Kalba pasakyta sausio 11-osios Seimo posėdyje svarstant asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535(2).
Gerbiamieji Lietuvos žmonės, garbusis Seime,
šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą.
Du tūkstančiai keturioliktais metais Konstitucinis Teismas numatė, kad gali būti išimčių dėl piliečių asmenvardžių rašybos lietuviškais rašmenimis, jeigu joms pritaria Valstybinė lietuvių kalbos komisija, – tai yra, jeigu yra filologinių priežasčių, kurias savo išvadomis patvirtina profesionalią kompetenciją turinti institucija ir jeigu tai nekenkia lietuvių kalbai, lietuvių kalbos tradicijoms ir jos sistemai.
Prieš dvidešimt metų Serbijoje gyvenanti Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Ferdinand Carl Friedrich Mentzen, kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą.
Ji užginčijo patį latviško įrašo principą – esą tai neproporcingas kišimasis į jos asmeninį gyvenimą, esą tai jos laisvės judėti per sienas apribojimas ir panašiai. Teismas ieškinį atmetė, sakydamas, kad kiekviena valstybė gali nusistatyti savo tvarką, pritaręs, kad valstybinė kalba yra tautos tapatybės, jos vienybės ir valstybės teritorinio vientisumo pagrindas.
Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Pridursiu – žinodamas ir kitą precedentą – tas pats Europos Teismas perdavė Lietuvai panašią Jolantos Wittib peticiją (Nr. 6874/14) prieš Lietuvą. Aukščiausias Teismas šį prašymą taip pat atmetė.
Ingridos Šimonytės vadovaujama Lietuvos Vyriausybė visus šiuos teisinius reikalus žinojo, žinojo ir Komitetas, kuris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paprašė, kaip tai nurodė Konstitucinis Teismas, pateikti išvadą dėl vardų ir pavardžių rašymo. 2021 metų lapkričio 8 dieną VLKK atsakė.
Kaip ir anksčiau, ji leidžia daryti dvi išimtis: 1) vardus ir pavardes asmens tapatybės dokumentuose nelietuviška forma leisti rašyti asmenims priėmusiems Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) už užsienio piliečio ištekėjusioms moterims/vedusiems vyrams.
Ir štai aš, prieš Jus esantis Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, užregistravau pataisas, kurios ir numato tų išimčių įteisinimą. Tai sudarytų galimybę Lietuvos piliečiams dėl vienokių ar kitokių priežasčių įgijusiems ne lietuviškas pavardes, jas įteisinti asmens tapatybės dokumentuose be atskiro kreipimosi į teismą. Kartu tai būtų teisinis pagrindas Konstitucijai neprieštaraujančiai praktikai. Komitetas visas šias mano pataisas atmetė!
Nusprendė turįs teisę ignoruoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl klausimo sprendimo kompetencijos. Siūlau komitetui pasidomėti: Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visiems Lietuvos piliečiams ir visoms Lietuvoje veikiančioms institucijoms.
Anot Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimas neprivalo atsižvelgti į kalbinius argumentus, nes esą gali būti teisinių argumentų, pirmiausia susijusių su žmogaus teisėmis, kurie esą ne mažiau svarbūs, nei valstybinis lietuvių kalbos statusas.
Minėti Teismai kaip tik ir išnagrinėjo šią bylą žmogaus teisių aspektu. Ir padarė aiškią išvadą – pozityvioji diskriminacija šiuo atveju yra visais atžvilgiais pateisinama, nes tai yra valstybės piliečių teisė, galimybė ir būtinybė susikalbėti, taip užtikrinamas teritorinis vientisumas, – tai pilietinės valstybės pagrindas.
O kur mus visus veda Komitetas? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus?
Priminsiu – jokios laisvės veikti savo nuožiūra (diskrecijos) šiuo klausimu pats Seimas neturi, ir atėjo laikas pasakyti, ką mano tie, kuriems Konstitucinis Teismas ir patikėjo šio klausimo dalykinį reguliavimą.
Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę išsakė habilituota filologijos mokslų daktarė Ona Aleknavičienė.
„(…) Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. (…) Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. (…) Jei (…) ateitų svetimų rašmenų net jeigu jie būtų ir be diakritinių ženklų, tai ateitų ir visuomenei nežinomų rašybos principų, todėl kiltų sunkumų viešai vartojant asmenvardžius.
(…) Sudarius galimybę tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika tarimo ir rašybos sistemų. (…) Svetimi rašmenys ir nuolat susiduriantys įvairių kalbų rašybos principai pažeistų lietuvių kalbos rašybos tradiciją, keltų grėsmę lietuvių kalbos savitumui.“
Šiuo projektu siūloma išplėsti išimtis, pirma, daryti išimtis tautiniu pagrindu, nors Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad išimčių darymas tautinių pagrindu šiurkščiai pažeistų Konstituciją, diskriminuotų piliečius; antra, rašyti asmenvardžius pagal kažkurios savo protėvių kartos dokumente rastą savo asmenvardį užrašytą nelietuvių kalba.
Taip mes įteisinsime visų okupacinių režimų primestą rašybą – ir kartu caro, vokiečių, lenkų, sovietinės okupacijos tvarką – atkurtai Lietuvos valstybei.
Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė – Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos – neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Girdžiu tariant – Lenkija gi leidžia.
Tai atskiro aptarimo reikalaujantis fenomenas, kai įrašas, pavyzdžiui „Jovaiša“, ir lieka tik pase. Lenkijos pasas su tokiu įrašu nieko nereiškia, Tokio žmogaus „Jovaiša“ Lenkijoje nebus, nes į registrus įsileidžiamos tik lenkų abėcėlės raidės. Ir belieka Lenkijos lietuviams pasidėti pasą kaip gražų, širdžiai mielą popieriuką, o realiam gyvenimui išsiimti asmens tapatybės kortelę, kur Jovaiša pavirs „Jovaisza“ arba „Jovaisa“.
Gerbiamas Seime, Lietuvos piliečiai, pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį ne į lingvistinius, o į teisnius ir moralinius argumentus. Lietuvos Respublikos konstitucinė doktrina byloja, kad piliečių asmenvardžių rašymas jų tapatybės dokumentuose atspindi piliečio santykį su valstybe.
Nuo mūsų, Seimo narių, apsisprendimo šiandien priklausys šios santykio ateitis ir Lietuvos valstybinės kalbos likimas.
Autorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, LVŽS šešėlinės Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministras, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, LMA tikrasis narys