Bernardinai.lt
Kovo 19 d. Seimo „Drąsos kelio“ frakcija uždavė raštu klausimus generaliniam prokurorui Dariui Valiui, paprašiusiam Seimo panaikinti parlamentarės Neringos Venckienės neliečiamybę. Į šiuos klausimus generalinis prokuroras Seimo posėdyje atsakė balandžio 9 d. – po to, kai Seimas jau buvo panaikinęs Seimo narės neliečiamybę. Siūlome susipažinti su parlamentarų klausimais ir generalinio prokuroro atsakymais, kurie atspindi generalinio prokuroro požiūrį į pateiktus kaltinimus Seimo narei, į parlamentinę kontrolę ir Seimo narius.
Seimo narių klausimai generaliniam prokurorui.
1. Kodėl Jūsų kreipimesi į Seimą dėl Seimo narės N.Venckienės neliečiamybės panaikinimo teiginyje, kad N.Venckienė „nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 metų gruodžio 16 dienos sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti vaiką jo motinai“, nepaminėta labai svarbi nutarties dalis – perduoti vaiką motinai nenaudojant jėgos (prievartos)?
2. Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis, praėjusių metų lapkričio 21 dieną priėmęs sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, savo nutarime konstatavo, kad prieš mergaitę buvo naudota jėga: „jėga jos atžvilgiu buvo naudojama tik tiek, kiek jos reikėjo atitraukti D.K. nuo N.Venckienės“. Savo sprendime prokuroras A.Giniotis prieš vaiką panaudotą prievartą vadina teisėta, kažkodėl pamiršdamas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį perduoti vaiką be jokios prievartos.
Klausimas: ar Jums žinoma, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Civilinis ir Civilinio proceso kodeksai besąlygiškai įpareigoja gerbti vaiko orumą bet kuriomis aplinkybėmis – taip pat ir vykdant teismo sprendimą?
3. Ar Jums žinoma, kad pagal minėtus teisės aktus ir pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą turėjo būti pasiekta, kad vaikas išeitų iš gimtųjų namų išskirtinai savo valia, o ne būtų išneštas jėga kaip daiktas?
4. Koks teisės aktas suteikė prokurorui teisę tokią jėgą vertinti kaip neprievartinę ir teisėtą?
5. Kokie teisės aktai leidžia naudoti jėgą prieš mažametį vaiką jį perduodant iš tetos – oficialios globėjos – motinai, kai vaikui negresia joks pavojus ir kai jėgos panaudojimo neleidžia teismo sprendimas?
6. Ar teismų sprendimo vykdymo principas gali būti iškeltas virš vaiko orumo, jo fizinio ir psichinio neliečiamumo principų, virš humanizmo ir demokratijos principų, virš Konstitucijos ir net paties teismo sprendimo nenaudoti prievartos?
7. Konstitucijos 114 str. 2 dalis nustato, kad „Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“. Prokuratūra ir policija panaudotą prievartą prieš neliečiamybę turinčią teisėją N.Venckienę vertina kaip teisėtą, nes remiasi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, teigiančia, kad teisėjo imunitetas nėra absoliutus.
Klausimas: koks teisės aktas leidžia teismams aiškinti Konstituciją ir varžyti Konstitucijoje numatytas Seimo ir Prezidento prievoles?
8. Ar po Kėdainių rajono apylinkės teismo išaiškinimo dėl teisėjo imuniteto reiškia, kad Konstitucijos garantuojamas Seimo nario ar Prezidento imunitetas taip pat nėra absoliutus ir prieš jį gali būti naudojama prievarta kam nors nusprendus, kad Prezidentas ar Seimo narys tuo metu neina savo pareigų?
9. Ar nemanote, kad prokuratūra, būdama Seimui atskaitinga institucija, atsisakydama pateikti svarbiam Seimo sprendimui būtiną medžiagą – vaizdo įrašą, galintį patvirtinti ar paneigti prokuratūros kaltinimų pagrįstumą Seimo nario atžvilgiu, taip siaurina konstitucines Seimo galias, žemina Tautos atstovybės autoritetą ir pažeidžia Konstitucijos 4 straipsnį „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“?
10. Suformuluokite konkrečiai, kuo ši uždarame Seimo komisijos posėdyje pateikta filmuota medžiaga gali pakenkti tyrimui ar vaiko gyvenimui, jei jis nebegyvena nufilmuotoje aplinkoje?
11. Jūsų prašyme atimti N.Venckienės neliečiamybę yra nurodomas įtarimas, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą.
Klausimas: ar Jums neatrodo, kad Jūsų skelbiami įtarimai prieštarauja civilizuotų valstybių teisminei praktikai, nes Europos Žmogaus teisių teismo sprendimai bylose (kaip antai Lingens v Austrija arba Otegi Mondragon v Ispanija) rodo, kad demokratinėje valstybėje siekiant teisėto tikslo valdžios pareigūnų ir institucijų atžvilgiu išsakyta sąžininga kritiška nuomonė, net kai ji nėra pakankami pagrįsta faktais, negali būti vertinama kaip nusikaltimas?
12. Ar Jūs esate susipažinęs su šiomis bylomis?
Generalinio prokuroro Dariaus Valio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus – 2013 m. balandžio 9 d. Seimo posėdžio stenograma
D. VALYS. Suprantu, kad frakcija „Drąsos kelias“, pateikdama klausimus, juose minimus įvykius ir aplinkybes suvokia ir vertina kitaip nei teisėsaugos institucijos ir iš to kyla frakcijos narių nepasitenkinimas prokurorų bei kitų pareigūnų teismų sprendimais. Suprantu, kad atsakydamas į klausimus negaliu tikėtis pakeisti jų požiūrio, tačiau kartu vertinu tai, kaip dar vieną galimybę pristatyti prokuratūros poziciją visiems Seimo nariams, dar didesnio aiškumo ir savitarpio supratimo labui. Pasistengsiu atsakyti į visus man pateiktus klausimus, tačiau gerbdamas jūsų laiką kai kuriuos iš jų apibendrinsiu.
Frakcijos nariai teiraujasi dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą formuluotės manydami, kad jame turėjo būti paminėta ir ta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis, kuri buvo skirta apibrėžti vaiko perdavimo procedūrą. Pirmas klausimas. Kreipimasis į Seimą dėl Seimo narės N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo formuluojamas remiantis įtarimų turiniu. Pranešimas apie įtarimą rengiamas vadovaujantis baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, o juose nustatyta, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodyta, kokia konkrečia nusikalstama veika yra įtariamas asmuo, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką. Kaip jums žinoma, N. Venckienę siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl teismo sprendimo nevykdymo, todėl nebuvo jokio pagrindo išplėsti kreipimosi formuluotę tuo, kas nėra šio ikiteisminio tyrimo dalykas. Kartu paminėtina, kad teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai kopija buvo pateikta Seimo laikinajai komisijai.
Frakcijai taip pat kilo klausimų dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aido Giniočio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išsamumo, teisės aktų, įpareigojančių gerbti vaiko orumą, ir teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymo aplinkybių. Antras ir trečias klausimai. Užtikrinu, kad prokuroro A. Giniočio nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, jokia teismo sprendimo dalis nebuvo nei pamiršta, nei ignoruota. Ir man, ir kitiems prokurorams tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimai, susiję su vaiko teisių apsauga, yra ne tik žinomi, mes jais vadovaujamės. Suprantu, kad tokie jautrūs įvykiai kiekvieno gali būti vertinami įvairiai, ir dėl to formaliai skambantys prokuroro nutarimai gali būti nesuprantami ar atrodyti neteisingi, tačiau teisinėje valstybėje vienintelis civilizuotas būdas asmenims siekti teisingumo ir būti jo pusėje naudotis apskundimo teise ir eiti skundų nagrinėjimo daugiapakopėje teismų sistemoje keliu. Nemanau, kad šios frakcijos ar kiti Seimo nariai su tuo nesutiktų.
Taigi, kaip jums puikiai žinoma, prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl galimo valstybės tarnautojo piktnaudžiavimo vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą, šio proceso dalyviai įstatymo nustatyta tvarka skundė visoms galimoms aukštesnėms instancijoms. Priminsiu, kad šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti, ar valstybės tarnautojai, vykdydami teismo sprendimus paimti mažametę iš jos buvimo vietos, nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neviršijo įgaliojimų. Taip pat įvertinti, ar sprendimo vykdyme dalyvavę kiti asmenys nepažeidė vaiko perdavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Patikrinimus atliko ne tik aukštesnysis prokuroras, bet ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. O Klaipėdos apygardos teismas šių metų kovo 6 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą teismo nutartį, kuria paliko galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai yra galutinai pripažino jo teisėtumą ir pagrįstumą. Aš visiškai pasitikiu Lietuvos teisine sistema ir neturiu pagrindo kvestionuoti minėtą sprendimą.
Dėl prokuroro įgaliojimų vertinti faktines vaiko perdavimo motinai aplinkybes – ketvirtas ir penktas klausimai.
Teisę prokurorui vertinti faktines veikos aplinkybes suteikia ne tik Konstitucijos 118 straipsnis, skelbiantis, kad niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, bet ir Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos. Ikiteisminio tyrimo organizavimas apima tyrimui reikšmingų duomenų rinkimą ir jų vertinimą, todėl tyrimą organizuojantis prokuroras privalo priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo duomenų pakankamumo ir jų reikšmės. Taigi ir šiuo atveju prokuroras atliko savo pareigą – surinko tyrimui reikšmingus duomenis ir juos įvertino. Prokuroro atliktas vertinimas galutine ir neskundžiama teismo nutartimi buvo pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas. Šiuo metu liko neįvertinta tik tuometinės vaiko laikinosios globėjos N. Venckienės veiksmų atitiktis teisės aktams.
Dėl teismo sprendimo vykdymo principo suderinamumo su vaiko orumo ir fizinio, psichinio neliečiamumo, humanizmo, demokratijos ir kitais principais – šeštas klausimas.
Neabejotinai sutinku, kad jūsų minimi principai yra labai svarbūs ir jų turi būti laikomasi. Neabejoju, kad teismo sprendimai, kurių pagrindu dukra buvo perduota savo motinai, buvo priimti siekiant būtent jūsų nurodytų vaiko orumo, jo fizinio ir psichinio neliečiamumo, humanizmo ir demokratijos principų užtikrinimo. Dėl šios priežasties teismo sprendimo įvykdymas leido įgyvendinti ir apsaugoti vaiko orumą, teisę gyventi su motina, jo fizinį ir psichinį neliečiamumą bei kitas vertybes.
Dėl teisės aktų, leidžiančių teismams aiškinti Konstituciją, bei valstybės pareigūnų imuniteto ribų – septintas ir aštuntas klausimai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisėjų imunitetas nėra absoliutus. Teisėjams garantuojamas funkcinis imunitetas, siejamas su jų nepriklausomumo užtikrinimu einant pareigas. Tokią teismų praktiką atitinkančią poziciją 2012 m. kovo 22 d. neskundžiamoje nutartyje išdėstė ir Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą leisti pašalinant kliūtis paimti mažametę iš jos buvimo vietos. Teismo nuomone, (cituoju) „nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai atliekami priverstinai vykdant teismo sprendimą, kuris priimtas byloje, kurioje N.Venckienė dalyvavo kaip privatus fizinis asmuo“. Vykdytinu teismo sprendimu yra išspręstas ginčas, kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl teisėjos imunitetas tuo atveju, jeigu priverstinai vykdant teismo sprendimą vaikas turėtų būti paimamas iš jo dabartinės gyvenamosios vietos, nebus pažeistas. Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, kurie nagrinėdami bylas yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teismas teisės aktus taiko ir konkrečioje byloje teisingumą vykdo pats. Generalinė prokuratūra nekvestionuoja teismo priimtų sprendimų ir teismui priskirtų funkcijų nevykdo. Seimo nariai dėl kilusių klausimų turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Dėl konstitucinių galių siaurinimo ir autoriteto žeminimo – devintas klausimas.
Tikrai negaliu sutikti su tuo, kad prokuratūra, vykdydama Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, kuriuos, beje, priima Lietuvos Respublikos Seimas, jai priskirtas pareigas, gali pažeminti Seimo ar kitos institucijos autoritetą arba susiaurinti kažkieno teisėtas galias, kaip teigiama frakcijos klausime. Konstitucija Seimui suteikia itin svarbius įgaliojimus. Vienas jų – spręsti, ar Seimo nariui reiškiami įtarimai yra susiję su galimai padaryta nusikalstama veika, ar yra tik politiniai. Taip įgyvendinama ne tik konkretaus politiko apsauga nuo galimo politinio persekiojimo ar susidorojimo, bet ir užtikrinamas visos demokratinės santvarkos stabilumas.
Pritardamas tokiai Seimo teisei manau, jog nederėtų pamiršti, kad Konstitucija nustato ir kitų valstybės gyvavimą užtikrinančių institucijų teises ir pareigas. Teisę organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose Konstitucija suteikia tik prokurorui, o teisę išteisinti konkretų asmenį ar jį nuteisti, pripažinti kaltu – tik teismams. Todėl natūralu, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme, vadovaujantis Konstitucijos nuostatomis, sakoma, kad Seimo komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme. Komisija jos tyrimui reikalingą informaciją, esančią baudžiamojoje byloje ar kitoje medžiagoje, gali gauti ir gauna tiek, kiek to nedraudžia teisės aktai ir atitinkamos informacijos atskleidimas nekenkia konkretaus ikiteisminio tyrimo sėkmei ar su juo susijusių asmenų teisėtiems interesams. Tačiau laikinoji tyrimo komisija neturi reikalauti, kad prokuroras pateiktų paaiškinimus dėl atliekamo ar atlikto ikiteisminio tyrimo. Konkretus ikiteisminis tyrimas negali būti parlamentinio tyrimo objektas.
Uždarame Laikinosios komisijos posėdyje pateikėme visą pagal įstatymus galimą pateikti medžiagą ir atsakėme į visus Seimo nariams kilusius klausimus. Noriu pabrėžti, kad prokuratūra tikrai geranoriškai bendradarbiauja ir atsako į Seimui ar visuomenei kylančius klausimus, tačiau ne visuomet gali patenkinti politikų ar kitų žmonių lūkesčius, nes tai reikštų Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose jai priskirtų pareigų ir draudimo nepaisymą ar nevykdymą.
Frakcija taip pat klausia, kuo filmuotos medžiagos pateikimas gali pakenkti tyrimui ar vaiko gyvenimui, – dešimtas klausimas.
Aptariamą ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras sprendimą neteikti vaizdo įrašo priėmė pats (šiame įraše užfiksuotas nepilnametis), grindė Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi tokį sprendimą. Šioje dalyje kategoriškai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad skelbti duomenis apie nepilnamečius nukentėjusiuosius yra draudžiama, o tokių duomenų skelbimas susijęs su jų atskleidimu bent vienam trečiajam asmeniui. Šis draudimas teismų praktikoje laikomas absoliučiu ir nereikalauja jokio papildomo pagrindimo. Ne tik kaip generalinis prokuroras manau, kad mes, suaugusieji, tokiose situacijose kaip ši privalome susitarti ir rasti būdų priimti būtinus sprendimus išvengdami visko, kas potencialiai gali pakenkti vaikui dabar ar ateityje.
Dėl įtarimų dėl teismo pažeminimo, prieštaravimo civilizuotų valstybių teisminei praktikai – vienuoliktas ir dvyliktas klausimai.
Sutinku, kad demokratinėje valstybėje, kokia ir yra Lietuva, tikrai teisėta ir priimtina išsakyti sąžiningą kritinę nuomonę dėl valdžios pareigūnų. Taip teigdamas neabejotinai remiuosi Lietuvos ir Europos teismų praktika. Vis dėlto sąžininga kritinė nuomonė nėra ir negali būti tapatinama su užgauliojimu, įžeidinėjimu, žeminimu ar nepagrįstų kaltinimų išsakymu. Akivaizdu, kad saviraiškos teisė, kaip ir absoliuti dauguma kitų teisių, visose civilizuotose valstybėse yra ribojama tiek, kiek tai būtina apsaugoti kitoms fundamentalioms demokratijos teisėms, o pagarba teisingumą vykdančiam teismui privalo būti saugoma kaip viena iš svarbiausių demokratinės valstybės prielaidų.
Esu susipažinęs su visais dokumentais ir duomenimis, kurie buvo reikalingi priimant man sprendimus. Dėkoju už skirtą laiką, dėmesį ir bendradarbiavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar bus skirtas laikas atsakymams žodžiu. Pagal Statutą pirmas turi teisę Seimo narys, uždavęs klausimus raštu. Taigi, užsirašė ponia A. Stancikienė. Prašom. Klausia ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Aš tiesiog atkreipiu čia negausiai dalyvaujančių savo kolegų Seimo narių dėmesį, kad iš 12 pateiktų klausimų prokuroras nesugebėjo atsakyti į nė vieną. Iš tikro Statutas įpareigoja prokurorą, ateinantį į tribūną ir gavusį klausimus ne čia, o gavusį klausimus prieš tam tikrą laiką raštu, pasiruošti atsakymams ir konkrečiai atsakyti į užduotą klausimą. Ką gi jūs, prokurore, darėte? Jūs klausimą išvartėte taip, kaip norite, kiekvieną klausimą pats sau uždavėte, kaip norėjote, ir atsakėte, kaip jums patogu. Iš esmės aš negavau atsakymo į nė vieną iš 12 užduotų klausimų.
Kaip įrodymą pateiksiu vieną klausimą ir prašau atsakyti labai konkrečiai ir labai lakoniškai, be literatūros. Kokie teisės aktai leidžia naudoti jėgą prieš mažametį vaiką jį perduodant iš oficialios globėjos, kuriai nepareikšti jokie įtarimai jos globos byloje, motinai, kai vaikui negresia joks pavojus, jūs jo negelbėjate iš teroristų, kai jėgos panaudojimo neleidžia ir nenumato netgi teismo nutarimas, įpareigojantis tą vaiką skubiai perduoti be prievartos? Tai koks teisės aktas leidžia tą prievartą ir jėgą naudoti? Konkrečiai.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs beveik tilpote į laiką. Prašau.
D. VALYS. Mergaitės perdavimo motinai įvykdymo aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir objektyviai įvertintos galutine ir neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Aš neturiu pagrindo kvestionuoti minėto teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia opozicijos lyderis. Nėra. Klausimą užduoda ponas R. Kupčinskas. Paskui bus replika. Ponas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis generalini prokurore, vis dėlto ne kartą buvo kalbėta ir, tarp kitko, visuomeninės komisijos ir kitų visuomeninių organizacijų buvo konstatuoti smurtiniai veiksmai praeitų metų gegužės 17 d. Ar buvo ištirta ir kodėl taip vangiai tiriama, jeigu dar nebuvo ištirta, kokios to tyrimo išvados dėl smurtinių policijos veiksmų Klonio gatvėje?
D. VALYS. Pakartosiu, kad minėtos aplinkybės yra išsamiai ištirtos ir įvertintos Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kur pasakyta, kad neteisėtas smurtas, apskritai smurtas vaiko atžvilgiu nepanaudotas.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Ponia Aurelija, jūs dėl vedimo tvarkos norėtumėte? Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
A. STANCIKIENĖ (DKF). Noriu paklausti, ką čia veikia generalinis prokuroras? Jūs tyčiojatės iš Seimo, ką jūs veikiate? Jūs atėjote konkrečiai atsakyti į užduotus klausimus, o ne aiškinti, ką kažkur, kažkas ištyrė.
PIRMININKAS. Ačiū, kadangi kalbate ne dėl vedimo tvarkos. Prokuroras atsakinėja, o atsakymą priimti ar nepriimti – jūsų valia. Taigi klausia kitas – ponas M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prokurore, pirmiausia noriu pasakyti, aš kaip komisijos narys dabar pasakysiu. Komisija neprašė, kad jūs paskelbtumėte tą vaizdo medžiagą, mes ne to prašėme. Mes vartojome visai kitą sąvoką, tai yra „leisti susipažinti“.
Dabar mano klausimas. Jūs, kaip generalinis prokuroras, žinote visus įstatymus, juos prižiūrite ir, teisingai, pritariu, kad reikia laikytis įstatymų. Mūsų laikinoji komisija svarstė valstybinės reikšmės klausimą, valstybinės svarbos klausimą, cituoju iš įstatymo, t. y. valstybinės svarbos klausimą. Per šį svarstymą buvo kai kurių keistų niuansų. Dėl vieno niuanso aš turiu klausimą. Šitas laikinosios komisijos įstatymas reikalauja, kad asmenys turi būti raštu įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų pranešimų, paaiškinimų, informacijos ar duomenų teikimą komisijai ir išvardyti, kokie tie asmenys. Tai yra valstybės valdžios ir valdymo institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių, taip pat valstybės ir savivaldybės politikų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas, prašau klausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas toks: jūsų nuomone, kodėl nebuvo vykdomas šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimas, kad prokurorai taip pat pasirašytų šitą perspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės?
D. VALYS. Ačiū. Akivaizdu, kad šis klausimas yra ne man. Jis yra susijęs su Seimo laikinosios komisijos darbo organizavimu.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas ponas V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone Valy, žinau jūsų didelę kompetenciją ir patirtį tiriant autoįvykių bylas ir nelaimingus atsitikimus darbe. Ar priimdamas sprendimus jūs esate savarankiškas, kadangi ir per aptariamą situaciją keletą kartų jūs vengėte atsakomybė, perkeldamas savo atsakomybę pavaldiems prokurorams? Prokurorų kompetencijų nuostatus žinau, baudžiamąjį procesą žinau. Atsakykite iš esmės.
D. VALYS. O kas turima omeny? Niekada nejutau jokios politikų įtakos ir apie kokį sprendimą ir jo perkėlimą prokurorams kalbama? Jeigu kalbama apie sutikimą ar nesutikimą skelbti duomenis, be abejo, tai yra ikiteisminį tyrimą organizuojančio prokuroro kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimą užduoda ponas S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, atsakydamas į dešimtą klausimą minėjote, kad medžiagos, susijusios su nepilnamečiais, tokiu atveju viešinti neturite teisės. Bet vis dėlto atsitiko taip, kad tą filmuotą medžiagą pateikėte. Ar jūs čia ką nors pažeidėte, ar truputį pavėluotai reagavote, nes, kiek mums žinoma, tiek aprašomojoje dalyje, tiek filmuotoje medžiagoje turbūt buvo vienas ir tas pats. Ar dabar jūs sau prieštaraujate, ar ne?
D. VALYS. Pateikdami minėtą trumpos trukmės vaizdo įrašą, be abejo, mes nieko nepažeidėme, nes minėtame įraše nematyti mažametės mergaitės. Mes tai padarėme komisijos prašymu, specialiu prašymu, kad pateiktume šią įrašo dalį. Anksčiau tokių prašymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Ponas J. Kondrotas. Prašau. Darbo frakcijos atstovas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū. Norėjau užduoti panašų klausimą, kaip S. Jovaiša, bet pasinaudosiu proga ir paklausiu gerbiamojo generalinio prokuroro… na, nežinau, tiesiog faktą išdėstyti. Aš už tai, kad teisingumas turi būti visur. Man pačiam kovo 25 d. teko būti teismo posėdžių salėje, kai nebuvo užtikrinta, kad galėtume dalyvauti, buvo tik septynios vietos, o teismo posėdžio pirmininkė pasakė, kad tik stovimos. O kai jos paklausė, jeigu aš sergu ir negaliu stovėti, neatsakė, pasakė, kad tai yra vidaus tvarkos taisyklės. Pasiteiravus, kur yra tos vidaus tvarkos taisyklės, pasirodo, jų nėra. Kur rasti tiesą? Ačiū.
D. VALYS. Klausimas susijęs su kitos institucijos darbo veiklos organizavimu, į jį atsakyti tikrai ne mano kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū už lakoniškus atsakymus. Visi spės paklausti. Taigi ponia V. M. Čigriejienė. Prašau, jūsų klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, norėčiau pratęsti R.Kupčinsko klausimą, tik ne dėl Klonio gatvės, bet vis tiek susijusį su ta byla.
Prokuratūros įvaizdis visuomenėje yra ne koks. Kaip jūs, kaip generalinis prokuroras, turintis turėti tvirtą stuburą, tvirtą nusistatymą, teisingumą, galvojate pagerinti prokuratūros darbą ir ar yra normalu, kad ponia M. Milinienė savo sūnaus žūties aplinkybes pati ištiria ir pateikia prokuratūrai? Prašom atsakyti.
D. VALYS. Kiek žinau, prokurorai labai intensyviai organizuoja minėtą tyrimą. Be abejo, prie to gal prisideda ir iniciatyvi proceso dalyvė. Normalu, kad pagal proceso įstatymą suinteresuoti proceso asmenys pareiškia tam tikrus prašymus ir dėl to prokurorai priima sprendimus. Bet mes, prokuratūra, darome viską, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau atliktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia ponas R. Šimašius. Prašau.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamasis generalini prokurore, norėčiau pratęsti S. Jovaišos klausimą dėl filmuotos medžiagos pateikimo. Tiesą sakant, nebūtinai prašytojas turi būti Seimas, nebūtinai šios bylos ir nebūtinai filmuotos medžiagos. Labai dažnai iš prokurorų tenka girdėti, kad jie negali pateikti tam tikros informacijos, nes to neleidžia baudžiamojo proceso normos, nes be prokuroro sutikimo medžiagos pateikti negalima. Bet kai tai sako pats prokuroras, kuris tą sutikimą gali duoti, atrodo labai neįtikinamai. Ar jūs planuojate ką nors padaryti, kad arba prokurorai pasakytų labai aiškų argumentą, kodėl jie negali duoti, bendresnį arba konkretesnį, arba bent jau nevartotų tokių argumentų, kurie yra, atsiprašau, visiškai niekiniai ir sukelia daugiau nereikalingų aistrų, negu padeda kam nors ką nors išsaugoti?
D. VALYS. Šiuo atveju vaizdo įrašo pateikimą riboja ne prokuroro pozicija. Manau, kad prokuroras yra pagrįstai įsitikinęs, kad tai riboja įstatymas, kuris draudžia, kaip minėta, skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie nukentėjusius nepilnamečius. Tokia yra ir teismų praktika, kad tas draudimas yra absoliutus. Manau, prokuroras čia net neturi pasirinkimo pateikti ar nepateikti vaizdo įrašą.
PIRMININKAS. Ačiū. Generalinis prokuroras ponas D. Valys atsakė į visus pateiktus klausimus. Taigi ačiū jums.
D. VALYS. Labai ačiū.