Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar kreipėsi į Amerikos žydų komiteto forumo narius ragindamas taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai ir spartinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad žydai turi istorinę galimybę apginti bendrą laisvę, bendrą saugumą, bendrą kultūrinę įvairovę nuo didžiausios neapykantos bangos, kuri pastaraisiais dešimtmečiais siaubia pasaulį.
Atrodytų, kas jau kas, bet Holokaustą išgyvenusi tauta, turėtų kaip ir mes, lietuviai, kurių ketvirtis nukentėjo nuo sovietų genocido, suprasti, kad jokių nuolaidų Mordorui būti negali.
Vakar Zelenskis taip pat sakė, kad Lenkija ir Slovakija nuo pat pirmųjų karo dienų padėjo kariuomenei ir ukrainiečiams, kurie buvo priversti išvykti į užsienį. Jis dėkojo Andžėjui Dudai ir Zuzanai Čaputovai už šią svarbią paramą ir veiksmingą Ukrainos europinės integracijos siekio propagavimą ES valstybėse narėse.
Kremliaus burna D. Peskovas pranešė apie „itin svarbią“ V. Putino kalbą birželio 15-18 d. vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Tarptautinis, čia toks, kuriame dalyvauja Venesuela ir Š. Korėja? Ir ką gi tokio svarbaus nori pranešti Putleris? Kad išveda visas savo ordas iš Ukrainos? Ar kad Chersonas, Luhanskas ir Doneckas, kaip Krymas, tapo Rusijos Federacijos dalimi? Kartu su Baltarusija, žinoma.
Šiandien ryte paviešintame praėjusį mėnesį vykusio pokalbio su jėzuitų žiniasklaidos redaktoriais tekste, popiežius Pranciškus išsakė naujus priekaištus Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad jos kariuomenė buvo brutali, žiauri ir žvėriška, ir kartu pagyrė „drąsius“ ukrainiečius už kovą dėl išlikimo. Tačiau jis taip pat sakė, kad „smerkdami Rusijos karių žiaurumą, neturime pamiršti tikrųjų problemų, jei norime, kad jos būtų išspręstos“. Be to, jis teigė, kad „mes nematome visos dramos, vykstančios už šio karo, kuris galbūt buvo kažkokiu būdu arba išprovokuotas, arba jam nebuvo užkirstas kelias“. Pats savęs retoriškai paklausęs, ar jis tapo „proputiniškas“, jis atsakė: „- Ne, nesu. Būtų supaprastinta ir neteisinga taip sakyti“.
Neabejotina, kad popiežius nuoširdžiai pergyvena dėl visų netekčių, mirčių, prievartos ir agresijos mūsų žemelėje. Bet jau nuolatiniu tampantis naratyvas apie išprovokuotus agresoriaus veiksmus pagrįstai ima kelti klausimą, ar tik koks skeltanagis su pjautuvo ir kūjo formos liežuviu neįsisuko Vatikano širdyje? Regis, laikas griebtis egzorcizmo, cituojant šviesaus atminimo lietuvių rašytoją Jurgą Ivanauskaitę.
Be pakitimų. Rusai bando aktyvinti veiksmus visame fronte, tačiau sulaukia sėkmingai besiginančių ukrainiečių atkirčio. Severodoneckas vis dar nėra kontroliuojamas agresoriaus, o gynėjai, priešingai, nei teigia rusų propaganda, nėra apsupti ir neketina pasiduoti.
Ukrainiečiai visais lygiais ir kiekvieną dieną prašo Vakarų ir kitų demokratinių šalių paramos toliašaude artilerija ir kita sunkiąja ginkluote, tačiau vis labiau ryškėjantis susikaldymas ir jau nebe dviejų, o, atrodo, trijų greičių Europa, regisi, džiugina Kremliaus gyventojus.
Mūsų kuklia nuomone, be reguliariųjų pajėgų veiksmų, planuojant išlaisvinti okupuotas teritorijas ir neleidžiant rusams galvoti apie tolesnį puolimą, būtina imtis asimetrinio karo veiksmų užnugaryje. Tam reikia išmanaus vadovavimo, o valios priešintis tikrai pakanka.
Šiaurės rytuose ties Charkivu rusai telkė pajėgas gynybai siekdami užkirsti kelią ukrainiečių pajėgų judėjimui link Rusijos sienos. Per naktį buvo apšaudytos Rubižnės, Ruskos Lozovos, Bairako ir Dementijevkos gyvenviečių apylinkės artilerijos ugnimi.
Nepatvirtintais duomenimis, vis gi rusams pavyko kirsti Seversko Doneco upę ir įsitvirtinti jos dešiniame krante maždaug už 30 km nuo Charkivo netoli Staryj Saltiv.
Severodonecke rusai vykdė puolamąsias operacijas siekdami galutinai išstumti ukrainiečius iš miesto apylinkių. Orkai iš dalies kontroliuoja miesto centrą, ir yra duomenų, kad ukrainiečiai turi nemažų nuostolių.
Slovjansko kryptimi okupantas rengėsi puolimui ir artilerijos smūgiais griovė gynybinius įtvirtinimus prie Dibrivnės, Karnauchivkos, Naujosios Dmytrivkos ir Vernopilio gyvenviečių.
Bachmuto rajone rusai veržė Vidrodžennia – Veršyna kryptimi, bet iš dalies buvo sulaikyti.
Okupuotose teritorijose aktyviai veikia partizanų grupės. Antrą naktį iš eilės Donecko mieste kažkokie niekšai (šypt šypt) ne tik susprogdino amunicijos sandėlį, bet taip pat į amžiną poilsį atgulti padėjo pasiklydusiam gatvėje goblinų patruliui.
Pietuose rusai neskaičiuodami savo ordos praradimų, naudodami artileriją, taip pat ir dėl kreivų rankų ar tikslingai, ne tik apšaudydami ukrainiečių, bet ir savas pozicijas, iš gynybos bando pereiti į puolimą. Gatvės mūšiai vyksta Chersono srities Stanislavo, Tomyna Balka ir Doslidnės gyvenviečių rajonuose.
Kryvyj Riho kryptimi priešas įsiveržė ir užminavo Inhuleco upės pakrantę nuo Davydiv Brid ik Kalynivsko (Snihurivkos kryptimi).
Priešas ir toliau patiria kovinės technikos ir įrangos nuostolių. Belgorodo, Voronežo ir Rostovo srityse, taip pat laikinai okupuotose Krymo teritorijoje veikia apie 30 mobiliųjų remonto brigadų.
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą galėjo būti sunaikinta daugiau kaip 200 okupanto karių – tai būtų, greičiausiai, didžiausi rusų nuostoliai per parą nuo vasario 24 d.