Siunčiu nuolankų atsiprašymą Garbiajai Primadonai už jos pavardės paminėjimą tokiame kontekste, tačiau ryškesnį kontrastą buvo sunku surasti…
Į Tautos Atstovybę LR Seimą išrinktos ponios O.Valiukevičiūtė bei R.Šalaševičiūtė, regis, elgiasi kaip gestapininkės, artikuliuoja kaip Gariūnų pradedantieji verslininkai, o vienoje TV diskusijoje su rinkėja kalbėjosi tokiu tonu, kad atrodė tuoj tuoj apspjaus… Tačiau tai būtų galima suprasti ir iliustruoti tautos išmintį „Duok durniui kelią“ konkrečiu veiksmu…
Bet, susidaro įspūdis, kad Seimo bobelės skuba įteisinti naują biznį – vaikų grobimą iš šeimų. Visa jų šiandieninė veikla – ES šalyse veikiančios Konvencijos dėl vaikų teisių gynimo ratifikavimas Lietuvoje bei esamų įstatymų dailinimas iki visiškos beprotybės, kai tėvai negalės paprašyti, kad ryte atsikėlę vaikai lovas pasiklotų. Nes, anot dainingosios Seimo narės teikimo, tai jau būtų psichologinė prievarta arba vaiko orumo žeminimas. Tačiau ne kiekviena šeima gali kambarines samdyti, o visišką kūtvėlą auginsi – vėl vaikų teisių sargės užpuls… Orhuso Konvencija Lietuvoje neveikia, nes su rinkėjais jokie Europiniai teisės aktai neaptarinėjami. Kai ėmiau domėtis, kodėl neatsiklausiama tautos, išgirdau keistą paaiškinimą –gali būti, jog kartais mūsų Seime ratifikuojami ES dokumentai neišversti į į valstybinę kalbą. Nemanau, kad tuodvi Seimo moterėlės užsienio kalbą moka geriau nei aš – garsiosios Primadonos piruetus…
Praėjusį savaitgalį R.Šalaševičiūtė autoritetingai mus informavo, kad jeigu, girdi, asocialiomis vadinamos lietuvių šeimos gyventų Norvegijoje, tai tenykštė valdžia savo globon paimtų apie 26 tūkstančius vaikų. O ką padarė „Didžioji vaikų teisių gynėja“, esanti valdančiosios partijos sąraše, kad asocialių šeimų Lietuvoje nebūtų arba bent sumažėtų?
Esam, nelabai turtingi, tai nors kiek teisingi būkime – manau, jei mūsų kūdikių, vaikų namai ir visokie valdiški globnamiai būtų Norvegijoje, jie irgi būtų uždaryti. Dėl tiesioginės fizinės, psichinės, seksualinės ir kitokios prievartos. Valdiškieji augintiniai, neįgiję socialinių įgūdžių, kasmet papildo asocialų gretas.Pati esu dalyvavusi įvairiose vaikų namų globos ir paramos akcijose – iki ašarų sujaudina keturmečių akys, kai jie nežino, kaip valgyti tortą. Pagelbėjome jaunuoliui, kuris gavęs įsikūrimo savarankiškame pasaulyje pašalpą, suprato, kad jeigu pirks Šiaulių savivaldybės bendrabučio kambarį, nesugebės mokėti baisių mokesčių, praras gyvenamąjį plotą ir papildys benamių gretas. Vaikinas nusipirko sodą su vėjo perpučiamu nameliu, kurį, gerų žmonių padedamas, apšiltino, tačiau niekaip nesuprato, „kokių auksinių plytų krosniai pastatyti reikia“. Vežėme jam tas auksines šamotines plytas, mūrijome pečių. O jis, vaišindamas mus pakeliuose fasuota arbata, negalėjo atsistebėti, kodėl vaikų namuose arbata buvo saldi, o čia – ne…
Taigi, gal Seimo valdančiojo pulko damos vaikų teises galėtų ginti realiai, kurdamos socialinių įgūdžių formavimo sistemas valdiškuose vaikų apgyvendinimo institucijose, skirtų normalų finansavimą švietimui, kultūriniam mažo žmogaus ugdymui, apsaugotų nuo jaunatvinės „diedovščinos“ ir t.t., ir pan.
Pastarosiomis dienomis internetinėje erdvėje šmėstelėjo informacija, kad Lietuvoje mokyklų nelanko apie 13 tūkst. vaikų, net 3000 šalies atžalų nežinia kur yra… O visos Tautos atstovybės ir užsakomosios žiniasklaidos -ūtės ir -aičiai ieško vieno vienintelio Neringos Venckienės sūnaus. Tiek susirūpinusių veidų ir balsų – KUR mokosi jaunasis Venckiukas! O kur mokosi jo pusseserė? Ji – neva saugoma arba „daržovinama“, todėl jos klasę valstybė slepia. Betgi buvusios N.Venckienės globotinės giminaitė Naruševičiūtė nesaugoma. Tai KUR ji mokosi?
Kiek apsimestinio rūpestingumo valdžiažmogių ir jai patarnaujančiosios žiniasklaidos klanuose. Ir kokie jie vieningi formuodami nuomonę viešojoje erdvėje, kokie netikę, neatsakingi tėvai ar seneliai, nepaskelbiantys vaiko ir anūko buvimo vietos… O aš žinau, kas geriausia yra Venckų berniukui, nes tą žinojimą kalte įkalė supūrėję slušniai: „Vaikui yra geriausia su MAMA.“ Ar Neringai Venckienei ir jos sūnui galioja kitos taisyklės?
Baigsiu tuo, kuo ir pradėjau – jeigu R.Šalaševičiūtė dar kartą paskaičiuos, kiek Lietuvos vaikų, jei jie gyventų Norvegijoje, valstybė, pažeisdama Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, atimtų iš biologinių tėvų, siūlau pacituoti Pūro-Slušnio išmintį, su kuo vaikams geriausia. Ir nereikia dvigubų standartų, apsišaukėlės vaikų sargės.