Veidaknygė
• Visais būdais bandome atsisakyti Belaruskali trąšų, kurios taip sunkiai buvo gautos, jei neklystu, 2018 metais, ir kurių vežimas LTG, jei neklystu, per mėnesį sugeneruoja apie 6 mln EUR pajamų. Mums šių trąšų atsisakius, sklando gandai, kad jas tučtuojau griebtų vežti latviai. Lukašenkai tas pats, o LTG minus 6 mln. EUR per mėnesį. Estai, savo ruožtu, Lukašenkos krovinius veža su vis didesniu intensyvumu;
• Lietuvos verslas jau pradeda žviegti, kad jų partneriai ES nutraukinės arba nebepratęsinės sutarčių su Lietuvos bendrovėmis dėl Kinijos grąsinimų;
• Kinija reikalauja, kad Continental nebenaudotų komponentų, kuriuos pagamino Continental gamykla Kaune ir kuri buvo viena didžiausių pastarojo meto Lietuvos plynojo lauko investicijų, dėl kurios gavimo ne vienas plaukas daug kam pražilo prie ankstesnių valdžių;
• Sklando gandai, kad užsienio investuotojai, suplanavę investicijas į Lietuvą, jau stabdo planus investuoti Lietuvoje, kol situacija su Kinijos spaudimu nebus iki galo aiški.
Long story short, šita tiktokų ir bakalaurų valdžia per vienerius metus sugebėjo sugriauti tai, ką taip sunkiai ir nuosekliai kūrė ankstesnės valdžios. Andriaus Kubiliaus valdžia tame tarpe. Paskutinį kartą tokią gerą valdžią turėjome net ne prie Stanislovo Augusto Poniatovskio, bet gal prie Jono Kazimiero Vazos (jei iš viso kada nors tokią gerą valdžią turėjome).