Tomas Dapkus | Alfa.lt
Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl saugumo pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno galimo tyčinio nužudymo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad tyrimas nutrauktas nepagrįstai ir nurodė jį atnaujinti.
Ketvirtas smūgis Generalinei prokuratūrai
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Vladimiras Berezovskis panaikino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio vasario pradžioje priimtą nutarimą, kuriuo prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl saugumo pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno mirties aplinkybėms nustatyti. Generalinė prokuratūra pulkininko mirtį tyrė pagal kodą – tyčinis nužudymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartį, nurodančią atnaujinti tyrimą, priėmė gegužės 10 d.
VSD daugiau nesiraivys – pulkininkas Pociūnas žūties metu buvo saugumo pareigūnas
Tai jau ketvirtas teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad Generalinė prokuratūra netinkamai organizuoja V. Pociūno mirties aplinkybių tyrimą. Tačiau ir šį ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį Dariaus Valio vadovaujama Generalinė prokuratūra apskundė aukštesniajam teismui. Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė nagrinės ketvirtadienį.
Pulkininko V. Pociūno našlė taip pat iš dalies apskundė miesto teismo nutartį, prašydama plačiau pasisakyti dėl ikiteisminio tyrimo.
Atsakymų nerado – tyrimą nutraukė
Ir nors Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, pareiškusi, kad nenustatė, jog saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas Baltarusijoje buvo nužudytas, bet ar iškrito pats, Lietuvos prokuratūra atsakyti taip pat negali.
„Mes savo sumanymus įvykdėm, mes pasitikrinom, surinkom visą medžiagą į mūsų iškeltus klausimus ir ją visą perskaitėm tiek atskirai, tiek kartu lygindami ir visgi padarėm išvadas, kad tai, kad padarytas nužudymas, byloj duomenų nėra“, – nutraukdamas tyrimą yra pareiškęs bylai vadovavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą atliktas eksperimentas parodė, kad V. Pociūnas pats iškristi pro devintame aukšte esančio viešbučio kambario langą negalėjo, nors žuvusiojo kūnas pro langą ir telpa. Čia pat kita specialisto išvada parodė, kad pulkininkas jėga išstumtas nebuvo. Teismo medicinos išvadoje sakoma, kad žuvusiojo pakaušyje – kritimui netipinė kraujosruva.
„Iškritimas savaiminis negalimas toks, nu praradai sąmonę ar dar kažkas tai yra, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tu pro tokio išmatavimo langą iškristi negali“, – sako Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis.
Svarbiausi liudininkai melavo
Alfa.lt primena, kad nors ir remiamasi viešbučio „Inturist“ budėtojų parodymais, neva jie visą naktį išbuvo savo postuose ir nematė jokių pašalinių asmenų įeinant į V. Pociūno numerį, tačiau Generalinė prokuratūra geriau nei bet kas žino, kad tai tiesiog melas.
Iš tiesų Lietuvos tarnybos gavo nenuginčijamų įrodymų, kad šie budėtojai lemtingą naktį gavo nurodymą pasišalinti iš devinto aukšto, kurio viename kambarių nakvojo V. Pociūnas. Būtent tuo metu, kai įvyko mįslinga žūtis.
Baimindamiesi dėl savo ir artimųjų gyvybės „Inturisto“ darbuotojai paskutinę minutę atsisakė atvykti į Lietuvą duoti tikruosius parodymus Generalinėje prokuratūroje.
Užčiuopė VSD nusikaltimus?
Manoma, kad pulkininkas V. Pociūnas prieš žūtį nustatė schemą, kaip Dainiaus Dabašinsko vadovaujami Valstybės saugumo departamento (VSD) 1-osios (žvalgybos) valdybos pareigūnai, globojami Užsienio reikalų ministerijos vadovų, galėjo savintis dideles sumas Jungtinių Valstijų paramos Baltarusijos opozicijai. Grynieji pinigai į Baltarusiją buvo gabenami kurjerių iš Vilniaus. Šios versijos pėdsakais ėjo ir Lietuvos teisėsauga.
Generalinio prokuroro teikime Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui teigiama, jog tyrimo metu gauta informacijos, kad V. Pociūnas galėjo būti nužudytas todėl, kad domėjosi ir rinko informaciją apie Jungtinių Valstijų pinigų, skirtų remti Baltarusijos opoziciją, neskaidrų naudojimą bei grobstymą ir kad su pinigų pasisavinimu gali būti susiję Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Tikrai tai labai rimtai žiūrėjom, kadangi ta informacija buvo nauja. Ji rezonavo mūsų įvykyje ir mes ją tyrėm, tačiau kadangi priėmėm tokį sprendimą, padarėm išvadą, kad visgi mes faktinių duomenų, kad tokios aplinkybės, kurios buvo paviešintos žiniasklaidoje, nenustatėm“, – sako tyrimui vadovavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis.
Prieš mirtį V. Pociūnas šią surinktą itin slaptą informaciją ketino perduoti Jungtinių Valstijų tarnyboms.
VSD trukdė tyrėjams
Generalinė prokuratūra per tyrimą buvo nurodžiusi slapta kontroliuoti tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjo telefono pokalbius. Tačiau telefono pokalbių kontrolę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai turėjo vykdyti per tą patį Valstybės saugumo departamentą. Saugumiečiai netrukus įspėjo stebėjimo objektus saugotis sekimo.
VSD veiklą tyręs Seimas yra nustatęs, kad vienas saugumo vadovų D. Dabašinskas organizavo pomirtinį V. Pociūno šmeižtą. Jei V. Pociūnas iškrito pats, tai kam reikėjo jį šmeižti po mirties?
Tačiau ir pats prokuroras pripažįsta, kad tyrimas atsakė ne į visus klausimus.
„Jeigu mano nuomonė teisme sprendžiant klausimus, susijusius su tarnyba, sprendžiant klausimus su pačiu įvykiu, tai ten aš ir atsakysiu tuos klausimus. Tai čia yra tarp eilučių“, – sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis.
Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju dirbęs ir V. Pociūno tyrimą kuravęs dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius nežinomuosius paaiškina viena fraze – slapta specialiųjų tarnybų operacija. Generolas V. Gailius sako, kad tada net profesionalūs tyrėjai yra bejėgiai.
„Jeigu tos operacijos buvo atliktos gerai – nusikalstamos operacijos ir norimas įvykis įvyktų norimu laiku, norimoj valstybėj, norimom aplinkybėm ir žinant Lietuvos baudžiamąjį įstatymą, baudžiamąją doktriną, galimybes bendradarbiaut su Baltarusija, tai tokius nusikaltimus atskleisti gali prireikti labai labai daug metų“, – yra sakęs buvęs Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas generolas V. Gailius.
D. Dabašinsko interesų tęsėju po jo pašalinimo iš VSD yra laikomas dabartinis saugumo generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras.
Dar viena pergalė
Antradienį V. Pociūno našlė L. Pociūnienė teismuose pasiekė dar vieną pergalę. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad „mirties metu Vytautas Pociūnas buvo saugumo pareigūnas“. Šia neskundžiama nutartimi baigėsi keleri metai atkaklaus bylinėjimosi su Valstybės saugumo departamentu (VSD), nenorėjusio pripažinti, kad Breste žuvęs pulkininkas vykdė ir departamento užduotis.
Teisėjų kolegija nurodė Valstybės saugumo departamentui sudaryti tarnybinio tyrimo komisiją, kuri privalo nustatyti priežastinio ryšio tarp V. Pociūno mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą ar nebuvimą. VSD skandalingai atkakliai neigė, kad žūties metu V. Pociūnas buvo saugumo pareigūnas.
Respublikos prezidento dekretu pulkininkas V. Pociūnas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi kaip „žuvęs eidamas tarnybines pareigas“.
Būdamas neparankus „Gazprom“ tarpininkei Lietuvoje „Dujotekanai“ ir su ja neskaidrius ryšius palaikantiems Valstybės saugumo departamento bei Užsienio reikalų ministerijos vadovams, valstybės saugumo pulkininkas V. Pociūnas buvo išsiųstas dirbti į generalinį konsulatą Gardine, Baltarusijoje. 2006-ųjų rugpjūčio 23-osios naktį tarnybinės komandiruotės metu Breste pulkininkas mįslingomis aplinkybėmis iškrito pro devinto aukšto viešbučio langą ir žuvo.