Olava Strikulienė | respublika.lt
Kasmet atėjus gegužei žmonės prisimena 2012 m. Kauno rajone, Garliavoje, įvykdytą mergaitės paėmimą. Būtos ar nebūtos pedofilijos istorija vis dar domina visuomenę, mat jai trūksta atsakymų ir patikimų įrodymų, kas tuomet vyko Kedžių šeimoje. Ir net pargabenus Neringą Venckienę į Lietuvą bei uždėjus jai apykoję, aiškiau nepasidarė. Ypač neturint jokių žinių, kaip dabar gyvena mergaitė. Už kurią meldėsi visa Lietuva.
Gegužės 17-ąją suėjo lygiai 8 metai nuo įvykio, vadinamo Garliavos šturmu. Kai 240 policijos pareigūnų Garliavoje išsklaidė Laimutės ir Vytauto Kedžių namą saugojusius žmones ir perdavė Kedžių anūkę, 8 metų Deimantę, jos motinai Laimutei Stankūnaitei.
Perdavimas – pernelyg neutralus žodis. Feisbuke buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus išplatino vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip mažoji Kedytė, apkabinusi savo tetos N.Venckienės kaklą, muša L.Stankūnaitei per rankas, klykia ir nė už ką nesutinka palikti senelių namų.
Vėliau prie Kedžių namų susirinkusieji pamatė, kaip L.Stankūnaitė ir jos advokatas Gintaras Černiauskas iš namų išneša į pledą suvyniotą mergaitę, įsodina į automobilį ir išvažiuoja. Nuo to laiko apie L.Stankūnaitę ir jos dukrą, kurios, suteikus naujas tapatybes, slapstomos kažkur užsienyje, pagal liudininkų apsaugos programą. Kur, seneliai Kedžiai ir N.Venckienė, nežino. Kodėl paauglė Deimantė, kuriai dabar 16 metų, nesistengia bent per socialinius tinklus susisiekti su savo pusbroliu Karoliu Venckumi, gyvenančiu JAV, Čikagoje? Arba su pačia teta N.Venckiene, kurios, kaip matoma vaizdo įraše, vaikystėje taip nenorėjo palikti?
„Nežinau, – į klausimą atsakė N.Venckienė, – man atrodo, kad kažkas su ja negerai. Jei būtų gerai, sisteminė žiniasklaida vis vien ją parodytų. Kaip kadaise, kai dar Lietuvoje su L.Stankūnaite ją saugojo, rodė pievoje lakstančią.
Deimantė 2014 ir 2016 metais davė parodymus teisme nuotoliniu būdu. Pasakojo, kaip mano mama vairavo automobilį, apkrovusi žolėmis, Deimantę vežė į mišką, miške laukė moteris su šautuvu ir liepė pasakoti apie pedofiliją. Nors mano mama net nemoka vairuoti. O paskui pasakojo, kad jos mamos namuose buvo trys vyrai ir liepė kažką daryti. Realybę su fantazijomis painioja. Apklausa vyko 2–3 valandas, mergaitė visą laiką verkė, padarė pertrauką.
Per vieną teismo posėdį advokatas G.Černiauskas ją laikė už rankos. Taip elgiamasi su mergaite, patyrusia seksualinę prievartą!“
– Kaip manote, kodėl jūsų dukterėčia nebūtus dalykus apie mišką, šautuvą pasakoja?
– Nežinau. Dabar ji jau 16-metė panelė. Kai buvo dar 8-erių, Deimantė labai gerai skaitė, rašė, lankė muzikos mokyklą, baseiną, nes puikiai plaukė, buvo aukšta, stipri. O dabar su ja kažkas ne taip…
– Kaip manote, kokioje valstybėje Deimantė šiuo metu gyvena?
– Aš su kitais pakalbu, paspėlioju. Turiu daug giminių Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, bet jokių duomenų nėra. L.Stankūnaitės motina – rusė, rusiškai kalbėdavo namie. Gal Latvijoje dabar Deimantė gyvena, ten daug rusų tautybės gyventojų. Nežinau. Nieko nežinau.
Iš apsaugos darbuotojų, kurie Lietuvoje saugojo L.Stankūnaitę, girdėjau, kad Deimantė paėmė karštos arbatos puodelį ir išvertė jį ant Stankūnaitės.
– Jūsų sūnus Karolis paviešino, kas vyko jūsų tėvų namų viduje per vadinamąjį Garliavos šturmą, kovojo, kad nebūtumėte grąžinta į Lietuvą. Ar jūsų sūnui nepavojinga taip elgtis?
– Ar nerizikuoja? Lietuvoje būtų rizikinga taip daryti, o Amerikoje – žodžio laisvė, neuždraudžia kalbėti.
Mano sūnus Karolis, kaip ir aš, yra sąžiningas žmogus. Mato, kas vyksta Lietuvoje. Kaip mane dėl kaltinimų, išgalvotų Lietuvoje, dvejus metus laikė kalėjime Amerikoje. Vis tiek kada nors važiuosiu su savo vaiku gyventi, nors dabar per daug neplanuoju, mano baudžiamoji byla faktiškai dar tik prasideda.
Mano teismas bus ateinantį pirmadienį. Buvo nuspręsta daryti atvirą posėdį, bet pranešė, kad dėl koronaviruso gali dalyvauti tik proceso dalyviai. Mano bylos esmė – vaizdo įrašas. Kaltina, kad aš Stankūnaitei 5 kartus įspyriau ir sužalojau Gužauską (policijos pareigūnas Mindaugas Gužauskas – pasaulio sambo vicečempionas – aut. past.). Ekspertizė nustatė, kad tie sužalojimai seni, gal prieš 4 dienas padaryti.
Tikiu Dievą, kad jis tikrai yra. Išgamos patys save nusifilmuoja ir po 8 metų man įteikia vaizdajuostę, kad parodytų, kokie jie išsigimėliai. Seimui, kai antrą kartą paprašė, parodė šios vaizdajuostės tik 12 sekundžių, o Amerikos teisėsaugai visiškai vaizdajuostės nepateikė. Gal ir verta buvo sugrįžti iš Amerikos, kad tą įrašą pamatyčiau!
– Visuomenėje jūs vis dar populiari. Gal rudenį kaip kandidatė dalyvausite Seimo rinkimuose?
– Gal ir bandysiu. Aišku, su „Drąsos kelio“ partija.
– Kaip sekasi sūnui, likusiam Čikagoje, vienam? Gal ketina grįžti į Lietuvą?
– Sūnus turi su kuo bendrauti. Buvo 13 metų, kai išvažiavome. Turi Amerikoje draugų, neliūdna. Buvo 18 metų, kai mane suėmė ir dvejus metus pralaikė kalėjime. Mano vaikas savarankiškas. Šiek tiek dirba ir lanko vadinamąjį „Community College“ – vietos bendruomenės koledžą. Kol kas mokosi bendruosius mokslus, kaip ir universitetuose. Dar nėra apsisprendęs, kokią specialybę pasirinkti. Domina ir teisė, ir politika.
Į Lietuvą negrįš. Nenori. Supraskite, tai aš kalbėjau, kad teismai korumpuoti, aš kalbėjau apie pedofiliją, bet kuo kalti mano tėvai, kaimynai? Už ką jie nuteisti? Ir dar apkaltinti pedofilija (ištarus šį žodį, nutrūksta telefono ryšys – aut. past.).
Tikrai pasiklauso! Tegul klauso! Ne dėl gerų gyvenimo sąlygų, ne dėl didelio namo Deimantė norėjo su mumis likti. Už tai, kad mes tą mergaitę mylėjome. Yra šimtai nuotraukų, kur Deimantė sėdi mano tėvams ant kelių. Ar taip eitų pas tvirkintojus? Jai nieko pas mus netrūko – nei meilės, nei stogo.