Karolina Mikoliūnė | laikmetis.lt
Anglikonų kapelionas, kuris buvo atleistas iš darbo ir įtrauktas į kovos su terorizmu programą už tai, kad per pamaldas skelbė krikščionišką doktriną apie seksualinę etiką, perspėja apie Vakaruose aktyviai veikiančias totalitarines ideologijas.
Viena iš daugelio krikščionių persekiojimo istorijų
„Mano persekiojimo istorija, deja, yra tik viena iš daugelio Jungtinėje Karalystėje“, – viename iš vaizdo įrašų sako kunigas.
„Mano istorija kitiems krikščionims rodo, kad negalima laisvai kalbėti apie savo tikėjimą. Atrodo, kad nebeužtenka tik ,toleruoti’ LGBT ideologiją. Privalome jai pritarti be jokių klausimų, jokios diskusijos neleidžiamos be rimtų pasekmių. Kažkas kitas nusprendžia, kas yra priimtina, o kas ne, ir staiga gali tapti atstumtuoju, galbūt visam likusiam gyvenimui“, – sako anglikonų kapelionas.
„Krikščionių teisės centro“ remiamas kunigas dr. Bernardas Randalas (Bernardas Randalas), buvęs Kembridžo Kristaus koledžo kapelionas, kreipėsi į teismą dėl diskriminacijos, priekabiavimo, persekiojimo ir neteisėto atleidimo iš darbo po to, kai mokykla be jo žinios pranešė apie jį vyriausybinei kovos su terorizmu tarnybai dėl mokykloje pasakyto pamokslo apie „tapatybės politiką“.
Jo anksčiau praėjusiais metais aptartoje ataskaitoje atskleidžiama, kad Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Švedijoje vyksta prieš krikščionis nukreipta veikla, įvardijama kaip „vis dažniau pasitaikantis reiškinys“. Jungtinė Karalystė yra pagal sąrašą pirmoji šalis Europoje, kurioje už tariamą „neapykantos kalbą“ teisiškai persekiojama daugiausiai kartų.
Kunigas sako: mokyklos nenori girdėti krikščionių
Bernardas pakomentavo savo atvejį: „Aš negalėjau gauti darbo po atleidimo. Nėra jokių perspektyvų, kad vėl galėsiu dirbti mokykloje dėl to, ką jie padarė. Jie nenori krikščionių balsų“.
Tarptautinio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl religijos laisvės metu vykusioje sesijoje Jungtinėje Karalystėje, kurios metu buvo aptariamas „mandagus persekiojimas“ – šią popiežiaus Pranciškaus frazę sugalvojo konservatyvusis analitinis centras „The Heritage Foundation“, buvo kalbama apie tai, kaip sekuliarūs abortų ir lyčių lygybės aktyvistai naikina puoselėjamas laisves šalyse, kurios istoriškai gynė religijos laisvę. Dažnai religinį persekiojimą sankcionuoja valstybė.
Šį vadinamąjį mandagųjį priešiškumą dažnai patiria tikėjimų, kurie laikosi tradiciškesnių požiūrių į žmogaus gyvybę, santuoką ir biologinės lyties materialinę tikrovę, išpažinėjai.
Savo kalboje susitikime kunigas B. Randallas (Bernardas Randalas) papasakojo, kaip prieš kiek daugiau nei trejus metus apie jį, įšventintą kapelioną, buvo pranešta valdžios institucijoms ir pradėtas tyrimas, kuris buvo vyriausybinio antiteroristinio tyrimo dalis. Tyrimas pradėtas už tai, kad kunigas per pamaldas Anglikonų Bažnyčios mokykloje pasisakė už krikščionišką seksualinę etiką.
Mokiniams pasakojo apie krikščionišką lytiškumo suvokimą
Kunigo pamokslas mokiniams buvo pasakytas 2019 m. birželį, po to, kai mokykla pradėjo bendradarbiauti su labdaros organizacija „Educate and Celebrate“, kuri rengia LGBTI+ įtraukties mokymus mokykloms ir siūlo „įtraukti lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos klausimus į organizacijų struktūrą“. Dr. Randallas teigia, kad jis buvo pašalintas iš diskusijų dėl labdaros organizacijos programos įgyvendinimo po to, kai išreiškė dėl jos susirūpinimą.
Savo pamoksle jis sakė mokiniams: „Aš noriu, kad mokiniai būtų mokomi: „Kadangi mokykla egzistuoja ,tam, kad ugdytų berniukus ir mergaites pagal protestantiškus ir evangeliškus Anglikonų Bažnyčios principus, bet kas, kas jums sako, kad privalote priimti priešingus principus, kelia pavojų mokyklos statusui, taigi ir pačiam jos egzistavimui“.
Jis sakė, kad „visiškai teisėta manyti, jog santuoka turėtų būti tinkamai suprantama tik kaip visą gyvenimą trunkanti išskirtinė vyro ir moters sąjunga“, o mokiniai turi „teisę manyti, jei jiems atrodo priimtiniau, kad žmonės iš tiesų yra vyrai ir moterys, kad savo lyties negalima pakeisti, kad nors abi lytys turi daugelį bendrų dalykų, apskritai tarp jų yra tam tikrų realių, biologiškai pagrįstų skirtumų“.
Mokykla pakvietė LGBT aktyvistę Elly Barnes (Eli Barns), LGBT švietimo labdaros organizacijos „Educate & Celebrate“ įkūrėją, į personalo mokymus, kuriuose buvo pristatoma nauja mokymo programa, prisidengiant švietimu prieš patyčias, sakė jis, pažymėdamas, kad niekas neprieštarauja mokinių apsaugai nuo patyčių.
Tačiau netrukus jis sužinojo, kad mokymai buvo skirti ne patyčioms, o LGBT ideologijos indoktrinacijai. Buvo nueita taip toli, kad vienu metu instruktoriai privertė darbuotojus skanduoti apie būtinybę „sugriauti heteronormatyvumą“.
„Tai kur kas daugiau nei patyčios iš žmonių, – sakė B. Randallas.
LGBT grupė taip pat mokė darbuotojus, kad pagal Didžiosios Britanijos įstatymus saugomos devynios žmogaus charakteristikos, tarp jų – „lytis“ ir „lytinė tapatybė“. Tačiau tai netiesa, pabrėžė B. Randallas, pažymėdama, kad translyčių judėjimas privertė visuomenę patikėti tokiais teiginiais.
Kadangi mokymo medžiagos „Educate & Celebrate“ tikslas – „įtraukti lytį, lytinę tapatybę ir seksualinę orientaciją į savo organizacijos struktūrą“, studentai paprašė B. Randallo šį klausimą aptarti per koplyčios pamaldas.
Tai padaręs, jis buvo skubiai atleistas iš mokyklos už šiurkštų nusižengimą, apie jį buvo pranešta kovos su terorizmu programai po to, kai jis 11-17 metų mokiniams pasakė, kad jie neprivalo „priimti ideologijos, su kuria nesutinka“. Jis taip pat sakė mokiniams, kad jie gali patys apsispręsti dėl lytinės tapatybės ir seksualumo.
B. Rendallas pridūrė, kad mokiniai gali pasirinkti arba priimti LGBT aktyvistų mąstymą, arba laikytis krikščioniškosios seksualinės etikos – kad santuoka sudaroma tik tarp vyro ir moters ir kad lytiniai santykiai apsiriboja šiuo kontekstu. Svarbiausia, jis patarė mokiniams rodyti pagarbą tiems, kurie su tuo nesutinka.
„Buvau pakviestas į tai, ką galiu apibūdinti tik kaip vadovybės apklausą, – sakė jis. – Buvau nušalintas nuo pareigų, atleistas iš darbo už šiurkštų nusižengimą, nors dirbau savo darbą pagal pareigybės aprašymą.“
Apie kunigą taip pat buvo pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir Didžiosios Britanijos vyriausybės kovos su terorizmu programai kaip apie potencialų smurtaujantį ekstremistą.
„Norėčiau manyti, kad esu gana nuosaikaus būdo“, – sakė jis, pakartodamas, kad savo kalboje koplyčioje paliko atvirą klausimą dėl tikėjimo LGBT aktyvistų teiginiais.
Tačiau jo atleidimas iš darbo ir pranešimas vyriausybinei kovos su terorizmu darbo grupei buvo momentas, parodantis, kaip toli mokyklos administracija nuėjo į kitą kraštutinumą.
Teko imtis teisinių priemonių
Dabar jis padavė mokyklą į teismą dėl religinės diskriminacijos, tačiau pažymėjo, kaip nustebo, kad jam tenka imtis teisinių veiksmų prieš Anglikonų Bažnyčios instituciją už tai, kad per pamokslą koplyčioje skelbė krikščioniškus įsitikinimus. Nuo to laiko jam atstovauja „Krikščionių teisės centras“.
Kalbėdamas apie tarptautinio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl religijos laisvės aktualumą, anglikonų kapelionas pabrėžė, kad religijos laisvė apima ir laisvę nuo religijos. Veikianti marksistinė progresyvioji ideologija veikia panašiai kaip religija, todėl žmonės turėtų būti nuo jos laisvi, jei to nori.
„Jei Vakarų šalys nesugeba apsaugoti savo religinių grupių nuo diskriminacijos, nėra visiškai jokios priežasties, kad kitos šalys, į kurias galime parodyti pirštu, kaip pažeidžiančias religijos laisvę, galėtų pasakyti Vakarams ir pasakyti: „Jūs į tai nežiūrite rimtai, tai kodėl mes turėtume?“ – sakė jis.
B. Randallas atkreipė dėmesį į filosofines ideologijos šaknis.
„Man atrodo, kad jei pažvelgtume į marksistines tokių dalykų ištakas, tai jie prieštarauja tam, ką jie laiko religija – masių opiatu – tokia klaidinga sąmone, ir jie tiesiog turi mus išauklėti iki tikrosios sąmonės“, – sakė jis.
„Tačiau kiekvienas, kuris sako, o ne, aš esu visiškai patenkintas savo religinėmis idėjomis, aš esu visiškai patenkintas šia sąmone, kurią jau turiu, kelia realią grėsmę visam koncepcijų rinkiniui. Jie kelia grėsmę idėjai, kad tai, kuo visi tiki, yra klaidinga, o marksistai mus nuves į naują nuostabią, apšviestą utopiją. Ir jie negali pakęsti tokios grėsmės. Tai labai totalitarinė sistema“, – pridūrė jis.
Tai, ką B. Rendallas patyrė prieš trejus metus Anglijoje, jis ir kiti vadina „minkštuoju totalitarizmu“, o tai, ką žmonės išgyvena Kinijoje, yra „kietasis totalitarizmas“. „Tačiau skirtumas tarp jų nėra toks didelis, kaip mums norėtųsi manyti“, – pabrėžė jis.