Šeimos Maršas išryškino, kas yra kas Lietuvoje. Kiekvieno viešai pasisakančio esminę savybę.
Pirmiausia, Maršas išryškino jame dalyvavusių vertybinį profilį: kultūringi žmonės, kurie šeimą laiko valstybės stuburu, konstitucinių laisvių pagrindu (nes paneigus prigimtinę šeimą, neaišku, kas yra žmogus, kas yra lytis ir kokios to naujojo padaro teisės bei laisvės) ir todėl reikalaujantis Seimo gerbti šitą Lietuvos konstitucinį principą. Be to, Vingio parko susirinkusių žmonių kultūringumą patvirtina kad ir tokia detalė: policija padėkojo, kad žmonės nepaliko nė vienos šiukšlelės, kas itin būdinga tokio dydžio renginiams (žr. https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=10158183947997543&id=619717542).
Maršas išryškino visą tą nesuvokiamą, iracionalią, pilną neapykantos niekinimo bangą, kurią pavadinčiau laisvalaikio, „žinomų žmonių“ arba Ekrano pliurpalų tryda. Toks bukos, jokio objektyvaus turinio neturinčios (pyktis juk kartais turi turinį – pykstama dėl kažko ar už kažką) neapykantos pliūpsnis – tyčiojimasis.
Trečia grupė reakcijų balansavo ant elementaraus proto ribos. Ji yra tiek neadekvati, kad A.Armonaitės euro-kosmoso programa atrodo kaip labai vykusi, pasirodžiusi laiku ir kažkaip fenomenaliai atitinkanti realijas. Pavyzdžiai: „(susirinkusieji) siekia sugrąžinti komunizmo kolchozo laikus“, „mušantys žmonas ir vaikus“, „neapykantos maršas“, „užsiundytieji“, „tamsuomenė“, „suklaidintieji“ ir pan.
Apsinuogino žiniasklaida (dar sykį, eilinį kartą), kai spausdino kiekvieną niekuo nepagrįstą „žinomo žmogaus“ nuomonę, lipdė išankstinę neigiamą nuostatą, ieškojo bet kokio kabliuko (https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1748651621982018&id=100005115909682). Dugnas buvo pramuštas TV3: siūlė 100 eurų asmeniui už provokaciją ir šou darymą.
Šiaip stebint tą šaršalą aplink Maršą galima pasakyti, kad kritinio arba tiesiog elementaraus objektyvaus mąstymo Lietuvoje sumažėjo. Propagandos, neadekvatumo, neapykantos padaugėjo. „Progresyvioji“ visuomenės dalis dar labiau pasistūmėjo link vartotojiško totalitarizmo, kuriuo naudosis vadinamieji influenceriai. Už nosies vedamos bandos mentaliteto padaugėjo.
Šeimos Maršo žinia objektyviai buvo labai aiški, tačiau net politologais save laikantys žmonės, įskaitant ir Vytautą Landsbergį, ekrane aiškino, kaip jie nesupranta, dėl ko yra Maršas.
Vadinasi, Maršas suveikė kaip atskiriantis peilis. Apsinuogino globali Lietuva, kuri laidoja 1990 m. Respubliką ir siekia tapti globalių finansų, investicijų, patogaus gyvenimo, entertainmento ir politikos vartotoja. Ir konstitucinė Lietuva, kuri galvoja apie lietuvių tautą ir jos laisvės stuburą. Laisvalaikis ir laisvė.
Laisvalaikio Lietuvos vertybės yra miražinės, kadangi jų lyderiai demonstruoja antidemokratiškumą, panieką, vartotojiškumą, savanaudišką individualizmą, įvaizdžio vaikymąsi, technokratinę valdžią. Laisvės Lietuva dar tiki sunkiu darbu, pareiga, didesniais tikslais nei savo asmeninis komfortas, atsakomybe savo šaknims. Šeima ir lytis atsiduria šių dviejų socialinių klasių pasaulėžiūrų susikirtimo centre.
Laisvalaikis veda į technokratiją, laisvė veda į demokratiją. Laisvalaikis yra narciziškas, laisvė yra besiaukojanti. Laisvalaikis yra vartotojiškas, Laisvė yra metafiziška.