delfi.lt
Ilgai tylėjau. Elgiausi prezidentiškai. Nežinojau, kas man naudingiau: pasisakyti, ar vis dėlto patylėti. Gyvenimas yra trumpas. Dar trumpesnė – lietuvio atmintis. Tad pasisakysiu. Blogiau nebus. Visi greitai pamirš.
Didesnės nesąmonės negu trijų raidžių įstatymas ši vyriausybė nėra priėmusi. Nežinau, kiek Lietuvoje gyvena Xavierų, Quentinų ar Williamų. Bet dėl šimto žmonių dirbti tiek daug nereikėjo. Geriau būtume pagalvoję, kaip infliaciją suvaldyti. Kita vertus – turime geriausią finansų ministrę, anot The Banker, kas tikriausiai turėtų signalizuoti, kad aukšta infliacija yra siekiamybė. Tiek to. Panagrinėkime niekam nereikalingą įstatymą. Praėjo jau dvi savaitės po priėmimo ir prezidento pasirašymo. Emocijų nebeliko. Galime viską blaiviai įvertinti.
Kažkas vienoje Vilniaus girdyklų man bandė aiškinti, kad šis įstatymas priimtas „dėl lenkų“, suprask, taip pat ir dėl manęs (idiotų šalyje nemažai). Suprask, teisingumo ministrė – lenkė. Todėl prastūmė. Labai ačiū! Dabar pase galiu būti ne Tomaš, o Tomasz. Valio!
Štai čia ir prasideda linksmybės. Lenkai turi… (net nežinau, kaip tai pavadinti) dvigubas priebalses: sz, cz, dz, dż, dź. Kai kurias iš jų užrašyti mes jau galime! Ir skubame tai padaryti!! Žvengiu balsu tai rašydamas. Kai kurių – negalime. Įstatymą reikia taisyti (vis dar žvengiu).
Kaip tarti dvigubas priebalses, žino tik lenkai. Ne visi. Tik tie, kurių lenkų kalbos žinios mokykloje buvo įvertintos bent jau septynetu. Ar yra planas priversti lietuvius (ir rusus, baltarusius, karaimus, žydus ir kitus) išmokti taisyklingai leisti šiuos „lotyniškus“ garsus? Aišku, kad nėra. Kokio plano reikia? Įvesti privalomą lenkų kalbos mokymą visose mokyklose (konservatorių valdymo laikais). Kokia prasmė rašyti tai, ko dauguma ištart negali? Reikia padėtį taisyti. Jei jau kovojat už „žmogaus teises“, kovokit iki galo. Jei nekovojat, neaiškinkit, kad kovojat. Jei meluojat, dinkit iš vyriausybės, parlamento, savivaldybių tarybų ir t.t.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.