Mindaugas Velička | „Lietuvos žinios“
Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamame parlamentiniame tyrime aiškėja, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo iš pareigų atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorių generolą Vitalijų Gailių ir direktoriaus pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą. LŽ žurnalistinis tyrimas atskleidė susidorojimo organizatorius.
Sąžiningi, duotai priesaikai ištikimi pareigūnai be jokių paaiškinimų ir nesilaikant įstatymų susikompromitavusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, jį delegavusios Liberalų ir centro sąjungos, Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jono Markevičiaus, dengiant neskaidrius interesus, buvo tiesiog išmesti į gatvę. Prisidengta informacijos apie planuojamus teisėsaugos veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu nutekinimu. Faktas ir tai, kad iš tiesų niekas nesiaiškino, kas ir kodėl nutekino šią informaciją banko iš dalies valdomam dienraščiui. Buvo pasitenkinta įslaptinta VSD pažyma, kurioje, atrodo, nėra nieko vertingo, išskyrus vieną iš jų tyrimo poligrafu vertinimą. Bet ir tą patį atliko tarnybos, kurių vadovai itin artimai susiję su neteisėtą ir klastingą susidorojimą su FNTT vadovais surengusiais asmenimis.
Taikinys – „Snoras“
Jau nuo pat 2010 metų gegužės Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas susitikinėjo su įvairių institucijų atstovais dėl banko „Snoras“ vykdomų, Lietuvos banko vadovo manymu, rizikingų operacijų ir pavedimų. VSD pareigūnai, kuruojami ir tiesiogiai vadovaujami R.Vaišnoro ir valdybos viršininko Aidžio Meželio, vykdė banko „Snoras“ akcininkų, vadovų ir net jų šeimos narių stebėseną ir kontrolę. Padidėjusį dėmesį šiam bankui jautė ir jo akcininkai bei vadovai. Apie padėtį „Snore“ nuolat buvo informuojama ir prezidentė D.Grybauskaitė, ir jos komanda.
Liudytojų teigimu, prezidentė rodė išskirtinį dėmesį šiam bankui, neslėpdama motyvų – iš dalies dėl šio komercinio banko valdomos „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės aršios ir net tendencingos kritikos prezidentės atžvilgiu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad advokatas V.Vasiliauskas, kuris Lietuvos banko valdybos pirmininku buvo paskirtas prezidentės teikimu, vadovavo D.Grybauskaitės rinkimų štabui. Vakarų politinėje kultūroje nepriimtina politizuoti centrinių bankų, nes pagal jų tradicijas bankų vadovais skiriami nepriklausomi bei gerbiami ekonomikos ir finansų ekspertai, o ne politikams lojalūs asmenys.
Slapti konsultantai
Teisėsaugai buvo žinoma, kad kai kurie „valstybininkų“ grupuotės nariai tiesiogiai slapta konsultavo ir konsultuoja banko „Snoras“ vadovybę ir teikia jai konfidencialią informaciją bei konsultacijas. Tai, beje, tipiškas jų metodas: per valdomą VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją R.Vaišnorą, vieną artimiausių Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko patarėjų, susikompromitavusį dėl velionio pulkininko Vytauto Pociūno šmeižto bei ryšių su Rusijos priedangos organizacija, prekiaujančia gamtinėmis dujomis, vieną Dainiaus Dabašinsko bendražygių ir patikimiausią „valstybininkų kurmį“ VSD, pateikti prezidentei reikiamą informaciją, tiksliau – dezinformaciją, o tada suinteresuotai šaliai vaizdingai atpasakoti D.Grybauskaitės šiurkščias pastabas jų, šiuo atveju banko vadovų, atžvilgiu, nugirstas R.Vaišnoro ar kitų jiems lojalių VSD pareigūnų ar prezidentės patarėjų. „Valstybininkų“ grupuotė artimai dirbo su banku „Snoras“ ne tik dėl galimos finansinės naudos, bet ir siekdama palaikyti ir stiprinti jų valdomo dienraščio kritiką prezidentės D.Grybauskaitės atžvilgiu.
Pavyzdžiui, Lietuvos bankui atsisakius leisti padidinti kapitalą, registruoti naują akcijų emisiją, pradėjus „Snoro“ inspektavimą, atskirais epizodais buvo svarstoma, kaip paveikti Lietuvos banką. Kaip vienas galimų veiksmų, svarstyta galimybė papirkti Lietuvos banko pirmininko pavaduotoją Raimondą Kuodį.
Viena slaptoji tarnyba užfiksavo pagrindinio banko „Snoras“ akcininko Vladimiro Antonovo ir jo tėvo Aleksandro Antonovo pokalbį telefonu, kuriame kalbama, kad gali nebepavykti išvengti rimtų problemų.
Lietuvos bankui baigus komercinio banko „Snoras“ inspektavimą, buvo svarstoma, ką daryti su šia medžiaga. Nenuginčijami įrodymai atskleidė, jog VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas R.Vaišnoras rodė ypatingą suinteresuotumą, kad ši medžiaga netaptų teisėsaugos tyrimo objektu.
Prokuratūroje – sujudimas
2011 metų lapkričio 9 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP) su pranešimu apie „Snoro“ banke galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir perdavė neįslaptintą inspektavimo medžiagą. Lapkričio 14 dieną GP prokuroras Darius Stankevičius pagal banko pateiktą informaciją pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.01-2-00094-11. 1. Generalinėje prokuratūroje vyko ne vienas pasitarimas. Tarp jų paskutinis lapkričio 14 dieną. Apie tai, kad kažkas bus daroma su „Snoru“, GP ūžė kaip bičių avilys. Prokuratūroje sukaitęs blaškėsi ir Lietuvos banko pirmininkas V.Vasiliauskas.
Lapkričio 15 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbtas nepasirašytas straipsnis „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“.
FNNT prašymas ignoruojamas
FNTT ikiteisminio tyrimo medžiaga iš GP buvo gauta taip pat lapkričio 15 dieną ir užregistruota 14.51 val., registracijos Nr. 0-14402. Tarnybos direktorius generolas V.Gailius lapkričio 15 dieną pavedė FNTT Specialiųjų užduočių valdybai vykdyti ikiteisminį tyrimą. FNTT direktoriaus pavaduotojas majoras V.Giržadas paprašė GP pradėti ikiteisminį tyrimą dėl informacijos neteisėto atskleidimo. Tai buvo ignoruojama.
FNTT vadovybė, savo iniciatyva surinkusi pirminę informaciją apie galimą informacijos nutekinimą „Snoro“ byloje, ją pateikė VSD. FNTT pirminėje medžiagoje įtariama, kad straipsnį parašė žurnalistas Arvydas Lekavičius, koordinuodamas veiksmus su dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pirmuoju pavaduotoju ir akcininku Algimantu Budriu. Pats A.Budrys lapkričio 14 dieną kontaktavo su trečiaisiais asmenimis, susijusiais su nutekinimu, kurie nustatinėjami. Pradėti tikrinti galimi artimi ryšiai su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu.
GP nesiėmė jokių veiksmų dėl galimo ikiteisminio tyrimo duomenų ar valstybės paslapties atskleidimo. Procesinis tyrimas dėl įrodymų rinkimo nevyko.
Prasidėjo strategavimas
FNTT vis reikalaujant pradėti tyrimą dėl informacijos nutekinimo kilo grėsmė, kad bus atskleisti tikrieji kaltininkai ir jų gautos sumos. „Valstybininkų“ klane prasidėjo strategavimas. Tarp kitų fiksuotas ir VRM įvykęs susitikimas, kuriame dalyvavo vidaus reikalų ministras R.Palaitis, viceministras Mindaugas Ladiga, buvęs tiesioginis jo vadovas ir dabartinis globėjas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko patarėjas D.Dabašinskas. Po to M.Ladiga susitiko su kitu D.Dabašinsko parankiniu R.Vaišnoru. Vėliau M.Ladiga kartu su R.Vaišnoru susitiko su prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi. Sutarta VSD organizuoti tyrimą poligrafu.
Garsusis poligrafas
Jokioje teisinėje pasaulio valstybėje tyrimo poligrafu (populiariai, tačiau klaidingai vadinamu melo detektoriumi) rezultatai nėra laikomi įrodymu nei baudžiamosiose bylose, nei atliekant tarnybinius patikrinimus. Poligrafo tyrimo rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo specialisto, kuris analizuoja prietaiso parodymus.
„Poligrafas yra metalinė dėžutė, kuri nieko nesupranta ir nieko neatskiria. Atskiria specialistas. Specialistas turi suprasti viską, analizuoti. Prasideda viskas ne nuo matavimo. Prasideda nuo pasirengimo, tam tikros informacijos surinkimo. Tai metodika. Be šitos metodikos, pats poligrafas yra dėžutė“, – tyrimo subjektyvumo galimybių viešai neatmeta Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktoriaus pavaduotojas, dirbantis poligrafu Vitas Saldžiūnas. Poligrafinių tyrimų patikimumas yra žemas. Poligrafo tyrimas priklauso nuo operatoriaus, nuo klausimų, nuo tiriamojo asmens jautrumo, sveikatos būklės.
Poligrafas negali pasakyti, ar tiriamasis sako tiesą, ar meluoja, jis tik fiksuoja kraujospūdžio pasikeitimą, kvėpavimo ir širdies pulso dažnumą. Jei žmogus meluoja, jie didėja, tačiau tai gali būti ir dėl visai kitų priežasčių. Tiesioginė koreliacija tarp melo ir šių sveikatos parametrų pasikeitimų nėra įrodyta. Susinervinimas, pyktis, liūdesys, baimė ar pažeminimo jausmas taip pat gali sukelti kraujospūdžio, pulso ar kvėpavimo intensyvumą. Kaip ir peršalimas, galvos skausmas, neurologinės problemos. Net jei prietaisas matuoja nervingumo lygį, jis gali būti sukeltas ne melo, o baimės, jog padarys išvadą, kad meluojama.
Kai kurių psichiatrų teigimu, poligrafu beprasmiška tikrinti šaltakraujus žudikus arba itin jautrius, itin sąžiningus asmenis: žudiko tyrimas gali būti teigiamas, nors jis ir meluos, o labai jautraus žmogaus, nors ir sakančio tiesą, tyrimas bus neigiamas.
Be to, žvalgybos akademijose netgi dėstomas specialus kursas, kaip apgauti poligrafą. Ekspertų teigimu, poligrafo tyrimas nėra patikimesnis už apklausas užhipnotizavus. Tai taip pat nėra įrodymas. Iš esmės poligrafo operatorius žino, kad jis negali nustatyti, ar tiriamasis meluoja, bet operatorius žino, jog tiriamasis tiki, kad poligrafo aparatas neva tai gali parodyti ir dažnai susijaudinęs prisipažįsta. Ko vertas vien pavyzdys, kad vienas didžiausią žalą Jungtinėms Valstijoms padariusių CŽV kontržvalgybos analitikų, kuris dešimtmečius šnipinėjo Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos Federacijos KGB naudai, Aldrichas Eimsas (Ames) net kelis kartus skirtingais laikotarpiais ir skirtingų poligrafo operatorių buvo tikrinamas, išlaikė šiuos patikrinimus ir gavo teigiamas išvadas. A.Eimso bylos medžiagoje sakoma, kad jis taip pat jaudinosi, kaip ir dauguma tiriamųjų, prieš atliekant testus, tačiau KGB jį nuramino, parengė psichologiškai – „tiesiog atsipalaiduok“, sakė kuratorius iš KGB. Po teigiamų išvadų sovietų šnipas dar dešimtmečius išduodavo didžiausias JAV paslaptis Rusijai.
Tačiau poligrafas drauge yra ir išbandytas VSD manipuliacijų metodas. Poligrafu siūlyta tikrintis VSD Kontržvalgybos valdybos vadovams Vytautui Damuliui ir Kastyčiui Braziuliui, tyrusiems VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D.Dabašinsko ryšius su Rusijos priedangos organizacija, prekiaujančia gamtinėmis dujomis, tačiau šie ilgamečiai VSD aukšti pareigūnai, žinodami, kas sėdi prie D.Dabašinsko poligrafų ir ko jie verti, kategoriškai atsisakė tyrimo. To nežinojo FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas. Ir tyrimo VSD poligrafu neperėjo.
Slapta saugumiečių pažyma
V.Gailius 2011 metų gruodžio 16 dieną susipažino su tyrimo poligrafu išvada, ir su jo rezultatais nesutiko, pateikdamas tarnybinį pranešimą VRM ministrui R.Palaičiui dėl šiurkščių pažeidimų. Prezidentės patarėjas J.Markevičius, apie kurį „valstybininkų“ klanas turi kompromituojamos informacijos, suderino su VSD vadovybe, kad duomenys apie tyrimo išvadas bus pateikti nesulaukus net pakartotinio tyrimo, nors tiriamieji turi tokią teisę.
Sutaręs su J.Markevičiumi, VSD pateikė įslaptintą pažymą Respublikos prezidentei D.Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui, kitiems aukštiems valstybės pareigūnams apie FNTT vadovybės neigiamas tyrimo VSD poligrafu išvadas. R.Palaitis tuo metu atostogavo.
Ministras pirmininkas A.Kubilius raštu kreipėsi į vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrus, kad būtų atliktas pakartotinis tyrimas ir gautas atsakymas ne apie bendrus dalykus, bet ar V.Gailius pateikė informaciją 2011 11 14 ar anksčiau „Lietuvos ryto“ redakcijos žurnalistams ir atskleidė tyrimo duomenis bei įspėjo dėl galimų sulaikymų „Snoro“ vadovus. Pats generolas V.Gailius taip pat prašė atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu. Vidaus reikalų viceministras M.Ladiga suplanavo tyrimą 2012 metų sausio 13 dieną Antrame operatyvinių tarnybų departamente (AOTD) prie KAM. Po keturias valandas trukusio tyrimo gautos išvados – teigiamos. Vien faktas, kad VSD ir AOTD išvados skirtingos, rodo poligrafo nepatikimumą, o tiksliau – priklausomybę nuo klausimų ir operatoriaus.
Šmeižtas
Tada generolą V.Gailių pradėta atvirai šmeižti: sausio 16 dieną Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba, kuriai vadovauja Audrius Matonis, 14.50 val. parodė reportažą, kuriame paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos atliktas kratas VRM, neva jos susijusios su FNTT vadovu. Internetinėje žiniasklaidoje išplatinta žinia, neva FNTT vadovas nepatikimas, o vidaus reikalų ministras teigia artimiausiu metu pateiksiantis nuomonę apie FNTT direktorių.
STT jau kitą dieną, sausio 17-ąją, išplatino pareiškimą, kad kratos VRM nėra susijusios su FNTT direktoriumi V.Gailiumi. Tačiau šmeižtas nesiliovė. Paskleidžiama informacija apie neva neigiamus poligrafo tyrimo rezultatus. Teisėsaugos ir žiniasklaidos bendruomenėse žinoma, kad šiuos reportažus galėjo inicijuoti ir taip padaryti baudžiamąjį nusižengimą prezidentės patarėja – atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, beje, buvusi tuomečio vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimondo Šukio atstovė spaudai.
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar vidaus reikalų ministras R.Palaitis, nuolat komentuodamas poligrafo tyrimo pažymas, kurios yra tarnybos paslaptis, nepadarė nusikaltimo. Ar bus apklausta ir D.Ulbinaitė?
Kita auka
Neįveikus FNTT direktoriaus, jėgos metamos prieš jo pavaduotoją majorą V.Giržadą. Ir vėl ištraukiamas poligrafo tyrimas. Neva jis abejotinas. Jokių kitų įrodymų nėra.
Nors V.Gailius nedalyvavo pasitarime generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabinete, jis buvo tikrinamas poligrafu. Tuo metu pats generalinis prokuroras Darius Valys poligrafo tyrimo nebuvo siunčiamas, nors viską taip pat žinojo. Beje, ką jis atsakytų į klausimą, gulėdamas prijungtas prie poligrafo: „Ar esate derinęs ikiteisminių tyrimų pradėjimą arba nutraukimą su Respublikos prezidente arba jos patarėjais, nors tai pažeidžia Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą?“ Atsakymas politinei ir teisinei bendruomenėms akivaizdžiai žinomas ir be tokių tyrimų. O poligrafinis tyrimas, kuriuo taip remiasi prezidentė D.Grybauskaitė ir jos besąlygiškai remiamas vidaus reikalų ministras R.Palaitis, netaikytas ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojui R.Vaišnorui, ir valdybos viršininkui A.Meželiui, nors jie viską žinojo apie planuojamus veiksmus „Snoro“ atžvilgiu. Informaciją turėjo ir prezidentės patarėjai J.Markevičius, Valdas Jacynas, Nerijus Udrėnas ir kiti. Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, kiti banko valdybos nariai ir tarnautojai.
Apskritai ikiteisminį tyrimą GP pradėjo tik po FNTT vadovų atleidimo, kuris įvykdytas remiantis VSD pažyma apie tikrinimus poligrafu, vasario 20 dieną, kilus visuomenės pasipiktinimui. Vieni, disponavę nutekėjusia informacija, tikrinti, kiti netikrinti. Seimo Antikorupcijos komisijoje išaiškėjo, kad net „Lietuvos ryto“ redaktoriai neapklausti, nors jie yra pirminis šaltinis.
Nukirsta galva, bet ne ta
Per patį įkarštį tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera informavo generalinį prokurorą D.Valį ir prezidentės patarėją J.Markevičių apie tai, jog yra įtarimų, kad informaciją galėjo nutekinti ne kas kitas, o generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, kurio kabinete vyko pasitarimas.
Iškart prasidėjo atakos prieš patį A.Neverą: pas jį atvyko prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis, kuris yra ne tik kurso, bet ir artimas D.Raulušaičio draugas, ir pasiūlė A.Neverai atsistatydinti. Ar prezidentė apie tai buvo informuota?
Praėjusį trečiadienį S.Daukanto aikštėje vyko mitingas, kuriame tūkstantis žmonių reikalavo nedelsiant atstatydinti susikompromitavusį vidaus reikalų ministrą R.Palaitį ir į pareigas grąžinti FNTT vadovus V.Gailių ir V.Giržadą. Tą pačią dieną Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl jų atleidimo. Komisija gavo itin reikšmingos informacijos, leidžiančios įtarti, kad informaciją galėjo nutekinti ir generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Į komisijos posėdį skubiai buvo iškviesti VSD generalinis direktorius Gediminas Grina, faktinis departamento vadovas R.Vaišnoras, generalinis prokuroras D.Valys ir pats D.Raulušaitis. Saugumiečiai atvyko, prokurorai atsisakė atvykti iki ketvirtadienio. Tą patį trečiadienį liudininkas pastebėjo D.Raulušaitį ilgai diskutuojantį prezidentūroje su patarėju J.Markevičiumi.
Tikrasis įtariamasis
Kitą rytą atvykę į Seimą, GP vadovai visus pritrenkė savo liudijimu. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio teigimu, generalinis prokuroras pareiškė, kad posėdis D.Raulušaičio kabinete ir nebuvo slaptas, kad nebuvo laikomasi saugumo priemonių, pašaliniai asmenys užeidavo ir išeidavo, nebuvo užtikrintas ir patalpos garsinis sandarumas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad GP pastatas yra specialaus režimo objektas, jame įrengtos ne tik aukščiausio lygio apsaugos sistemos, bet ir specialios patalpos slapčiausiems pasitarimams, atitinkančios aukščiausio lygio saugumo reikalavimus. Kodėl jomis nebuvo pasinaudota? Be to, prie generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabineto įrengta vaizdo stebėjimo ir įrašymo kamera, kurios fiksuoti duomenys saugomi mėnesį. Dabar generalinis prokuroras D.Valys nebegali atsakyti, kas įėjo, kas išėjo. Ar ne dėl to delsta, kad įrodymai išnyktų be pėdsakų ir savaime?
Teisinėje valstybėje poligrafo tyrimo išvada nėra įrodymas teisme. Neigiama išvada nėra įrodymas, kad asmuo kaltas, tačiau teigiama išvada nėra įrodymas teisme ar tyrimo metu, jog asmuo yra nepagrįstai kaltinamas arba neturi būti vykdomas tyrimas jo atžvilgiu. D.Raulušaitis sako, kad juo negalima abejoti, nes jo patikimumą nustatė poligrafas. Vakarų valstybėse joks save gerbiantis teisininkas taip nepasakytų. Tiesa, būta bandymų taip naiviai ar įžūliai gintis: 1998 metais JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo vieno kaltinamojo skundą, kuriuo jis teigė, kad karinio baudžiamojo proceso taisyklės, drausdamos jam pateikti teigiamą poligrafo išvadą gynybai teisme, siekiant įrodyti savo nekaltumą, pažeidžia jo teisę į gynybą, tačiau teismas, savaime suprantama, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Ir šiandien Lietuvoje ne V.Giržadas, kurio tyrimas poligrafu neva kelia abejonių saugumiečiams, o teigiamą VSD poligrafo išvadą turintis D.Raulušaitis kelia daugiau abejonių, nes būtent jis neužtikrino posėdžio slaptumo, nesiėmė veiksmų, kad nedelsiant, kai tik paaiškėjo galimo nusikaltimo požymiai, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tylėjo, melavo ir painiojosi, o gal ir pats arba kartu su saugumiečiais šią informaciją nutekino suinteresuotiems asmenims. Įtariama, kad nutekintos informacijos kaina – 1 mln. eurų.
(Skelbiama pagal alfa.lt, 2012-02-27)
Šios publikacijos kitos dalys:
Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (I)
Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (II)
Susidorojimo su FNTT vadovais užkulisiai ir pasekmės. Valstybės užvaldymas: atsitraukti, persigrupuoti, pulti (IV)
Valstybės užvaldymas: apsigink, Lietuva (V)