS ambasadoje Vašingtone. Šis melagis D. Jauniškis prie minėtų liudininkų pasižadėjo tai tirti. Jis neištyrė to. Teisėja R. Gudienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nurodė Generalinei prokuratūrai teismo nutartimi išreikalauti medžiagą iš šių veikėjų, kad jie tiria tą grėsmę Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas baigėsi. Atsiprašau. Ačiū.
Z. VAIŠVILA. Ačiū. Aš prašau… baigdamas paskutinę mintį pasakau. Dariau Jauniški, jeigu esi ne menkysta ir vyras, pats atsiimk šią savo kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar pagal mūsų sprendimą mes turime daryti dešimties minučių sanitarinę pertraukėlę. Dešimt minučių. Ačiū.
Po to Valstybės kontrolės pateikimai ir balsavimai. Po dešimties minučių. Pertrauka dešimt minučių. (Balsai salėje)