Veidaknygė
Artėja itin svarbus Europos Sąjungos įtakingiausiųjų ir jos politikos formuotojų vizitas į Kijevą. Vokietijos kancleris O.Šolcas, Prancūzijos prezidentas E.Makronas ir Italijos premjeras M.Dragi kartu vyksta į Ukrainą.
Bus derybos, svarstys svarbius Ukrainai ir Europai klausimus. Kokius? Kokia yra šių vadovų pozicija? Kuo ji skiriasi nuo Ukrainos pozicijos? Greitu metu sužinosime. Bijau nusivilti. O dabar, paprognozuokime.
Šie Europos Sąjungos lyderiai – taip, taip, gerai mane supratote, nes jie realiai valdo šią sąjungą – turi savo ypatumu, kurie yra aktualūs.
Italijos premjeras M.Dragi siūlė Ukrainai planą, kaip užbaigti karą. Plano esmė yra sėstis už derybų stalo su Rusija ir derėtis dėl „ginčytinų“ žemių. Tų, kurias rašistai užgrobė. Anot italo, jos yra ginčytinos. Tai esminis žodis.
Vokietijos kancleris Šolcas vienu metu ir duoda, ir neduoda, bet iš tikrųjų neduoda. Jis daug ir gražiai kalba, tačiau nieko nedaro (kalbu apie ginkluotę, juk nekovosi su euru rankoje prieš rašistų tanką). Be to draudžia ką nors gero daryti kitoms šalims pvz. Ispanijai, kuri nori Ukrainai duoti Leopard tankų.
Prancūzijos prezidentas Makronas pagarsėjo tuo, kad siūlo, ne, tiesiog primygtinai reikalauja, jog Europos Sąjunga, NATO ir kitos šalys neskriaustų putino, o „išsaugotų jo veidą“. Visus šiuos politikus vienija dar vienas ypatumas – jie visi skambina putinui ir tariasi.
Kokia gali būti darbotvarkė? Spėju, nes nežinau. Man atrodo svarbiausi yra šie klausimai:
1. Duoti Ukrainai kuo greičiau, kuo daugiau puolamųjų ginklų. Ukraina nori, bet šie lyderiai, bijau, kad ne.
Vyksta ginčas tarp dviejų pozicijų. Jei duosime Ukrainai puolamuosius ginklus, tai ji skriaus Rusiją ir su ja bus sunku susikalbėti.
Jei Ukrainai duosime ginklų, bet tik tiek, kad ji galėtų apsiginti, bet ne pulti, tai galėsime su Rusija draugiškai kalbėtis po karo dėl dujų, naftos ir kitų žemės gerybių, mąsto jie;
2. Suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą. Akivaizdu, kad šie lyderiai, nežiūrint į jų kalbas, nenori suteikti Ukrainai kandidatės statuso, nes per visus kitus plyšius ir plyšelius prateka informacija, kad Ukrainai reikia duoti kažkokį tai surogatą, tipo kandidatės į kandidatus statusą, kurio nėra jokiuose dokumentuose.
Kas yra šis naujadaras – niekas nežino. Bijau, kad už statuso suteikimą, jie, šie trys „ant žirgų“ jojantys į Kijevą lyderiai, gali pareikalauti „ išsaugoti putino veidą“. Mes tau, Zelenski, statusą, o tu putinui žemes ir toliau visi laimingai gyvensime. Bijau, kad taip gali būti.
Šis vizitas atskleis ES ir NATO, kurios, tiesa, nei matau, nei jos girdžiu, esmę. Pagaliau suprasime kam padeda, ką remia senoji Europa putiną ar Zelenskį, rašistų ar demokratinių valstybių vertybes?
Ant svarstyklių yra padėtas ne tik Ukrainos, bet ir mūsų saugumo klausimas.