„Vyriausybės nutarime yra vienas punktas, kuris liečia neužkrėstus, nesergančius žmones, kur ribojamas jų judėjimas. Šis apribojimas nesergantiems, neužsikrėtusiems žmonėms gali būti tik nepaprastosios padėties atveju. Kitu atveju jis negali būti taikomas kaip dabar jis yra priimtas Vyriausybės ir paskelbtas karantinu“, – Evelina Dobrovolska, kai dar nebuvo ministrė.
„Ar Vyriausybės patvirtintas karantino režimas neriboja konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių, taip pat – ar Vyriausybė, nustatydama šį režimą, neviršijo savo įgaliojimų, kai pritaikė priemones, galimai analogiškas nepaprastosioms priemonėms, nors nesikreipė į Seimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, – Gabrielius Landsbergis, kai dar nebuvo ministras.
„Karantinas negali būti taikomas kaip dabar jis yra priimtas Vyriausybės ir paskelbtas karantinu. Aš suprantu šiuo metu vyraujančias grėsmes, bet tuomet reikia žiūrėti ir įstatymus, jeigu juose nėra, tai reikia įstatymus keisti“, – Arvydas Anušauskas, kai dar nebuvo ministras.
„Nepritariu siūlymams, plintant virusui, mieste riboti pasilinksminimo vietų darbo laiką. Kai yra atvejis arba daug atvejų vienoje kavinėje, tai nereiškia, kad per visą valstybę reikia kirsti botagu“, – Aušrinė Armonaitė, kai dar nebuvo ministrė.
„Dabar jau galima užtikrintai sakyti, jog visuotinis karantinas buvo perteklinė priemonė“, – Viktorija Čmilytė-Nielsen, kai dar nebuvo Seimo Pirmininkė.
P. S. Citatas surinko žalstiečiai su aiškiu tekstu ir potekstėmis iš serijos „Ar mes nesakėme!?“ – kas vis dėlto nekeičia fakto, kad taip buvo kalbama.