Alfa.lt
Nepaisant jau įsiteisėjusių dviejų instancijų teismų sprendimų, Dariaus Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra ir toliau bando išvengti tyrimo įtakingojo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro atžvilgiu. Teismas jau yra konstatavęs, kad tai daroma nepagrįstai ir neteisėtai.
Vaišnoro rašinėlis
Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktorius, o dabar Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas generolas Vitalijus Gailius dar gruodžio mėnesį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro veiksmų.
Prokuratūra privalės tirti galimą seimo nario Gailiaus persekiojimą
Teismas: Generalinė prokuratūra nepagrįstai netiria VSD direktoriaus pavaduotojo galimų nusikaltimų
Gailius: VSD vadovas Vaišnoras siekia išvengti atsakomybės „Snoro“ istorijoje
Seimo nario V. Gailiaus pareiškime nurodoma, kad 2011 metų lapkričio mėnesį jo ir jo šeimos atžvilgiu buvo pradėti taikyti operatyviniai veiksmai. Generolo teigimu, šiuos operatyvinius veiksmus, siekdamas nuslėpti galimus savo nusikalstamus veiksmus, inicijavo VSD vienas vadovų – R. Vaišnoras, kuris 2011 metų lapkričio 17 d. VSD generaliniam direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame, anot V. Gailiaus, pateikė melagingus duomenis apie V. Gailiaus, buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado ir R. Vaišnoro vykusį pokalbį. R. Vaišnoras tarnybiniame pranešime pateikia išvadas, kad jam susidarė įspūdis, jog būtent FNTT vadovai spaudai nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus „Snoro“ atžvilgiu. Po šio tarnybinio pranešimo, kuris nėra pagrįstas jokiais kitais duomenimis, nežinomas Generalinės prokuratūros prokuroras sankcionavo tuomečių FNTT vadovų slaptą sekimą.
Mažasis klastūnas: kokie jo interesai?
„Režisierių gali būti daug, bet įgyvendino šitą nusikalstamą schemą, kaip atsikratyti manimi ir mano pavaduotoju, Valstybės saugumo departamento pareigūnas Romualdas Vaišnoras, kuris gavęs iš mūsų duomenis apie faktines aplinkybes, kaip informacija (apie planuojamus teisėsaugos veiksmus „Snoro“ atžvilgiu – Alfa.lt past.) pateko „Lietuvos ryto“ redakcijai, šiuos duomenis bandydamas nuslėpti pateikė sekančią dieną, lapkričio 17 dieną, melagingą pranešimą. Keletą eilučių, kurių pagrindu pradėtas taikyti kompleksas operatyvinių veiksmų mano, V. Giržado, mūsų šeimų, mūsų artimųjų atžvilgiu“, – anksčiau Alfa.lt yra sakęs generolas V. Gailius.
„Tai rodo, kad nelabai toli mes pažengėm nuo „trojkų“ ir „petiorkų“ laikų, kai pagal vieną raštelį žmonės netekdavo savo artimųjų, žmonės buvo persekiojami, vežami į Sibirą. Tai panašiu metodu buvo bandoma atsikratyti ir mumis. Sukurti precedentą, kaip korumpuotai sistemai atsikratyti (jiems grėsmę keliančiais – Alfa.lt past.) pareigūnais“, – yra teigęs buvęs FNTT direktorius.
Teismai: Gailiaus skundas netiriamas nepagrįstai
Tačiau dar praėjusių metų paskutinę dieną Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Danguolė Gurina atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Seimo nariui apskundus šį prokurorės nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą tenkino, konstatuodamas, kad D. Gurinos atsisakyme pradėti tyrimą „nėra vertinami pareiškėjo pareiškime nurodyti įvykiai, nutarime bendrais žodžiais pasisakyta, kad nėra nustatyta duomenų apie nusikalstamą veiką, tačiau nutarime net nėra nurodyta, kokių galimų nusikalstamų veikų įvykių nebuvo.“
Generalinė prokuratūra šį apylinkės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Šį skundą Vilniaus apygardos teismas atmetė. 6 lapų sprendime apygardos teismas nepalieka akmens ant akmens iš Generalinės prokuratūros argumentų. Konstatuota ir Europos Žmogaus teisių konvencijos, Konstitucijos, įstatymų pažeidimų, veiksmų, prasilenkiančių su Konstitucinio Teismo doktrina. Maža to, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė, kurio buvo savo vadovų nusiųsta į teismo posėdį, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Prokurorė teismą klaidino teigdama, kad informacija yra įslaptinta, tačiau iš tiesų apygardos teismas gavo duomenis, kad 2012 metų balandį, ir keletą kartų vėliau, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, apklausdamas V. Gailių liudytoju, ne kartą rodė R. Vaišnoro tarnybinį pranešimą ir V. Gailiaus asmeninių pokalbių telefonu išklotines, kurios neturi nieko bendra su D. Čapliko vadovaujamu tyrimu. Duomenys nebuvo slapti, kaip teigė prokurorė A. Japertienė, o jau išslaptinti ikiteisminiame tyrime.
Prokurorai privengia savo vadovo partnerio
Vertinant naiviai, galima daryti išvadą, kad tai įvyko neturint blogų ketinimų. Mat, prokurorė D. Gurina stokoja kompetencijos, nes niekada nedirbo prokurore, nors ir turi prokuroro rangą. Iki pat 2011 metų spalio mėnesio ji dirbo Generalinės prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus prokurore, tačiau tai reiškia, kad iš tiesų ji tebuvo prokuratūros bibliotekos bibliotekininkė. Po daugkartinių Valstybės kontrolės išvadų, kad prokurorai negali vykdyti jiems nebūdingų pareigų, skyrius panaikintas, ji perkelta į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą, kur dirba įslaptintos informacijos apsaugos sisteminimo padalinyje.
Kitaip nei D. Gurina, departamento prokurorė A. Japertienė yra kompetentinga. Tarkim, ji tiesiog nežinojo, ką daro jos kolega D. Čaplikas. Tačiau teismui įpareigojus iš naujo svarstyti V. Gailiaus skundą, išaiškėjo tikrieji prokuratūros vadovybės motyvai.
Tiek Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovai, tiek kiti prokurorai raštu nusišalino nuo šio skundo tyrimo, nes praeityje yra dirbę su V. Gailiumi, kovodami su organizuotu nusikalstamumu. Ir tada skundas atsidūrė ne kur kitur, o pas tą patį prokurorą iš Baudžiamojo persekiojimo departamento Darių Čapliką, kuris jau daugiau nei metai ir vadovauja tyrimui, kuris paremtas tuo pačiu R. Vaišnoro pranešimu. Tiria taip, kad net nepatikrino to žymiojo pranešimo tikrumo. Departamente, kuriame dirba beveik 40 prokurorų, nerasta nieko geriau kaip šis prokuroras. Nerasta todėl, kad net pats D. Čaplikas neslepia, kad ir vėl atsisakys pradėti tyrimą R. Vaišnoro atžvilgiu. Kitaip ir pats sau prisidarytų bėdų. Jei tyrimą pradėtų, kiltų logiškas klausimas: o kur jis buvo anksčiau?
Bet tikroji priežastis, matyt, slypi visai kitur. Pačioje Generalinės prokuratūros vadovybėje. Mat teikimą sekti buvusį FNTT vadovą, tikėtina, pasirašė ne kas kitas, o D.Valys, bet svarbiausia, kad R.Vaišnoro tarnybiniame pranešime itin ginamas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, ant kurio buvo kritęs šešėlis dėl informacijos nutekinimo, nes jo šeimos nariai dirba „Lietuvos ryte“, vienas jų turi ir akcijų, kaip ir turėjo bankas „Snoras“. Ta gynyba tuomet buvo esminė, nes tyrimą nukreipė nuo D.Raulušaičio į FNTT vadovus.
Ir nors D.Raulušaitis laikomas nusišalinęs nuo šių konkrečių tyrimų, visu kitu likusiu paros metu jis yra nei daugiau nei mažiau, o tiesioginis šių prokurorų kuratorius ir vadovas.
P.S. Didžioji dilema, kaip vertinti, tarkime, D.Čapliką, D.Guriną ar A.Japertienę. Viena yra pensijos laukianti ir darbo nenorinti prarasti tarnautoja, kurią spaudžia vadovas. Kiti du – kompetentingi ir dažniausiai geri pareigūnai. Juos irgi spaudžia, kolegos juos užstoja – ne jie čia kalti, o vadovai. Įstatymas sako, kad prokuroras yra savarankiškas ir klauso tik jo. Realybė, žinoma, kitokia. Sovietmečiu įprasta atsiprašyti ir tada eiti paklusti savo viršininkui, įskundžiant tą, kurio atsiprašei. Trumpai pagalvojus, peršasi išvada, kad vis dėlto nesavarankiški žmonės nėra verti pagarbos. Daugių daugiausia supratingo gailesčio.