Sausio 6-oji. Trečiadienis. Popietė. Amerika turi patvirtinti prezidento rinkimų rezultatus. Kapitolijus. Kongresas. Minia. Vėliavos. Šūkiai. Plakatai. Trump-2020-Keep America Great! Trump Won! Fuck Biden! Stop the Steal! Tada minia į Kapitolijų. Senatoriai išvedami. Dūžtantys langai. Šūviai. Stumdymasis. Komendanto valanda… Keli žuvusieji. Yra sužeistų. Įtampos uždanga lėtai leidžiasi.
Reakcijos. Du Prezidentai. Bidenas. Teisinės valstybės užpuolimas, […] maištas. Neapykanta ir chaosas. Tamsus istorijos momentas. Pasaulis žiūri. O čia jau Bidenas beveik pažodžiui: [Svarbiausias] kitų keturių metų darbas – demokratijos, padorumo, garbės, pagarbos, teisinės valstybės atkūrimas. Tiesiog paprastas padorumas. Amerika [yra] garbė, padorumas, pagarba, tolerancija. Tai, kas mes esame, tai, kas mes visada buvome. Demokratija yra trapi…
Trumpas. Pažodžiui: „Aš žinau jūsų skausmą. Žinau, kad esate įskaudinti. Turėjome rinkimus, kurie buvo pavogti iš mūsų. [….] Mes turime turėti taiką. Mes turime turėti įstatymą ir tvarką. [….] Mes nenorime nieko įskaudinti. Tai labai sunkus laikas. [….] Taigi eikite namo. Mes mylime jus. Jūs esate labai ypatingi. Jūs matėte, kas vyksta“.
Matyt, teisiausias tarp dviejų 2020 metų JAV prezidentų būtų Abraomas Linkolnas. Jis Amerikos pilietinio karo aušroje (apie 1861 m.) sakė: „Amerika niekada nebus sunaikinta dėl išorinės užsienio galios, jei ji bus sunaikinta ir jei mes prarasime savo laisvę, ji bus sunaikinta tik iš vidaus“. Linkolno įspėjimas, ko gero, galioja daugumai demokratijų. Bet labiausiai toms, kurios šlubuoja abiem kojomis.
Pasaulio reakcijos. Twitter diplomatija. Indijos premjeras Narendra Modi: „Tvarkingas ir taikus valdžios perdavimas turi būti tęsiamas. Negalima leisti, kad demokratinis procesas būtų sužlugdytas neteisėtais protestais“.
Politiškai korektiška Europa. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas: Mes tikime demokratija. Mes tikime Amerikos demokratijos galia. Kiek atviresnė ir mažiau diplomatiška Vokietijos kanclerė Angela Merkel: Labai apgailestauju, kad prezidentas D.Trumpas nuo lapkričio nepripažino pralaimėjimo… Pagrindinė demokratijos taisyklė yra tokia: po rinkimų yra nugalėtojai ir pralaimėtojai. Abu turi atlikti savo vaidmenis padoriai ir jausdami atsakomybę, kad pati demokratija liktų nugalėtoja.
Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas tai apibūdino kaip „demokratijos užpuolimą“, o „Prezidentas Trumpas ir keli Kongreso nariai prisiima didelę atsakomybę už įvykius. Turi būti gerbiamas demokratinis rinkimų procesas“. Ursula von der Leyen (Europos Komisija): „Aš tikiu JAV institucijų stiprumu ir demokratija. Esmė yra taikus valdžios perėjimas. @JoeBiden laimėjo rinkimus“. O Boris Johnson trumpai: „Gėdingos scenos J.V. Kongrese“.
Turkijos ir Irano ironija. Prezidentas Hassanas Rouhani sakė: „Tai, ką mes matėme praėjusią naktį Jungtinėse Valstijose, parodė Vakarų demokratijos sunaikinimą pasaulyje“ ir pridūrė: „Visi matė, ką populistas padarė savo šaliai ir kaip pakenkė savo šalies reputacijai tarptautinėje arenoje“. Turkijos parlamento pirmininkas Mustafa Sentopas parašė, kad Turkijoje „mes visada buvome už įstatymą ir demokratiją ir rekomenduojame tai visiems“.
Rusija ir Kinija pamoko ir paaiškina. Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova: „Įvykiai Vašingtone rodo, kad JAV rinkimų procesas yra archajiškas, neatitinka šiuolaikinių standartų ir yra linkęs į pažeidimus. Linkime, kad draugiški Amerikos žmonės oriai išgyventų šį dramatišką savo istorijos momentą“.
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Hua Chunying per Global Times: „Kokį žodį jie vartojo apie #HK [Honkogą]? Kokius žodžius jie vartoja dabar? # JAV žiniasklaida smerkia įvykį JAV, pavadindama jį „smurtu“, „banditais“, „ekstremistais“ ir „gėda“. Kokiais žodžiais jie apibūdino riaušes #HK? „Gražus vaizdas“, „kovotojai už demokratiją“.
Nėra ką komentuoti. Visi žiūri iš savo varpinių. Ir kiekvienam savi marškiniai yra arčiau kūno.
Pamokos Amerikai ir visiems. Amerika yra suskilusi. New York Times 2016 ir 2020 m. sukūrė prezidento rinkimų rezultatų žemėlapį pagal rinkimų apygardas. 2016-ųjų kaimiška ir mažų miestelių Amerika balsavo už Trumpą (raudona). Dideli miestai buvo už Clinton, o dabar – už Bideną (mėlyna). 2020 metų poslinkiai tame žemėlapyje būtų nedideli.
Pav.1. 2016 m. JAV Prezidento rinkimų rezultatai pagal rinkimų apygardas (ČIA).
Demokratijose institucijos yra svarbiausios, arba normos ir taisyklės yra svarbiausia. Demokratija prasideda nuo pasitikėjimo, pagarbos, tolerancijos ir padorumo. Bidenas buvo velnioniškai teisus tą sakydamas. Demokratija genda nuo institucijų degeneracijos lygiai kaip žuvis nuo galvos. Dabar yra gili demokratijos institucijų krizė. Globali ir lokali.
Nors gal ir logiška krizė. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Elito demokratija yra 20-ojo amžiaus pradžioje atsiradęs politikos ir visuomenės gyvenimo modelis. Labai gali būti, kad 21-ojo šimtmečio pradžioje stebime jo saulėlydį. Bet daugiau apie tai, kada nors kitą kartą.
Priežastys. Elito demokratijose svarbiausia sudėtinė dalis link demokratijos konvulsijų yra galios elito savanaudiškumas, veidmainiškumas ir nemokšiškumas. Bendras rezultatas čia yra nepasitikėjimas ir susipriešinimas. Visais lygiais ir visose įmanomose erdvėse.
Lietuvoje priešiškumo, savanaudiškumo, netolerancijos genas seniai yra sukėlęs socialinio ir politinio vėžio metastazes. Jos yra stipresnės nei Amerikoje. Kas netiki tuo, kas pasakyta, tegul pasižiūri demokratijos vertinimo indeksus Lietuvoje ir JAV. Visuomenė irgi suskilusi. Gal kiek kitaip. Bet suskilusi. Į dvi ar tris Lietuvas. „Runkelius“. Elitą. Socialiai. Politiškai. Kultūriškai. Psichologiškai. Ir taip toliau.
Nepasitikėjimas ir susipriešinimas mūsuose yra elito ir didelės visuomenės dalies gyvenimo norma. Taisyklė. Tiesiog alfa ir omega. Visur. Visose visuomenės organizacijose. Gali skirtis tik tų metastazių mastas. Bet galios elitas, arba tie, kas turėtų visuomenei parodyti tikslus ir vertybes, kaip tik labiausiai prisideda prie demokratinių institucijų degradacijos.
Trumpai. Gyvename elito demokratijos krizėje. Nors elito demokratija ir skamba kaip oksimoronas…. Bet jos esmė yra gana paprasta. Pradedant Vifredo Pareto, toliau sekant Haroldu Laswellu, Ralfu Dahrendorfu ir kitais elito teorijos atstovais, visi sutinka, kad demokratinėse valstybėse jų gyvenimą formuoja nedidelis galios [jei norite – valdžios] elitas. Kaip yra pastebėjęs amerikiečių politologas Harmonas Zeigler, išsivysčiusiose Vakarų šalyse demokratijos ironija yra ne tik tai, kad masės reaguoja į elito požiūrius, siūlymus ir elgesį, bet šie galios elitai turi protingai valdyti, kitaip – bent iš dalies klausyti visuomenės, kad „liaudies“ valdžia, arba demokratija, galėtų išlikti. Dabar net senose demokratijose tiems galios elitams tai sekasi daryti sunkiai. Amerika – tik vienas iš pavyzdžių. Bet ten kažkaip klibikščiuojama.
Tokiose visuomenėse kaip Lietuva su galios elito klausa visuomenės atžvilgiu yra daug blogiau. Apie politinės valdžios apkurtimą esu rašęs. Tad nėra ko ten begrįžti, o garbūs skaitytojai teatsidaro šią nuorodą (ČIA). Sapienti sat.
Deja, pas mus kurtumas turi viruso formą. Jis užkrečiamas. Iš politikos jis keliauja visur kitur. Ir dar kartą prisiminus Linkolną ir jį perfrazuojant, tas kurtumas veda į vertybių eroziją ir naikinimąsi iš vidaus….